aA
„Smulkieji verslai yra tikrieji ekonomikos maitintojai. Jie pirmiausia susimoka visiems, o sau pasilieka tik tai, kas liko, – sako koučingo specialistas, mentorius Povilas Petrauskas, – Tokie verslai labai dažnai neplanuoja investicijų, nekaupia joms. Daug lėšų skiria investicijoms ir taip pinigus išleidžia spontaniškai ir neplaningai. Tokiu būdu susimažina finansinę pagalvę, ima kauptis įsiskolinimai VMI, pradedama gyventi nuo – iki“.
Povilas Petrauskas
Povilas Petrauskas
© Organizatorių nuotr.

Apie tai, kaip rasti lėšų finansuoti plėtrai, kaip susitvarkyti finansus, kad gyventi ne „nuo algos iki algos“, P. Petrauskas išsamiai kalbėjo „Swedbank“ organizuojamos „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo akademijos dalyviams.

Vienas iš universalių mentoriaus patarimų visiems verslams – turėti finansinį planą bent jau trims mėnesiams į priekį ir išskaidyti gautinas sumas, pagal vėlesnį jų panaudojimą į atskiras sąskaitas.

„Atsidarykite banke atskirą sąskaitą, į kurią pervestumėte PVM, vos tik pinigai už pardavimus pasiekia jūsų sąskaitą. Taip sumažinsite stresą ir įgysite labai svarbų įgūdį – valdyti pinigų srautus. Vėlesni žingsniai galėtų būti atskira sąskaita atlyginimams ir pelnui bei investicijoms. Pastarojoje galima imti kaupti labai paprastai: iš pradžių pervedant po 1 proc. nuo kiekvienos gautos sumos ir reguliariai didinti šią dalį“, – dalijasi patirtimi P. Petrauskas.

Povilas Petrauskas
Povilas Petrauskas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Laikosi vieno principo – jokių skolų tiekėjams, valstybei ir darbuotojams

„Šį verslą pradėjau iš susidomėjimo pramogomis, daugiau vedama pašaukimo ir noro realizuoti savo organizacinius sugebėjimus įdomioje man srityje, todėl visiškai nieko neskaičiavau. Nei didelių nei detalių planų, nei analizių nekūriau, strategijų neplanavau. Šį verslą pritaikiau savo norimam gyvenimo būdui ir suderinau su galimybe užsidirbti pinigų, kai nebereikia eiti į samdomą darbą, o pats esi savo laiko šeimininkas“, – sako buvusi finansininkė, šiandien renginių organizavimo įmonės „Linksmadieniai“ įkūrėja ir vadovė Renata Pažūsienė, dalyvavusi smulkiam verslui skirtoje „Swedbank“ akademijoje.

Paklausus, kuo vadovaujasi planuodama savo veiklą, kalbant apie finansus, R. Pažūsienė sako, kad visada laikosi vieno principo – jokių skolų tiekėjams, valstybei ir darbuotojams: „Per visą įmonės gyvavimo laikotarpį esame patikimas partneris, kuris visada vykdo įsipareigojimus. Šio principo laikymasis užtikrina sklandų bendradarbiavimą ir mūsų kaip įmonės įvaizdį pirkimo ir pardavimo vadyboje. Turime atskiras sąskaitas atskiroms veikloms, taip lengviau matyti kiekvienos srities srautus. Su partnere esame sutarę dalį uždirbamų pinigų atsidėti į atskirą sąskaitą investicijoms ar nenumatytoms situacijoms, kas irgi įneša šiokio tokio saugumo“.

Verslininkė sako, kad nors finansų planavimo klausimai daugeliui atrodo kaip koks raketų mokslas, bet jai tai buvo viena iš aiškiausių dalių akademijos pateiktoje medžiagoje ir ko gero labiausiai jos prižiūrima sritis visoje įmonės veikloje. Iki šiol visus buhalterinius darbus darė pati ir sunkiai įsivaizdavo, kad tai galėtų daryti kažkas kitas.

