Nors Lietuvoje vis daugėja stambiagabaričių atliekų ir kompostavimo aikštelių, kuriose gyventojai tvarkingai gali atsikratyti nenaudojamais buitiniais prietaisais, baldais, padangomis, žaliosiomis atliekomis, rasti kelią į tokias aikšteles yra ypač sunki užduotis.
Pavojingų atliekų sąvartynas Pagirių gyvenvietėje
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

Sulaukia priekaištų

„Deklaruojame, kad Lietuvos prioritetas yra gyventojams kuo patogesnė atliekų tvarkymo sistema, tačiau praktika yra kitokia. Regioninių atliekų tvarkymo centrai šalyje jau yra įrengę per šimtą stambiagabaričių atliekų ir kompostavimo aikštelių, tačiau žmonėms net sunku paaiškinti, kur jos yra, nes neleidžiama įrengti jokių padorių nuorodų“, – problemą įvardijo Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas Algirdas Reipas.

Regioninių atliekų tvarkymo centrai (RATC) iš savivaldybių, kurios yra jų steigėjos, nuolat sulaukia priekaištų ir klausimų, kada bus įrengtos nuorodos, padėsiančios gyventojams rasti stambiagabaričių atliekų aikšteles. Tačiau RATC atstovai tik gūžteli pečiais: tai daryti neleidžiama.

Paradoksalu ir tai, kad iki šiol galioja aplinkos ministro įsakymas, kurio RATC yra įpareigoti įrengti nuorodas į stambiagabaričių atliekų aikšteles.

Pasiūlė žymėti „Pramonės zona“

Aplinkos ministerija reikalauja, o Susisiekimo ministerija neleidžia. Esmė ta, kad Susisiekimo ministerija išaiškino, kad Kelių eismo taisyklėse negali numatyti specialaus kelio ženklo, žyminčio nuorodą į stambiagabaričių atliekų aikšteles. Ji pasiūlė kelią į tokias aikšteles žymėti informaciniais stendais, o išskirtinais atvejais – kelio ženklu „Pramonės zona“. Taigi, likome nieko nepešę, nors parašėme ne vieną raštą“, – aiškino A. Reipas.

Susisiekimo ministerija išaiškino, jog Kelių eismo taisyklėse negali numatyti naujo kelio ženklo – nuorodos į atliekų tvarkymo aikšteles, nes esą tokio vieningo ženklo nėra Europoje.

Tačiau į interneto paieškos sistemą įvedus užklausą apie kelio ženklus, žyminčius nuorodas į atliekų tvarkymo aikšteles užsienyje, viena po kito pasirodo nuotraukos, kokie kelio ženklai yra Vokietijoje, Skandinavijos, kitose šalyse.

„Esmė ta, kad ir nereikia vieningo ženklo, juk tos aikštelės reikalingos lietuviams, o ne užsieniečiams. Tačiau Kelių eismo taisyklių pakeitimai jau patvirtinti, naujas kelio ženklas jose nenumatytas. Keista, nes yra net tokių kelio ženklų, kurie nurodo, kaip nusigauti į golfo laukus, žirgynus, net radijo stočių dažnį. Atliekų tvarkymo aikštelės juk reikalingos žmonėms, jos įrengiamos atokesnėse vietose, kad nekristų į akis, negadintų vaizdo, todėl be nuorodų jas rasti labai sudėtinga“, – pabrėžė pašnekovas.

Išlaidos būtų didžiulės

Jo žiniomis, Aplinkos ministerijoje šiuo metu rengiamas ministro įsakymo projektas, kuriam įsigaliojus nebebus privaloma įrengti nuorodų į atliekų tvarkymo aikšteles.

„Biurokratai susitarė, kad vienos ministerijos tvarka neprieštarautų kitai, o žmonės palikti likimo valiai. Maždaug – tau reikia atsikratyti atliekų, tu ir suk galvą, ieškok, kur tai padaryti. Todėl gali būti, kad žmonės nevargs, o nebenaudojamas padangas, baldus toliau palikinės prie buitinių atliekų konteinerių ar išmes pamiškėse“, – svarstė A. Reipas.

Ministerijos nurodė, kad RATC gali įrengti nuorodas, tačiau jos turi būti už 70 metrų nuo valstybei priklausančių kelių. Tam reikėtų stendo.

„Paskaičiavome, kad įrengti vieną tokį stendą ir jį išlaikyti per metus gali kainuoti apie 7 tūkst. eurų. Dar reikėtų mokėti nuomą už valstybinę ar privačią žemę. Šios išlaidos gultų ant vartotojų pečių, todėl ir nesiryžtame statyti tokių stendų. Be to, kai kuriose vietose jie atsidurtų tiesiog miške. Taigi, toks siūlymas yra išties nelogiškas“, – dėstė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovai.

