aA
Klaipėda ir toliau išlieka geriausiai atliekų srityje besitvarkančiu Lietuvos miestu – regioniniame Dumpių sąvartyne palaidojama mažiau nei 10 proc. klaipėdiečių sukaupiamų komunalinių atliekų. Visos kitos atliekos išrūšiuojamos arba atiduodamos energijos gamybai.
Požeminiai konteineriai
© Organizatorių nuotr.

Kasmet išrūšiuoja daugiau

Klaipėdos savivaldybė suskaičiavo praėjusių metų atliekų tvarkymo rezultatus. Trečius metus stebima ta pati tendencija – uostamiestyje išrūšiuojamų antrinių žaliavų kiekiai kasmet didėja. 2014-aisiais pirminio rūšiavimo etape išrūšiuota 18,4 proc. atliekų nuo bendro komunalinių atliekų srauto. 2013 metais šis skaičius siekė 15 proc.

„Klaipėdiečiai pernai surinko beveik 13 613 tonų perdirbimui skirtų atliekų – beveik 3 tūkst. tonų daugiau nei 2013-aisiais“, - augimo skaičius komentavo Daiva Berankienė, Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Pernai ypač padidėjo išrūšiuojamo plastiko ir stiklo kiekiai vadinamuosiuose „varpeliuose“ prie daugiabučių ir individualiuose namuose. Plastiko surinkimas šoktelėjo net 36 proc., palyginti su 2013 m., o stiklo – 9 proc.

Atliekos nebegula į kalną

Klaipėda išliko lydere šalyje ir pagal sąvartyne pašalinamų atliekų kiekio mažinimą. 2013 metais sąvartyne buvo palaidota 15,5 proc. visų atliekų, o pernai – jau tik 9,6 proc., kai daugelyje Lietuvos savivaldybių šis skaičius siekia net 90 proc.

„Pažangiausiose pasaulio valstybėse sąvartynai uždaromi, nes visos atliekos išrūšiuojamos, perdirbamos arba panaudojamos energijos gamybai. Akivaizdu ir džiugu, kad atliekų sutvarkymo aspektu Klaipėda jau priartėjo prie pažangiausių Europos valstybių“, – teigė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Pasak oficialios statistikos, vienas žmogus Klaipėdoje per metus sukaupia apie 418 kg atliekų, o iš jų į sąvartyno kalną nugula tik apie 40 kilogramų. Didžioji dalis komunalinių atliekų yra išrūšiuojama, arba po rūšiavimo netinkamos perdirbimui sudeginamos „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje jėgainėje pagaminant šilumą ir elektros energiją. Pastarasis rodiklis irgi gerėja – 2014 metais mieste sudeginta 70,8 proc. atliekų nuo bendro srauto, 2013 m. – 68,5 proc.

Geresnė infrastruktūra – geresni rezultatai

Aplinkosaugos specialistų teigimu, prie rūšiavimo populiarumo augimo Klaipėdoje prisidėjo naujos rūšiavimo vietos ir išplėstos galimybės. 

Pernai daugiau nei 1000 individualių namų savininkų gavo atskirus konteinerius stiklo, plastiko ir popieriaus rūšiavimui. Šiemet jų planuojama išdalinti dar 3000.

2014 metais apie 800 tonų atliekų klaipėdiečiai suvežė ir į naujas didžiųjų atliekų aikšteles. Nors antrinių žaliavų ten surinkta palyginti nedaug, tačiau pati tendencija, kad žmonės atrado civilizuotą atliekų tvarkymo būdą – veža į aikšteles, o nebekrauna šlamšto prie konteinerių kiemuose – džiugina specialistus.

Pasak jų, žvelgiant į perspektyvą, atliekų tvarkymo lyderio pozicijų uostamiestis neužleis ir šiais metais.

„Manau, kad dar rūpestingiau rūšiuoti atliekas klaipėdiečius skatins spartus požeminių konteinerių sistemos diegimas. Anksčiau stiklui, plastmasei bei popieriui skirti konteineriai stovėjo atokiau nuo buitinių atliekų konteinerių ir tai žmonėms buvo nepatogu. Dabar viskas yra vienoje vietoje – šalia buitinių atliekų konteinerių įrengti ir trys, skirtieji perdirbamoms atliekoms“, – teigė D. Berankienė.

Taip pat šiemet regioninio sąvartyno teritorijoje Dumpiuose turi būti baigta statyti atliekų mechaninio rūšiavimo gamykla, kurios paskirtis – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atskirti antrines perdirbti tinkamas žaliavas: metalus, plastiką, popierių, kartoną, stiklą bei kitas vertingas medžiagas. Rūšiavimo įrenginys taip pat kilstelės Klaipėdos atliekų tvarkymo rodiklius į aukštesnį lygį.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažvydas Jastramskis. Zelenskio pergalė – proga pažiūrėti į save (73)

Ukrainos prezidento rinkimus triuškinamai laimėjo realios politinės patirties neturintis...

Liko vienas žingsnis – ir su mafija susijusi Rusijos žvaigždė Lietuvoje nebekoncertuos (294)

Užsienio reikalų ministerija ( URM ) pateikė rekomendaciją vidaus reikalų ministrui įtraukti su...

Vladivostoke imamasi neįprastai griežtų saugumo priemonių – uždaromi vandenys ir traukinių platformos (30)

Rusijoje vyksta pasirengimas Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno ir rusų prezidento Vladimiro...

Čia lietuviai jaučiasi laukiami ir turtingi: pilnas kuro bakas vos už 4, o vakarienė restorane už 5 eurus (129)

„Ar jūs norite mirti? Kodėl jūs važiuojate pas teroristus?“ Tokius klausimus dažniausiai...

Prasidėjo nelegalių bulvių gaudynės (14)

Valstybinė augalininkystės tarnyba, siekdama užtikrinti, kad Lietuvoje būtų prekiaujama tik...

Lietuvos bankas prognozuoja atlyginimų šuolius: minimali alga kitąmet gali pasiekti 607 eurus (134)

Kitąmet vidutinis darbo užmokestis (VDU) gali augti 8,1 proc., o minimali mėnesio alga – 9,5...

Sukrečianti ataskaita: milijonui rūšių gresia išnykimas dėl žmogaus veiklos

Bemaž vienam milijonui augalų ir gyvūnų rūšių gresia išnykimas dėl žmogaus veiklos, sakoma...

Netikėtai išbėrė odą: mitybos specialistė paaiškino, kodėl dėl to galėjo būti kalti kiaušiniai (4)

Natūropatinės mitybos specialistė Tautvilė Šliažaitė pasakojo: kai pradėjo sveikai...

Neeilinis žvėriškumas: kaunietis vakarą pradėjo muštynėmis bare, o baigė žiauriai sumušdamas vos trijų mėnesių sūnų (218)

Aiškėja vis daugiau detalių apie praėjusių metų rugsėjį Kaune itin sunkiai sužalotą...

Lietuvos pasienyje su Baltarusija – milžiniškos vilkikų eilės: pusdienį niekas nepravažiavo (15)

Lietuvos pasienyje prie Baltarusijos antradienio popietę rikiavosi vilkikai. Lietuva laikinai...