Uždavinys – gamybiniai klasteriai
Praėjusių metų krovos rezultatas vadinamas sidabriniu, nes metų krovos rekordo nepavyko pagerinti. Jis užfiksuotas 2011-aisiais, kai Klaipėdos uoste buvo perkrauta 36,6 mln. tonos įvairių krovinių.
„Praėjusius metus drąsiai pavadinčiau nauju klestėjimo etapu. Krova didėja ir neketiname sustoti. Tam, kad rezultatai būtų dar geresni, reikia naujų infrastruktūros projektų, kuriuos įgyvendinus galėtume priimti dar didesnius laivus ir gerinti rezultatus“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos uostas užsimojęs ir plėstis, kad galėtų veikti dar efektyviau. „Klaipėdoje ir aplink ją yra apie 1000 hektarų neišnaudotų žemės plotų. Mūsų uždavinys tuose plotuose kurti gamybinius klasterius, kurie pasitarnautų uosto kompanijoms, jų plėtrai, bendriems krovos rezultatams. Tai – ateities planai“, – aiškino A. Vaitkus.
Įtakos turės ekonomikos sąstingis
Jis neslėpė, jog apie uosto plėtros galimybes priverčia mąstyti ir geopolitiniai įvykiai. Pirminiais duomenimis, pernai krovinių srautas iš Rusijos sumenko apie 10 proc., tačiau krovinių iš Baltarusijos apyvarta bendrame krovinių sraute siekė 30-35 proc.
„Baltarusija ir toliau išlieka mūsų strateginiu partneriu, tačiau ieškome ir naujų. Ypač daug tikimės iš Kinijos ir Kazachstano. Šios šalys yra paskelbusios ambicijas atkurti Šilko kelią. Labai tikimės, kad jo pradžia ar pabaiga bus Klaipėdoje. Todėl birželį šia tema Klaipėdoje organizuosime didelę tarptautinę konferenciją“, – dėstė A. Vaitkus.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas, paklaustas apie šių metų krovos prognozes, teigė, jog krovos apimtys turėtų likti panašios į praėjusių metų.
„Suprantama, kad ekonomikos sąstingis Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje gali turėti įtakos plataus vartojimo prekių, gabenamų per Klaipėdos uostą, mažėjimui. Tačiau tikimės, jog augs žaliavų eksportas, nes Klaipėdos uostas yra žaliavų uostas, todėl pavyks pasiekti balansą“, – prognozavo A. Drungilas.
2016 metais Klaipėdos uoste jau tikimasi perkrauti beveik 40 tonų krovinių.
Pasiekė septynis rekordus
Pernai krova, palyginti su ankstesniais metais, išaugo dėl to, jog gerokai daugiau krauta trąšų, krovinių konteineriuose ir grūdų.
„Nors metų krova nėra rekordinė, per 2014-uosis pavyko pasiekti net septynis kitus rekordus“, – pasidžiaugė A. Drungilas.
Pernai Klaipėdos uoste užfiksuota rekordinė trąšų krova – 11,94 mln. tonos, konteinerių krova – 5,61 mln. tonos (450 428 TEU), grūdų krova – 2,89 mln. tonos, rūdų krova – 1,06 mln. tonos.
Pernai užfiksuotas ir absoliutus mėnesio krovos rekordas. Spalį perkrauta 3,65 mln. tonų krovinių. Ankstesnis mėnesio krovos rekordas fiksuotas 2011 metų spalį, kai krauta beveik 3,3 mln. tonų krovinių.
Uostą į klestėjimo laikus sugrąžinusi praėjusių metų krova išraiškingai atrodo ir pajamomis, gautomis iš rinkliavų. Pernai surinktų rinkliavų suma siekia beveik 43 mln. eurų ir tai yra 7 proc. daugiau nei užpernai.
Planuojama, kad šiemet rinkliavų bus surinkta beveik 52 mln. eurų. Rinkliavų surenkama daugiau, nes į Klaipėdos uostą atplaukia didesnių gabaritų laivai.
Pavyzdžiui, pernai Klaipėdos uoste šartavosi 465 laivai, kurių ilgis buvo didesnis nei 200 metrų. 2007 metais tokių laivų Klaipėdos uoste buvo vos 274.
Žvelgdami į ateitį, uosto vadovai tikino, jog svarbiausi darbai prasidės dar šiais metais. Būtina parengti dokumentus, kad uosto akvatoriją būtų galima išgilinti iki 17 metrų gylio.
Tam reikia nuo dabar esančių 150 metrų iki 200 metrų praplatinti uosto vartus.
Skaičiuojama, kad visiems darbams, kurie reikalingi išgilinti uosto akvatoriją, reikia apie 270 mln. eurų ES paramos.