„Kiekvienas gali“ smulkaus verslo akademijos metu savo mentoriaus Povilo Petrausko dėka R. Pažūsienė suprato, kiek laiko sutaupytų atsisakiusi šių darbų ir ką vietoj to galėtų nuveikti.

„Labai buvo sunku po 12 metų perleisti šią atsakomybę, bet susiradau patikimą buhalterinių paslaugų įmonę ir vos tik priėmiau šį sprendimą, atrodo, nusimečiau didžiausią naštą nuo savęs. Pati neturėjau laiko gilintis į naujas technologijas buhalterijos srityje, ieškoti būdų optimizuoti darbus, tvarkiausi kaip buvau įpratusi, bet tai atėmė daugybę laiko. Dabar suvokiu, kaip kvaila ir neefektyvu buvo laikyti viską savo rankose ir net juokas pačiai iš savęs ima. Mano pavyzdys labai aiškiai iliustruoja, kaip mūsų įsitikinimai gali trukdyti augti ir vystyti veiklą. Buhalterijos darbų atsisakiau, bet finansų planavimas, prognozavimas ir sprendimų priėmimas liko mano darbų tvarkaraštyje“, – atvira įmonės vadovė.

Renata Pažūsienė
Renata Pažūsienė
© Organizatorių nuotr.

Su naujais iššūkiais susitvarko kurdami skirtingas pramogas

Paklausus, kaip tvarkosi su pinigų srautų svyravimais, kurių ne visada galima išvengti, verslininkė sako, kad jie yra autorinių pramogų kūrėjai, todėl prie įvairių svyravimų prisitaiko kurdami skirtingas pramogas: karantino metu sukūrė nuotolinius komandinius žaidimus įmonėms, pradėjo organizuoti pramogines tiesiogines transliacijas, kalėdinių švenčių metu yra subūrę profesionalių aktorių kolektyvą, teikia aukščiausio lygio Kalėdų senelių paslaugas tiek gyvai tiek nuotoliniu būdu, kas šiek tiek kompensuoja vis dar dėl pandemijos sumažėjusį gyvų renginių organizavimą.

„Valdome komandinių drąsos žaidimų su aktoriais erdvę „Labyrinthus“ Vilniuje, kurioje šaltuoju sezonu siūlome įvairių tematikų žaidimus-išbandymus įmonėms, moksleiviams, o vasaros metu esame populiariausia mergvakarių ir bernvakarių pramogų vieta Vilniuje. Žmonėms pramogų reikia visais laikais, todėl svarbiausia pastebėti poreikį ir jį įgyvendinti“, – tuo tikra įmonės vadovė, pridurdama, kad nuolat domisi naujausiomis pramogų tendencijomis užsienyje, stengiasi kaip galima daugiau jų aplankyti pati, norinti, kad ir Lietuvoje žmonės turėtų galimybę gauti pačias kokybiškiausias ir naujausio formato pramogas.

„Invegos siūlomos finansinės priemonės, mano nuomone, yra puiki galimybė finansuoti verslo plėtrą. Šiuo metu esame pateikę net kelias paraiškas finansavimui gauti ir labai tikimės, kad jos bus patenkintos“, – apie tai, kaip ieško galimybių finansuoti plėtrą į naujas verslo nišas, sako R. Pažūsienė.

Akademija pakeitė požiūrį į savo verslą iš esmės

„Per 12 metų ši veikla buvo darbas ir gyvenimo būdas, bet iki akademijos negalvojau apie renginių organizavimą kaip apie verslą. Akademijos metu visiškai pakeičiau savo požiūrį ir pradėjau į visus procesus žiūrėti kaip verslo savininkė, o ne renginių organizatorė“, – sako R. Pažūsienė.

