aA
Prieš beveik penkerius metus Tomas Kaminskas ir Rūta Kaminskienė ryžosi avantiūrai ir pradėjo šeimos verslą. Jiedu atidarė „Atviras metalo dirbtuves“, į kurias kviečia visus norinčius išmokti pasigaminti pačius įvairiausius metalo dirbinius. Kaip sako patys dirbtuvių įkūrėjai, atvykėliams tereikia turėti noro, o jie padės įgyvendinti pačias keisčiausias ir įdomiausias idėjas. Čia galima atvykti pasigaminti kavos staliuką, o galbūt išvykti ir su didžiule spinta. Verslininkai pasakoja, kad per gana trumpą verslo gyvavimo laikotarpį, jie jau išleido tūkstančius mokinių, kurių daugelis sugrįžta dar kartą prisiliesti prie metalų ir sukurti vis įdomesnį dirbinį.
Atviros metalo dirbtuvės
Atviros metalo dirbtuvės
© Organizacijos nuotr.

Nuo mokymų iki vakarėlių

Dirbtuvių bendraįkūrėjas T. Kaminskas pasakoja, kad jau daugiau nei dešimtį metų dėsto suvirinimo ir medžiagų mokslo teoriją bei praktiką Vilniaus Gedimino technikos universitete ir profesinėje mokykloje, turi sukaupęs didžiulę darbo su metalu praktiką. Pašnekovo teigimu, noras dalintis šia patirtimi su platesniu žmonių ratu atsirado ne šiaip sau – draugai, pažįstami, o kartais ir ne visai pažįstami ėmė reikšti poreikį turėti daugiau žinių apie metalus, jų jungimą ar suvirinimą namų ūkio sąlygomis.

Jo teigimu, šiems žmonėms galbūt nereikėjo labai profesionalios paslaugos ar labai rimtų studijų. Todėl 2018 metų vasarį startavo pirmieji mokymai mėgėjams, pasiryžusiems atrasti naują hobį ir laisvalaikio praleidimo būdą. Nuo pat dirbtuvių įkūrimo pradžios čia mokymus veda ir daugiametę patirtį sukaupęs Gvidas Mockus, kuris pradedantiesiems padeda įgyvendinti įvairiausias idėjas ir projektus.

Iš kairės Tomas Kaminskas, Gvidas Mockus
Iš kairės Tomas Kaminskas, Gvidas Mockus
© Organizacijos nuotr.

Iš pradžių dirbtuvių kelionė prasidėjo mokant suvirinimo pagrindų, o laikui bėgant atsirado ir daugiau disciplinų: metalo liejimas, įvairūs dekoratyviniai dirbiniai. Prasidėjo ir konsultacijos įmonėms, įmonių komandų formavimo veiklos, edukaciniai užsiėmimai mokykloms.

„Per paskutinius porą metų viskas išsiplėtė nuo vaikų iki suaugusių ir profesionalų. Ateina ir tėtis su vaiku kažką pasimokyti, pasidaryti kažkokį suvenyrą sau ir parodyti vaikui, kad konstruoti galima ne tik telefone, bet ir kažką gyvai pasidaryti.

Ateina vyresni vaikai, jau gal daugiau paaugliai, pasidaro techniškesnius vaikų gimtadienius, atvyksta mokyklos su „Kultūros paso“ programa, kurioje mes dalyvaujame ir vedame oficialias edukacijas. Ir galiausiai suaugusieji – nuo komandų formavimo veiklų, mergvakarių, bernvakarių iki įvairių profesionalesnių mokymų“, – priduria verslo bendraįkūrėja R. Kaminskienė.

Susidomėjo ne tik vyrai

Kaip pastebi pašnekovai, vis dar dažnai girdimas stereotipas, kad darbas su metalais – tik vyrams. Mat čia, pasak kai kurių, tyko daug pavojų: karštis, žiežirbos, sproginėjimai. Vis dėlto, pas juos apsilanko ir moterys, o neretai jos atvykusios iš pradžių šį amatą išbando nedrąsiai, tačiau išvyksta, kaip sako verslininkai, susižavėjusios.

