Jaunoms šeimom nepatrauklu
100 ha ploto Klaipėdos teritorija tarp Kauno gatvių, Taikos prospekto, Šilutės plento iki Danės upės yra pripažinta tiksline teritorija, į kurią per ateinančius kelerius metus bus investuota 23 mln. eurų, kurių didžioji dalis – ES parama.
Klaipėdos savivaldybės užsakymu jau parengta tikslinės teritorijos sutvarkymo galimybių studija, ji pristatyta miestiečiams. Paraleliai pradėta rengti teritorijos detaliojo plano koncepcija, kuri pavasarį bus tvirtinama miesto taryboje.
100 ha ploto teritorijoje yra 125 daugiabučiai namai, statyti maždaug prieš 50 metų, todėl kvartalas ir vadinamas „chruščiovke“.
Tuose namuose gyvena apie 15 tūkst. klaipėdiečių, daugiausia jų – vyresnio amžiaus, nes jaunoms šeimoms seni namai, nesutvarkyta jų aplinka nėra patrauklios.
Nustatyta ir tai, kad šiame kvartale yra vienas didžiausių nusikalstamumo lygis uostamiestyje, nes nusikaltėliams veikti itin palankios apleistos viešosios erdvės, pro kurias eina senyvi žmonės.
Todėl ši teritorija ir buvo pasirinkta kompleksiniam sutvarkymui. Siekiama, jog gyvenamasis kvartalas atgimtų.
Kiemuose – naujos vietos mašinoms
Galimybių studijos rengėjas architektas Tadas Jonauskis pasakojo, jog tikslas yra išsaugoti ir kvartalo struktūrą, ir jo želdinius.
„Mes siūlytume kvartale esančius namus suskirstyti į kaimynijas, nes daugiabučiai namai yra pastatyti tarsi grupėmis, todėl būtų lengva suburti gyventojus, kad jie apsispręstų, kaip elgtis su savo aplinka“, – teigė T. Jonauskis.
Jis pasakojo, kad įmanoma išspręsti ir amžiną problemą, jog kiemuose nėra, kur statyti automobilių. Skaičiuojama, kad dabar visame kvartale trūksta apie 800 vietų statyti automobilius, tačiau kaimynijoms įrengus bendrus įvažiavimus, nustačius viešojo naudojimo erdves, likusią teritoriją būtų galima pritaikyti statyti automobilius ir vietų nebetrūktų.
Numatyta, jog kompleksiniam kiemui sutvarkymui bus skirta 1,73 mln. eurų. „Nemeluosiu, jog už tokią sumą visiškai galima sutvarkyti dviejų kaimynijų kiemus. Tačiau ieškosime sprendimų, kaip pinigus paskirstyti kuo daugiau gyventojų. Pirmenybę teiksime kiemams tų namų, kurių gyventojai sutiks renovuoti savo būstus“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė.
Parama – lyg įkvėpimas
Toks jo pasisakymas sukėlė gyventojų nepasitenkinimą. Esą jie neturi pinigų renovuoti namų ir ypač taip, kaip siūlo galimybių studijos rengėjai. „Jau geriau senus namus nugriauti ir jų vietoje statyti naujus, taip bus protingiau“, - teigė gyventojai.
A. Velykienė tvirtino, jog toks sprendimas taip pat įmanomas, tačiau patys gyventojai turi nuspręsti, ką daryti, nes namai – jų, o ne savivaldybės nuosavybė.
Žmonės nusivylę tyliai guodėsi, kad jie, matyt, taip ir nebepamatys, kaip bus sutvarkyta jų gyvenamoji teritorija, nes esą namų niekas nesutiks renovuotis, o be renovacijos esą nebus skiriama ir dėmesio kiemams, viešosioms erdvėms.