Iki šiol finansus verslininkė planavo mėnesį, du į priekį, dabar jau žiūri kelerius metus, nusimato strateginius veiksmus, kokių finansinių išteklių tam reikės ir galimus žingsnius suvaldyti srautams. Iki šiol kai tik uždirbdavo daugiau, iš karto investuodavo į naujų pramogų kūrimą, per daug negalvojant, kada tai atsipirks. Dabar pradėjo planuoti ilgalaikes investicijas, prognozuoti atsiperkamumą, daugiau pasverti visus už ir prieš.

„Ilgą laiką svarstėme apie savo nekilnojamo turto įsigijimą, kad atsisakytume nuomos sąnaudų. Tačiau įsigilinus ir paskaičiavus pamatėme, kad visgi nuoma iš verslo pozicijos yra žymiai paprastesnis ir naudingesnis sąnaudų elementas, nei to pačio turto įsigijimo atveju atsirandantys įsipareigojimai bankui, priežiūros ir išlaikymo kaštai, nekilnojamo turto mokesčiai. Taigi, bent jau artimoje perspektyvoje atsisakėme tokios svajonės, nes ji finansiškai pasirodė nenaudinga verslui“, – sako R. Pažūsienė.

Moteris sako, kad užteko tik pakeisti požiūrį ir visa vykdoma veikla įgavo naujų spalvų, ji jaučiasi kaip gavusi naują darbą: „Iš renginių organizatorės tapau pramogų verslo vystytoja. Ieškant atsakymų į iškylančius klausimus, mums labai padeda susidėlioti viską į reikiamus stalčiukus mūsų mentorius Povilas Petrauskas. Labai esu jam dėkinga ir džiaugiuosi, kad ateinančius mėnesius turėsime galimybę nuolat konsultuotis. Pasirodo viskas yra paprasta, reikiami atsakymai visada būna kažkur šalia, tik mes kažkaip sugebame visus dalykus padaryti sudėtingais“.

Dirbdami visus darbus, nebeturėjo laiko pasirūpinti vidiniais procesais, plėtra

„Šis mūsų verslas prasidėjo gerokai anksčiau, negu įkūrėme įmonę. Nuo 1994 metų su savo tuomet dar būsima žmona prekiavome turguje gėlėmis, puokštėmis – atskirų gėlių salonų tuomet dar nebuvo. Pradėjus vystytis gėlių importui iš Olandijos ir kitų šalių padidėjo pirkėjų susidomėjimas gėlėmis, pradėjo kurtis pirmieji gėlių salonai. Tuo metu teko lankytis Olandijoje ir pamatyti visą gėlių verslo industriją, galbūt tai paskatino siekti kažko daugiau“, – apie verslo pradžią pasakoja akademijoje dalyvavęs įmonės „Florika“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Černauskas.

1999 m. pačiame Klaipėdos centre, prie senosios turgavietės, atsilaisvino patalpos, kuriose dar sovietmečiu buvo prekiaujama Klaipėdos šiltnamių treste užaugintomis gėlėmis. Ilgai nedvejodami jiedu nutarė jas išsinuomoti – ten dirba ir po šiai dienai.

„Jokio detalaus verslo plano neturėjome, turėjome viziją, norą turėti jaukų savo gėlių saloną, jame darbuotis, kurti, džiuginti žmones. Turėjome sukaupę asmeninių lėšų įmonės įkūrimui, patalpų remontui, prekių užpirkimui. Ir svarbiausia – daug entuziazmo, noro dirbti ir kurti. Tam įkūrėme individualią įmonę su gražiu pavadinimu „Florika”. Tuo metu dar atstovavau (kaip samdomas darbuotojas) vieną Lietuvos tuomet lyderiavusią gėlių didmeninės prekybos įmonę, turėjau patirties gėlių ir floristikos reikmenų tiekime. Tai labai palengvino įmonės aprūpinimą produkcija gaunant ją palankiomis sąlygomis“, – sako verslininkas.

Tomas Černauskas
Tomas Černauskas
© Organizatorių nuotr.