„Į įmonių komandų formavimo veiklas atvyksta, pavyzdžiui, informacinių technologijų specialistai, kurių kolektyvas labai mišrus, sakykime, 50 proc. vyrų, 50 proc. moterų. Pastarosios išvyksta visiškoje euforijoje.

Jei kalbant apie mokymus, tai galbūt taip, – visgi dažniau ateina tėtis su sūnumi arba tėtis su sūnumi ir dukra. Retesni atvejai, kad dalyvautų mama su dukra. Vis dėlto, mes labai norime įtraukti ir moteris į šią veiklą. Labai stengiamės tai padaryti“, – pasakoja T. Kaminskas.

Atviros metalo dirbtuvės
Atviros metalo dirbtuvės
© Organizacijos nuotr.

Pasak R. Kaminskienės, jei į mokymus atvyksta moterys, tai dažnai bus įvairios projektuotojos, architektės, kurios nori suprasti, su kuo dirba savo darbe, kaip jos turėtų teisingai galvoti apie metalus. Taip pat atvyksta menininkės, dizainerės ir skulptorės, turinčios idėjų, kurias nori įgyvendinti.

„Yra toks labai gražus dalykas, kaip meninis pjovimas plazma, kur galima daryti fantastinių dalykų: storiausius metalus pjauti kaip sviestą ir daryti tokias formas, kokias tik nori. Moterys, kurios turi noro ir turi kažkokios kūrybinės ugnelės, pas mus tikrai ir ateina, ir grįžta, daro savo projektus, atsiunčia koleges susipažinti, pažiūrėti visus technologinius procesus. Tai moterų auditorijos gal yra šiek tiek mažiau, bet ji yra labai motyvuota“, – teigia R. Kaminskienė.

Reikia tik tinkamai apsirengti

Norint dalyvauti mokymuose, pasak dirbtuvių įkūrėjų, tereikia atvykti ne su sintetine apranga, o visa kita: įranga, saugos priemonės ir viską, ko tik prireiks gamybiniame procese, – bus galima rasti čia. Mokymai turi dvi programas – trunkančias 3 arba 8 valandas.

„Kadangi metalų suvirinimo ir sujungimo sritis yra ganėtinai plati ir jeigu jau žmogus nori pažinti visą tą sritį, mes jam siūlome 8 valandų mokymus – visos dienos. Dažniausiai žmonės renkasi nuo 9 ryto, o 17 valandą vakaro mes jau bandome skirstytis, nors ir būna labai sunku, kadangi dar tik prasideda diskusijos. Jeigu žmogus konkrečiai įsivaizduoja ir žino, kad galbūt nori dirbti prie automobilių ar skulptūros kūrimo, o gal prie statybų, tai jau yra tam tikri specifiniai būdai, kuriuos galima išmokti 3 valandų mokymuose.

Pavyzdžiui, tai gali būti baldų kūrimas. Tarkime, jus domina staliuko gamyba ir jūs sakote, kad jums daugiau niekas neįdomu. Tada mes galbūt ir sakytume jums, kad prašau ateikite sutartą dieną į 3 valandų mokymų kursus. Iš praktikos galiu pasakyti, kad po tokių trumpų 3 valandų mokymų su mūsų pagalba žmogus gali pasidaryti nedidelį kavos staliuką“, – pasakoja T. Kaminskas.

Atviros metalo dirbtuvės
Atviros metalo dirbtuvės
© Organizacijos nuotr.

Pasak specialisto, verslininkų tikslas jau nuo pat pradžių buvo ne tik suteikti žinias jų mokiniams, bet ir kurti bendruomenę, kuri nuolat susitiktų ir kartu gamintų įvairius gaminius. Verslininko teigimu, tai pasiteisino.