„Tikrai nesakau, kad gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas. Šiuo atveju veikiau tiktų palinkėti žmonėms pradėti patiems plaukti į tą gerovę, kurią kurti padeda ES, valstybė ir savivaldybė. Žmonės turi suprasti, kad jie turi rūpintis savo namais, savo aplinka. Ne viskas yra valdžios rankose ir galioje. Galiausiai ir pinigų nėra tiek, kad sutvarkytume visus kiemus, renovuotume visus namus. Esmė ta, kad skiriama parama yra tarsi startas, įkvėpimas tolimesniems veiksmams“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Paliktų vietos gėlių darželiams
„Šis gyvenamas kvartalas yra žalias rajonas, želdynų yra išties daug, tačiau jie apleisti, todėl net kelia pavojų. Siūlome žalumą ir išlaikyti, tik ją sutvarkyti“, – galimybių studijos sprendinius dėstė architektas.
Todėl siūloma, kad aplink daugiabučius namus 10-15 metrų spinduliu nebūtų įrengiama jokių automobilių stovėjimo vietų. „Ši erdvė turėtų būti skirta gyventojams, kad jie galėtų išleisti į lauką savo vaikus ir matytų juos pro buto langus. Šioje erdvėje žmonės galėtų įsirengti gėlių darželius“, – vardijo T. Jonauskis.
Kadangi gyvenamajame rajone daug žalumos, augalijos, kuri valo orą, siūloma šiame kvartale įrengti kuo daugiau pėsčiųjų ir dviračių takų, kad žmonės daugiau judėtų sveikoje aplinkoje. „Siekiamybė yra ta, kad net prie kiekvienos parduotuvės, mokyklos būtų galima privažiuoti dviračiu“, – aiškino architektas.
Atnaujins Ąžuolų giraitę
Galimybių studijoje numatyta ir tai, kaip sutvarkyti tris dideles viešąsias erdves, esančias minėtoje tikslinėje teritorijoje.
Viena jų – aikštė prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro.
Šiuo metu ši aikštė apleista, paversta automobilių stovėjimo aikštele. Numatoma, atkurti tikrąjį aikštės vaizdą, joje galėtų vykti įvairūs bendruomenės renginiai, mugės. Šiek tiek giliau už aikštės planuojama įrengti aktyvaus poilsio aikštynus jaunimui.
Dar viena graži erdvė tikslinėje teritorijoje – Ąžuolų giraitė. Joje dabar esantys pėsčiųjų takai išsiklaipę, viešojoje erdvėje nėra saugu. Todėl siūloma ją tinkamai sutvarkyti, įrengti infrastruktūrą, apšvietimą, pėsčiųjų tako žiedą.
Galimybių studijoje numatoma ir sutvarkyti pėsčiųjų taką palei Taikos prospektą nuo Sausio 15-osios iki Kauno gatvės. Jame atsirastų ir dviračių takas, ir pėsčiųjų pasivaikščiojimo alėja, ir suoliukai.
Ąžuolyno giraitės sutvarkymas, gerinant gamtinę aplinką ir skatinant aktyvų laisvalaikį bei lankytojų srautus, skaičiuojama, kainuotų 800 tūkst. eurų. Viešosios erdvės prie buvusio „Vaidilos“ kino teatro konversija – 1,1 mln. eurų.
Pėsčiųjų tako sutvarkymas palei Taikos pr. nuo Sausio 15-osios iki Kauno g., paverčiant viešąja erdve, pritaikyta gyventojams bei smulkiajam ir vidutiniam verslui, kainuotų 945 tūkst. eurų.
Nepaisant to, jog sutvarkyti kvartalo viešąsias erdves numatyti skirti milijonus eurų, gyventojai viešame galimybių studijos pristatyme vis tiek labiau pageidavo, kad pinigai būtų nukreipti renovuoti jų namus.
Tikslinėje teritorijoje kol kas yra renovuoti tik septyni namai, dar 10-yje šiuo metu vyksta darbai.
„Būtų keista laukti kažkieno malonės. Žmonės turėtų suprasti, kad savo turtu turi rūpintis patys. Jei jie renovuosis būstus, o savivaldybė pasirūpins sutvarkyti viešąją aplinką, reikia įvertinti, kad kils nekilnojamojo turto vertė ir žmonės tik laimės. Be to, juk kur kas maloniau gyventi jaukiame rajone, o ne tokiame, kuriame vis dar gyva „chruščiovinė“ aura“, – teigė V. Grubliauskas.