T. Černausko žmona rūpinosi personalu, asortimentu, pardavimu, kūryba, jam teko pasirūpinti tiekimu ir kažkiek finansais. Buhalterė rūpinosi balansais. Vyro finansinis rūpestis buvo užtikrinti, kad įmonė neturėtų skolų. Visus tuos 22 metus taip ir dirba tose pačiose pareigose. Sako, yra pasirinkę tokį tarsi saugų modelį - be didelių įsipareigojimų ir atsakomybių prieš kitus, tačiau, atiduodant visą save kasdieninei veiklai vietoje to, kad užsiimti įmonės plėtra ar pelningumo siekimu.

T. Černauskas sako, kad pati verslo idėja pasiteisino, netgi pranoko lūkesčius – klaipėdiečiai džiaugėsi jų stiliumi, asortimentu, naujovėmis. „Deja, bet nedarėme jokių analizių – kas pelninga, kas ne, neišskyrėme savo pelno centrų, griebėmės visų darbų įsivaizduodami, kad nėra ribų mūsų asmeniniams resursams. Nekūrėme jokių sistemų, verslo modelio, susikūrėme darbo vietas sau. Tuomet tai atrodė tarsi siekiamybė, atsižvelgiant į tai, kad patiems visa tai daryti labai patiko“, – sako pašnekovas.

Paklausus, ką daryti kitaip, T. Černauskas sako, kad nors atrodo, kad viskam savo laikas, bet tikrai yra užstrigę laike su kai kuriais dalykais: „Patikėtume kai kuriuos kasdieninius darbus personalui. Galbūt net atsirastų naujas etatas, skirtume daugiau dėmesio mokymams – tiek savo, tiek personalo, daugiau dėmesio skirtume vidiniams įmonės procesams, ieškotume įvairesnių paslaugų teikimo, ne tik paprasto mechanizmo “pirk-parduok”.

Po pandemijos pasirūpino įmonės rezervu

Įmonė visą laiką vertėsi nuosavomis lėšomis, nerizikavo įsipareigoti kreditoriams, jiedu su žmona niekada nepervertino savo galimybių. „Esame vis dar auganti įmonė, šiuo metu orientuojamės į pajamų augimą plečiant senas ir įdiegiant naujas paslaugas. Vidinių procesų analizė rodo, kad šiuo metu įmonėje dar yra neišnaudotų resursų – toks pajamų augimas tiesiogiai didintų įmonės pelningumą“, – tuo tikras verslininkas.

Patikimo partnerio statusas jiems dažnai nulemia lengvesnes derybas su tiekėjais. Tačiau, net ir esant geriems finansiniams rodikliams, T. Černauskas neatmestų galimybės pasinaudoti kredito paslauga veiklos plėtrai, žinoma tik kruopščiai išanalizavus finansinį planą, taip pat įvertinus visas rizikas. Kaip tik šiuo metu jiedu dirba ties viena investicija, kurios, galbūt, nepajėgs įgyvendinti be išorinio finansavimo.

Paklausus, kaip balansuoja savo išlaidas, esant nenumatytiems veiksniams, įmonės vadovas sako, kad iki šios pasaulinės pandemijos net nenumanė, kad gali būti toks visuotinis poveikis verslams, tad lėšų specialiai tokiems atvejams nebuvo numatę ar atidėję. Šiuo metu jie pasirūpinę rezervu, kuris tam tikrą laiką padengtų įmonės prastovas.

Mokymai patvirtino, kad finansai – ne tik buhalterės reikalas

„Po mokymų akivaizdu, kad finansai nėra buhalterės reikalas, jie atspindi įmonės sveikatą - per rodiklius gali atsekti kurioje vietoje tavo veikloje kažkas ne taip. Su savo mentoriumi Giedriumi analizavome, kas įmonėje gali būti ne taip, kaip galime pagerinti įmonės žinomumą. „Swedbank“ organizuojamos akademijos metu gimė nauja idėja - platformos verslo sektoriui sukūrimas ir pristatymas. Giedrius labai prisideda prie šio projekto įgyvendinimo savo patirtimi“, – džiaugiasi palaikymo komanda T. Černauskas.