„Turime tokį branduolį, kuris dažnai ateina, apsilanko ir vienas kitas žinomesnis dizaineris. Vienas jų ateina, nes jam labai smagu dirbti su metalu, jis galbūt pailsi nuo savo pagrindinės veiklos, atvyksta čia kiekvieną mėnesį – ar su draugais, ar vienas. Tad tikrai turime porą dešimčių nuolatinių meistriukų.

Kodėl tokie žmonės čia atvyksta? Jiems patinka, o jeigu žmogus yra daugiau ūkiškesnis ir gyvena kažkur užmiestyje, tai jis galbūt dirbtuves ir namuose pasidaro, todėl kaip ir nebeturi poreikio pas mus lankytis. Bet jeigu tai yra miesto žmogus, ypač gyvenantis daugiabutyje, jam čia ideali vieta“, – sako verslininkas.

Tomas Kaminskas
Tomas Kaminskas
© Organizacijos nuotr.

Anot R. Kaminskienės, dar vienas svarbus aspektas, kodėl žmonės sugrįžta į dirbtuves, yra tai, kad jiems patiems nereikia investuoti į brangesnę, o ne tik pačią pigiausią, suvirinimo įrangą: stakles, visas apsaugos priemones. Jis atvykęs čia randa viską, ko jam gali prireikti.

„Gauna ir reikiamus metalus, kurie pas mus visada yra. Žmogui tik reikia pasirinkti, ką ir iš ko jis nori gaminti. Jis ateina su savo idėja ir gali išeiti jau nebe su popieriniu, bet su pagamintu projektu. Pavyzdžiui, vienas klaipėdietis atvažiavęs pas mus per keletą dienų pagamino žmonai Kalėdoms spintą, visai prieš pat Kalėdas išsivežė ją į namus. Jis 5–6 dienas gamino labai sudėtingą projeką ir išvažiavo laimingas. Labai laiminga bus ir žmona“, – šypteli R. Kaminskienė.

Klientai čia atvyksta iš visos Lietuvos: Kauno, Panevėžio, Alytaus, Klaipėdos, Telšių, Mažeikių, Šiaulių, Jurbarko ir, žinoma, užsuka ir vietiniai vilniečiai.

Atviros metalo dirbtuvės
Atviros metalo dirbtuvės
© Organizacijos nuotr.

„Lietuvoje tokių vietų nelabai yra, išskyrus profesines mokyklas, profesinio rengimo centrus, kur mokymai trunka gerokai ilgiau – prasideda nuo keleto savaičių ir gali tęstis ne vienerius metus. Aišku, ten žmogus gauna oficialią pažymą, mes duodame tik simbolinį diplomą, bet klientai po tų kelių valandų išvažiuoja turėdami labai daug žinių ir galėdami kažką pradėti daryti patys“, – sako R. Kaminskienė.

Pandemija neparklupdė

Daugeliui koronavirusas smogė iš pasalų – kai kam teko stabdyti veiklą, skelbti bankrotą ir užmiršti ne vienerius metus ar net dešimtmečius puoselėtus verslus. Prasidėjus pandemijai, „Atviros metalo dirbtuvės“ buvo dar visai jaunas verslas, o įsigaliojus kovidiniams ribojimams, dirbtuves teko uždaryti – čia klientai burtis negalėjo. Tačiau verslininkai nepalūžo ir sugalvojo idėją, kaip gyvuoti toliau. Jiedu sukūrė erdvę, kurioje mokymai tęsėsi toliau, tik šįkart – saugioje aplinkoje.

