„Tai buvo tikras akibrokštas prieš pat Vasario 16-ąją. Lietuvoje valstybinė kalba juk yra lietuvių, todėl net nesitikėjome, kad seminaro paskaitos, skirtos kelti mūsų kvalifikaciją, gali būti skaitomos rusų kalba. Tai nepagarba valstybei“, – savo nuomonę apie seminarą reiškė jame dalyvavusios Klaipėdos ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojos.
Seminaras „XXI amžiaus vaikai ir nauji auklėjimo metodai“ rengtas Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute.
6 valandų trukmės seminare lektorė – vaikų ir šeimos psichologė Galina Ščiukina pasakojo apie tai, kokie yra šiuolaikiniai vaikai, kodėl reikalingi nauji auklėjimo metodai. Seminare lektorė dėstė Janušo Korčako 10 santykių su vaikais principus, 5 pozityvaus auklėjimo principus.
Seminaras vienam žmogui kainavo 10 eurų, į jį susirinko per 20 auklėtojų.
Kai kurios jų pasipiktino, jog lektorė kalba rusiškai, todėl išėjo iš paskaitų. Viena auklėtoja viešai pareiškė nepasitenkinimą, todėl jai buvo grąžinti sumokėti pinigai.
Seminarą organizavusi Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto vyresnioji metodininkė Vita Ulbienė neįžvelgė nieko blogo, jog valstybei priklausančiame Klaipėdos universitete paskaitos buvo skaitomos ne valstybine lietuvių kalba, o rusiškai.
„Lektorė G. Ščiukina yra labai gera. Jos seminarai labai naudingi ir įdomūs, jos pageidauja nemažai įstaigų. Ji pati prisipažino, jog dėstyti mintis rusiškai jai yra lengviau nei lietuviškai, nors šia kalba ji kalba. Tačiau esą jai gėda, kad lietuviškai ji kalba netobulai, todėl ir pasirinko kalbėti rusiškai. Nematau čia jokios mirtinos nuodėmės“, – teigė V. Ulbienė.
Ji tvirtino, jog visų įstaigų, kurių auklėtojos buvo kviestos į seminarą, administracijos buvo įspėtos, kad seminaras vyks rusų kalba ir esą niekas neprieštaravo, neprašė vertėjo.
„Buvo tik viena nepatenkinta auklėtoja, kurios galimai niekas neįspėjo, kad seminaras vyks rusų kalba, o jos ji nesupranta. Aš jos atsiprašiau ir grąžinau pinigus“, – patikino V. Ulbienė.
Ji aiškino, jog seminarai neretai vyksta ne lietuvių kalba, kai atvažiuoja lektoriai iš Kaliningrado ar Latvijos.
„Taip, G. Ščiukina yra ne užsienietė, o klaipėdietė. Tačiau mes gerbėme jos norą savo žinias reikšti rusų kalba, nes taip jai lengviau. Ir tikrai nematau, jog padariau kokį nors nusižengimą, nors ir pripažįstu, kad universitete turėtų skambėti valstybinė kalba“, – kalbėjo V. Ulbienė.
