Atvažiuoja net iš pajūrio

Kai prieš trejus metus Vilniuje Mykolas Lučiūnas pardavė savo mėsos gaminių verslą, su žmona Ieva suprato norintys ramesnio tempo ir svarstė, kur apsistoti.

Iš Suvalkijos kilusi Ieva pasakojo, kad sprendžiant, kur pora apsigyvens, vyko tarsi derybos – kiekvienas viliojo į savo kraštą. Ir nors statistiškai Širvintos – mažiausias rajonas Lietuvoje, kuriame tėra 6 tūkstančiai gyventojų, vyrui pavyko įtikinti žmoną apsigyventi jo gimtinėje.

„Atstumas iki Vilniaus – apie 40 kilometrų, tad nutarėme pabandyti“, – sako Ieva.

Alkanas Briedis

Iš pradžių šeima atidarė nedidelę burgerinę, tačiau netrukus suprato, kad klientams norisi šeimyninės pasisėdėjimų vietos, tad įstaigą performavo į grilio restoranėlį, kuris šiandien jau išaugo į nemažą restoraną.

„Norėjome užsiimti vietiniu turizmu, reklamuoti Širvintas, auginti „Alkano briedžio“ prekinį ženklą. Paskutiniais metais labai išpopuliarėjo lietuviškas turizmas, žmonės su šeimomis nori kažkur išvykti, ir tam nereikia nei ilgai planuoti, nei toli keliauti. Mūsų tikslas buvo pasiekti žmones 50 km spinduliu – vilniečius, jonaviečius, ukmergiškius, molėtiškius. Tačiau atvažiuoja valgytojų ir iš kitų miestų, net pajūrio“, – pasakoja Ieva.

Alkanas Briedis

Trūksta žinių apie reklamą

Renkant pavadinimą restoranui šeimoje vyko diskusija ir Mykolo brolio pasiūlytas „Alkano briedžio“ variantas visiems patiko labiausiai – pavadinimas lietuviškas, be to, briedis yra Širvintų simbolis.

„Tuo metu Širvintose nebuvo nė vienos geros maitinimo įstaigos, kažkokios modernios vietos, kur būtų smagu apsilankyti. Ir nutarėme, kad širvintiškiai alksta vietos pramogoms, pasibūti, pavalgyti, skanios kavos atsigerti. Suvedėme, kad alkanos yra Širvintos, o Širvintų simbolis yra briedis, tad mums labai tiko „Alkanas briedis“, – pasakojo Ieva.

Į „Verslo akademijos“ sprintą verslininkai pateko iš didelio noro tobulėti, veikti efektyviau, optimizuoti veiklą.

Alkanas Briedis

Verslininkai pastebi, kad maitinimo verslą veikia sezoniškumas, kai rudens metu, po Kalėdų lankytojų yra mažiau. Tad Lučiūnams stinga žinių, kaip organizuoti reklamą ir kitus darbus, ir jas tikisi gauti akademijoje. Restorano įkūrėjai „Verslo akademijos“ sprinte tikisi rasti ir atsakymą, kaip didinti pelningumą.

O yra dalykų, kuriuos sužinoję paskaitose, verslininkai jau pritaikė savo versle. Tarkime, kad darbuotoją verčiau rinktis su patirtimi, motyvuotą, nes mokymas kainuoja, o apmokytas jis gali netrukus ir palikti įstaigą. Taip pat – kad nutarus atsisveikinti su darbuotoju reikia tai daryti ryžtingai, nekreipiant dėmesio į kylančias emocijas. „Nes visa tai kainuoja verslui pinigus“, – sako.

Verslas – lyg amerikietiški kalneliai

Nors pora augina restoraną ir garsina „Alkano briedžio“ pavadinimą, greta to yra populiarinamas ir šefo Mykolo vardas. Mykolas dalyvauja įvairiuose renginiuose, vestuvėse ar gimtadieniuose, rengia steikų gaminimo edukacijas, – tai atskira veikla. Be abejo, šefo Mykolo vardo garsinimas prisideda ir prie „Alkano briedžio“ reklamos.

Alkanas Briedis

Mykolas ir Ieva pripažįsta esantys komanda tiek namuose, tiek darbe, kur yra pasidaliję darbais, veiklos sritimis, atsakomybėmis. Neslepia: kartais santykiai dėl to šiek tiek nukenčia, bet tai yra sritis, kurią pora šlifuoja, ir dėl to net įsivedė kelias taisykles. Tarkime, jei būnant namuose ar atostogaujant vienas nenori kalbėti apie darbą, kitas pokalbio nebetęsia.

„Tačiau išties labai sunku atsijungti nuo darbo, kai restoranas dirba kasdien po 12 valandų. Tad ir nebūdamas darbe vis tiek ką nors pasižiūri, pasiskambini, nuolat jauti įtampą“, – pastebi Mykolas.

Ieva antrina, kad restoranui dirbant septynias dienas per savaitę darbinio skambučio galima sulaukti ir vienuoliktą valandą vakaro ar šeštadienį, sekmadienį – laisvų dienų nebūna.

Mykolas nuosavą verslą palygino su amerikietiškais kalneliais: kai vieną savaitę sekasi, tai ir optimizmo daugiau, o kai einasi prasčiau, ir nuotaikos nėra.

Motyvuoja stengtis

Restorano įkūrėjus liūdina žinios apie uždaromus restoranus.

„Kai turėjome mokesčių lengvatą, dauguma restoranų pakėlė darbuotojams algas, o nelikus lengvatai ėmė viskas byrėti. Sektorius išgyvena liūdnus laikus. Mes nesame išskirtiniai, taip pat susidūrėme su PVM kėlimu. Iš vienos pusės baisu, iš kitos – suprantame, kad reikia dar daugiau stengtis, dar daugiau dirbti, nenuleisti rankų, viską analizuoti ir galvoti, kur ką galime dar labiau efektyvinti“, – sako verslininkai.

Pasak Ievos, priežasčių, dėl ko tie verslai užsidarė, yra. „Ir tai labai motyvuoja neužmigti ant laurų, o dar daugiau stengtis dėl savo svečių, galvoti, kaip jų pritraukti. O tai, kad restorane nuolat yra žmonių, kurie apsilanko pirmą kartą, rodo, kad mums pavyksta skleisti žinią apie „Alkaną briedį“, – optimistiškai nusiteikę Lučiūnai.