„Atėjo idėja sukurti „Youtube“ kanalą, kuriame kiekvieną savaitę turime po vieną pamoką, naują laidą apie metalus, kalvystę, technologiją apskritai – visa tai, kas susiję su suvirinimu. Tad dabar gyvename ne tik gyvai, bet ir „Youtube“, kur turime nemažai sekėjų ir nemažai peržiūrų. Viskas labai susisieja: vieni pasižiūri vaizdo įrašus ten ir sako, kad dabar norėtų padaryti gyvai ir atvyksta į mokymus, o kiti sako, kad man dar pritrūko žinių, tai aš pasižiūrėjau pas jus kanale, nes ten taip gerai išaiškinti vieni ar kiti procesai“, – pasakoja moteris.

Atviros metalo dirbtuvės
Atviros metalo dirbtuvės
© Organizacijos nuotr.

Turi planų plėstis

Nors verslas sėkmingai vystosi, šeimai tai tėra papildoma veikla, o išgyventi vien iš dirbtuvių, pasak verslininkų, kol kas būtų sunku. Rūta darbuojasi marketingo srityje, o Tomas dėsto profesinėse mokyklose ir universitete.

„Tiek pas mane, tiek pas Tomą visa širdis yra „Atvirose metalo dirbtuvėse“, bet finansiškai tik iš to išgyventi nėra taip paprasta, dėl to mes greta dar dirbame savo darbus, jų nepaliekame. Pradėjome jausti, kad lyg ir norime augti, bet matome, jog pastaruoju metu tarsi kažkur užstringame. Galvojame, ką daryti toliau.

Mintyse yra geras makaronų fabrikas, bet postūmio, į kurią sritį daugiau eiti, kas turėtų būti verta ar neverta, kad tai jau galėtų būti mūsų vienintelė veikla ir visos mintys be papildomų darbų suktųsi tik apie dirbtuves, trūksta. Būtent dėl to mes atėjome į „Smulkaus verslo akademiją“. Tikimės šiek tiek pagalbos ir iššūkio plėtrai, kliento pritraukimui, apsisprendimui, į kurią pusę toliau eiti ir judėti, kad tai būtų realiai, protingai ir logiškai apskaičiuota“, – pasakoja moteris.

Neretai kreiptis pagalbos verslams nedrąsu, o dalintis savo sunkumais ir idėjomis su kitais atrodo nepatikima. Tačiau metalo dirbtuvių įkūrėjai atviri: pasikišus po pagalve savo idėją toli nukeliauti nepavyks. O kai kyla sunkumų – reikia ieškoti pagalbinių rankų jiems išspręsti.

„Aš manau, kad jeigu tu esi toje srityje, kur yra labai daug aplink vienodų verslų, kur tu gali žiūrėti į kažką kitą ir mokytis augti, – ne visada reikia eiti kažkur į specifines programas. Mums yra kitaip – esame ta edukacinė erdvė, kurių Lietuvoje, tokių labai mažučių, tikriausiai galima ant vienos rankos pirštų suskaičiuoti. Aktyviau veikiantys esame iš smulkiausių didžiausi ir patirties galime semtis tik iš užsienio.

Jaučiame, kad mes lyg ir turime savo požiūrį, bet labai trūksta požiūrio galbūt iš šalies ir ne to paprasto iš tų žmonių, kurie ateina pas mus mokytis, nes mes jau jiems suteikiame žinias, bet iš tikrųjų labai norisi logiško, matančio, išlaikyto požiūrio iš patyrusių žmonių“, – sako pašnekovė.

Atviros metalo dirbtuvės
Atviros metalo dirbtuvės
© Organizacijos nuotr.

Kreiptis dėl dalyvavimo akademijoje gali visos daugiau nei dvejus metus veikiančios smulkiojo verslo įmonės, kurių pardavimo pajamos – mažiau kaip 2 milijonai eurų. Čia dalyvauja 10 mentorių, kurie padeda verslams atrasti problemas ir pasiekti užsibrėžtų tikslų. Vis dėlto, patekti nėra taip paprasta. Reikia sudalyvauti ir konkurse – rinkti gyventojų balsus. Iš pradžių, kaip pasakoja metalo dirbtuvių įkūrėjai, balsų rinkti jie nesistengė, tačiau, kai pamatė, kad lengvai prasisukti nepavyks – teko imtis kūrybiškumo.