Problemų nekyla tik prie tų kelių, kurie priklauso savivaldybėms. Jos leidžia pastatyti nuorodas į atliekų surinkimo aikšteles. Tačiau tokių aikštelių, į kurias galima lengvai rasti kelią, yra tik apie pusė iš visų įrengtų.

Vartotojui svarbiausia – patogumas

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas teigė, kad nuorodas įrengti būtina, tačiau to nereikėtų sieti su kelių eismo taisyklėmis.

„Orientacija turėtų būti į patį vartotoją ir į žmogų, kuriam ta paslauga turėtų būti suteikiama patogiausiu būdu. Atsakingos institucijos turėtų nurodyti, kaip vartotojas patogiai ar trumpiausiu maršrutu nuvažiuos iki atliekų surinkimo aikštelės. Tačiau Susisiekimo ministerija galbūt yra ir teisi, nes iš esmės tai nėra kelių eismo taisyklių norma, nes šis ženklas nėra skirtas vairuotojams. Žinoma, logiškai mąstant be automobilio tas atliekas sunku būtų nugabenti, bet, kita vertus, tai nėra eismo taisyklių reglamentavimo klausimas. Manau, kad aikštelės turėtų būti pažymėtos kitais būdais: žemėlapyje, stenduose, taip pat internete“, - sakė D. Krinickas.

Anot jo, svarbiausia yra aiškumas ir patogumas vartotojui, nes kitu atveju atliekos vėl bus verčiamos į griovius ir paliekamos kiemuose.

„Pirmiausia už ženklinimą atsakingos yra miestų savivaldybės. Be jų žinios tokie dalykai negalėtų vykti ir savivaldybių viena iš funkcijų yra tą sistemą bandyti kurti pas save teritorijoje, nes savivaldybės yra savo teritorijų šeimininkės. O jeigu kalbėtume apie aikšteles, kurias aptarnauja privatus sektorius, čia jau yra tų įmonių atsakomybė. Juk svarbu, kad vartotojai žinotų, kur yra aikštelės ir jiems tai būtų patogu. Visuomenė lėtai reaguoja į bet kokius pasikeitimus, todėl patogumo klausimas vartotojui yra vienas iš aktualiausių. Daug kam kyla klausimas: yra stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė, bet niekas nežino, kur ji yra ir kaip į ją atvažiuoti. Todėl šį klausimą reikia spręsti“, - kalbėjo D. Krinickas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Linas Kojala. Didžioji politika šokių aikštelėje

Kai Jungtinių Valstijų prezidentas Geraldas Fordas galantiškai pakvietė Jungtinės Karalystės...

Milijonieriumi prisistatantis Aaronas Perezas sėdo į kalėjimą JAV, laisvėn išeis tik 2022-aisiais (165)

Mūsų šalyje puikiai žinomas, dažnai viešintis ir dar visai neseniai nepilnametę sužadėtinę...

Andrius Tapinas. Dienos, kai valstiečiams eina (471)

Kolega Rimvydas Valatka įdomiai rašo apie paskutinius neribotos valstiečių arogancijos metus.

Įspėjimas iš Prahos: vyksta intervencija Zemanas atsitvėrė tylos siena  (23)

Čekija ir Slovakija antradienį mini 50 metų senumo įvykius, kai sovietų tankai sutriuškino...

Teks prisitaikyti prie naujo klimato: nei vasaros, nei žiemos nebebus tokios, kaip anksčiau (100)

Ekstremalūs orų pokyčiai, kai vienus kraštus skandina potvyniai, o kitus kepina nebūdingas...

Valdžia turi realų kainų mažinimo įrankį, tačiau elgiasi priešingai? (12)

Valstybė gali mažinti kainų augimą dviem būdais – didindama konkurenciją ir šviesdama...

Prie sostinės daugiabučių nebeliks įprastų šiukšlių konteinerių: kokie pokyčiai laukia gyventojų (26)

Liepos pabaigoje Vilniuje, Karoliniškėse, buvo pristatyta nauja atliekų surinkimo aikštelė. Joje...

Kraupūs vaizdai iš Lietuvos fermų: štai kokį pragarą turi iškęsti bejėgiai žvėreliai (280)

DELFI pasiekė šokiruojanti filmuota medžiaga iš Lietuvoje esančių kailinių žvėrelių ūkių....

Pavojus dėl tymų grėsmingai auga: susirgo rekordiškai daug europiečių (68)

Pasaulio sveikatos organizacijos ( PSO ) duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Europoje tymais...

Afganistano sostinė atakuota raketomis, vyksta susirėmimai atnaujinta 13.24 (106)

Šalia Afganistano sostinės diplomatinio rajono antradienį anksti ryte nukrito mažiausiai...