Verslininkas sako, kad pirmas į galvą šovęs dalykas, kalbant apie investavimą, iš savo srities profesionalo Povilo Petrausko, tai – iš rusų kinematografijos klasikos paimta frazė: “Kisa, kam tau pinigai? Juk pas tave fantazijos nėra”. Tai puiki įžvalga apie verslo tęstinumą – o kas toliau?

„Daugeliu atveju tiek Giedriaus įžvalgos, tiek Povilo medžiaga patvirtina, kad esame teisingame kelyje, tik, per savo ilgametę patirtį teko klupinėti, kol atsidūrėme teisingose vėžėse. Tai kainavo pastangų, buvo patirta nuostolių ir nusivylimų. Tokie mokymai padėtų išvengti daug smulkaus verslo naujokų klaidų. Turime ir šiai dienai taisytinų dalykų – sisteminis mąstymas, dėmesys finansams, samdymo klausimai. Atsižvelgsime į gautą medžiagą tiek dirbant ties naujais projektais, tiek gerinant esamos veiklos funkcionalumą. Tokia moderni akademija svarbi ne tik rinkos naujokams, bet ir seniau įkurtoms smulkiojo verslo įmonėms, dažnai jos atras taisytinų dalykų“, – įsitikinęs T. Černauskas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Analitikas apie staigų Rusijos ir Baltarusijos sprendimą: Lukašenka žaidžia su ugnimi (20)

Tvyrant įtampai tarp Rusijos ir Vakarų, Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pranešė...

Į Egiptą su šeima išsikraustęs ir verslą ten kuriantis lietuvis: reikia ne skųstis, o imti ir daryti (1)

Kilus idėjai, svarbiausia per daug neanalizuoti ir negalvoti, kas bus, kitaip galima save sustabdyti...

Kardinolas Sigitas Tamkevičius: Lietuvos padėtis šiuo metu yra tragiška (187)

Šiemet minime 50-ies metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerio...

Iš ginekologo būdama devyniolikmetė Kristina grįžo su ašaromis: po 12 metų prireikė rimtų pokyčių (3)

19 metų Kristina prieš egzaminus nuvyko į ginekologo konsultaciją. Tuo metu gydytojas nusprendė...

D+Vaidas Saldžiūnas

Kas laukia Europos, kai Ukrainoje viskas pakryps eskalacijos keliu: laikas suvokti kraupią realybę (1)

Energetinė krizė gilėja, karas gali prasidėti bet kuriuo metu, saugumo padėtis Europoje –...

„Investuok Lietuvoje“ vadovas apie iššūkius verslui: yra svarbesnių klausimų nei Kinija (48)

Užsienio investicijos Lietuvoje pernai pasiekė rekordinį lygį. Ekspertai sako, kad pasiekėme...

Vadinama jaunavedžių sala gali būti visai kitokia, nei įsivaizduojate: rojus ten tikrai ne visiems

Mauricijuje ne veltui galima sutikti tiek daug jaunavedžių, leidžiančių čia savo medaus...

Dėl mįslingos istorijos aiškintis priverstas Kandrotas-Celofanas atskleidė savo ryšius (507)

Dar vasarą į viešumą iškilo mįslinga istorija – kodėl Antanas Kandrotas ,...

Sankcijų Rusijai grįžtamasis efektas: Lietuvos ekonomika nenukentės, bet energijos kainų šuoliai – gąsdintų

Karo grėsmė Ukrainoje toliau auga ir Vakarai kalba apie itin griežtas ekonomines sankcijas Rusijai...

Įspūdingą bangą Monake pagavęs Motiejūnas šypsosi: aš esu laimingas (3)

Kažkada Donatas Motiejūnas žibėjo už Atlanto žaisdamas kartu su Jamesu Hardenu, o dabar D-Mo...