„Manėme, kad viskas bus gerai, nieko mes čia papildomo nedarysime, surinksime mes tuos balsus, nes kaip ir „Facebook“ platformoje turime nemažą auditoriją – apie 10 tūkst. tikrų sekėjų, taip pat „Youtube“ kanalas nemažas, daug peržiūrų. Galbūt kiek atsipūtėme, galvojome, kad viskas bus gerai ir pamatėme, kad viskas nėra taip gerai, kaip norėtųsi.

Pagalvojome, kad mūsų visus draugus ir stebėtojus reikia suaktyvinti ir čia mes ir pradėjome labai aktyvią kampaniją: prašėme, rašėme, skleidėme žinią, kūrėme papildomus filmukus. Mes tikriausiai visus penkerius metus tiek aktyviai nedirbome, kiek aktyviai dirbome per paskutines konkurso dienas“, – pasakoja T. Kaminskas, kalbėdamas apie didžiulį norą dalyvauti mentorystės programoje.

Specialusis projektas „Smulkaus verslo akademija“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(62 žmonės įvertino)
4.5161

Top naujienos

Toliau narsto galimą informacijos nutekėjimą Bartoševičiui: vienas generalinės prokurorės veiksmas – labai keistas (13)

Seimo opozicija toliau renka parašus ir dar šią savaitę žada neeilinę Seimo sesiją dėl galimai...

Sąskaita už laiptinės elektrą išgąsdino ne juokais – tokių kainų nėra buvę (7)

Didelė elektros sąskaita gali pasiekti gyventojus ne vien už suvartojimą bute, bet ir už bendrų...

Penktą nesėkmę iš eilės sugėręs Maksvytis: nenoriu savęs teisinti, „Vilkai“ buvo stipresni (2)

Kazys Maksvytis turėjo priekaištų savo auklėtiniams, kurie Alytuje 75:80 (17:23, 16:16, 19:19,...

Bloomberg News

Dugnas dar nepasiektas: Kinija staiga pakeitė retoriką (4)

Staigus Pekino perėjimas nuo apgailestavimo iki grasinimo atsakomaisiais veiksmais dėl Jungtinių...

Įtempta Vilniuje dingusio 15-mečio paieška: savanoriai rado daugiau paauglio daiktų rastas telefonas ir banko kortelė (7)

Vilniuje tęsiama šeštadienį dingusio nepilnamečio Mykolo Davidonio paieška, prie jos prisidėjo...

Sinoptikai turi gerų naujienų: turėtume pasimėgauti bent keliomis gražiomis dienomis (1)

Antradienio dieną virš šalies stiprėjantis aukšto atmosferos slėgio laukas atneš ramius orus....

Netikėtumas Alytuje: Kurtinaičio kompanija patiesė „Žalgirį“ (7)

Alytaus „Wolves“ (13-5) komanda pradžiugino savo sirgalius skambiausia šio sezono pergale...

Dėl skaudžios išdavystės Juozo svajonė tapti gydytoju sudužo: vos ištvėrė kraupią sovietų mėsmalę

99-erių Juozo Karsokos kadaise puoselėta svajonė tapti mediku sudužo susidūrusi su sovietine...

Apie ką vyrai meluoja dažniausiai? 10 temų, kurias moterys turėtų vertinti itin atsargiai

Mes visi bent kartą gyvenime esame sumelavę. Baltas melas , juodas ar rožinis – visai nėra...

Kasdienybės herojai. Baukutė apie teismus, vyro kerštą bei meilę sau ir kaip ūkininkas Petras tapo žvaigžde (2)

Atrodytų, žinoma aktorė, buvusi Seimo narė Asta Baukutė jau kuris laikas dingusi iš viešumos,...