Koučingo specialistas Povilas Petrauskas verslus ragina kuo daugiau dėmesio skirti strategijai ir kaip galima daugiau samdyti tuos, kuriems dega akys padaryti taktinius darbus: „Skirkite strateginiam darbui tokį pat prioritetą, kaip skiriate būti vertingi savo klientams ir maloniai nustebsite, kiek daug galite sukurti. Savo darbus planuokitės taip, kad strateginiams klausimams skirtumėte bent 5-ias valandas per savaitę. Naudokite savo viziją, kuri įkvėptų daugiau verslumo jūsų komandai su kuria ir realizuosit tiek savo, tiek ir jų svajones“.
Į „Swedbank“ akademiją „Kiekvienas gali“ susirinkę smulkieji verslai klausosi ne tik P. Petrausko metodinių patarimų, kaip pagerinti lyderystės bei strategijos planavimo įgūdžius. Jų atstovai, kartu su mentorių pagalba mokosi atpažinti savo klaidas, įsivertinti savo strategijas iš šalies, ar iš tikrųjų eina teisingu keliu. Savo išmoktomis pamokomis jie dalinasi su „Delfi“ skaitytojais, kad žinios ir patirtis, įgyta „Kiekvienas gali“ smulkaus verslo akademijoje būtų paskata ne tik dalyviams, bet ir kitiems smulkiesiems verslininkams.
Didžiausios lyderystės klaidos – negebėjimas deklaruoti užduočių ir netinkamas komandos formavimas
„Lyderystė gyvybiškai svarbi kiekvienoje šiuolaikinėje organizacijoje. Tai būtina sąlyga, kad visi procesai vyktų sklandžiai, žmonės organizacijoje pasitikėtų vadovu, deleguojančiu jiems užduotis, o vadovas pasitikėtų savo komanda, gebėtų įsiklausyti į jų nuomonę. Tai ugdo abipusį pasitikėjimą, pagarbą ir motyvaciją siekti bendrų tikslų“, – įsitikinusi akademijos dalyvė Rūta Gvazdaitienė, kosmetikos gamybos įmonės „Kosmetikos laboratorija“ vadovė, verslą prieš ketverius metus pradėjusi su savo vyru, šiandien turinti jau daugiau darbuotojų. Pora vysto prekės ženklą „MANOritualai.lt“.
Savo, kaip lyderės, esminę klaidą, R. Gvazdaitienė įvardija vis dar negebėjimą deleguoti tam tikrų užduočių. „Dažnai galvoju, kad paaiškinti kažkam, kaip tai daryti ir pirmą kartą kontroliuoti tą procesą užtruks ilgiau, nei šias užduotis atlikti pačiai. Bet gale dienos suprantu, kad dėl gausybės procesų ir sprendimų priėmimų pavargsti ir perkaisti, o vėliau dėl to kenčia kitos organizacijai svarbios sritys ir nelieka laiko pavyzdžiui strateginiams darbams, plėtrai. Todėl su tuo siečiau ir vieną patarimą – kuo mažiau pasilikti taktinių užduočių sau, o vietoje to daugiau deleguoti, galbūt net plėsti komandą“, – sako vadovė.
„Lyderystė yra tikrai svarbi, kadangi mūsų pagrindinės vertybės yra siejamos su kokybe, o jeigu aš, kaip lyderis, to netransliuoju, tada ir darbuotojams tai įsisavinti yra sunkiau“, – sako dar vienas akademijoje dalyvaujantis verslo atstovas Agnius Bartninkas, įmonės „Definra“, užsiimančios verslo procesų optimizavimu ir automatizavimu, naudojant IT technologijas, vykdomasis direktorius.
A. Bartninkas sako, kad kaip ir visi nauji verslai, yra padarę klaidų, tačiau iš jų labai daug išmoko. Pagrindinės ir skaudžiausios klaidos buvo susijusios su neteisinga komandos formavimo ir ugdymo strategija bei delsimu priimti skausmingus, bet reikalingus sprendimus laiku. „Pirmaisiais veiklos metais tai kartojosi. Dabar, atrodo, jau pasimokėme ir veikiame efektyviau, o komanda yra labiau motyvuota ir produktyvesnė“, – džiaugiasi įmonės vadovas.
Džiaugiasi gavę struktūrizuotą strateginio planavimo metodą
„Strateginis planavimas mums svarbus, norint pagaliau tapti verslo savininku, o ne „per mažai apmokamu darbuotoju savo paties įmonėje“. Kitaip tariant, norint turėti pelningą verslą, kurio pelningumas nebūtų tiesiogiai priklausomas nuo to, kad savininkas dirba po 14 ar daugiau valandų per dieną, 7 dienas per savaitę, – sako vadovas, – Mes, žinoma, vis dar esame tame augimo etape, kai ne visas taktines (ne strategines) užduotis, kurias galėtume, esame delegavę darbuotojams ar tiekėjams, ir todėl ne visada randame pakankamai laiko užsiimti verslo plėtra ir aktyviu strateginio plano sekimu bei įgyvendinimu dėl to, jog per daug laiko skiriame taktinėms užduotims“.
A. Bartninkas džiaugiasi, kad akademijoje pamatė struktūrizuotą metodą, kaip kelti tikslus savo verslui, kaip planuoti jų įgyvendinimą ir kaip visa tai sekti bei valdyti. „Tos struktūros mums ir trūko, kadangi, nors veikla ir klesti, tačiau mūsų pastangos planuoti veiklą iš esmės buvo šiek tiek padrikos ir lokalizuotos ties viena sritimi (pvz., naujų darbuotojų paieška per ateinančius 6 mėn., arba pardavimų prognozavimas ir t.t.). Manau, kad įrankiai, kuriuos šioje programoje mums pristatė konsultantai ir mūsų mentorius, turėtų pasitarnauti ir mes jau pradedame juos taikyti“, – sako įmonės vadovas.
Struktūrizuotas metodas, kurį mini A. Bartninkas, remiasi Kanadoje sukurta, ir ten net valstybės finansuojama verslo stiprinimo programa, adaptuota šiai smulkaus verslo akademijai. Remiantis ja, rekomenduojama pradėti nuo idėjinio lygmens ir apsirašyti įmonės veiklos istoriją. Ką esate darę, kas jums sekasi ir už ką jus vertina klientus? Būtinai įsivertinkite ir tai, kur jums sunku, kur slypi grėsmės. Kritiškai įsivertinkite, ar jūsų veiklos, rinkodaros, finansų, žmogiškųjų resursų planai (jei tokius turite), tikrai atliepia ir nesikerta su tuo, kokį veiklos rezultatą norite pasiekti. R. Gvazdaitienė patikina, kad jos vystomam verslui strateginis planavimas negali būti neaktualus, nes be to nepavyktų siekti ilgalaikių tikslų, plėtros ir matyti didesnio vaizdo: „Manau be stipraus strateginio planavimo vykdyti verslą yra tas pats, kaip žaisti krepšinį užrištomis akimis – nematysi nei kas vyksta aplinkui, nei kur ir ką daro tavo varžovai (konkurentai), nei krepšio, kur mesti kamuolį, kas versle prilygtų tikslams. Todėl tai viena pagrindinių sričių darbe, ypač kai esi vadovas“.
Pasak vadovės, pagrindinė jų spraga šioje srityje, kad skiria per mažai tam laiko, kad tai galėtų būti atliekama kokybiškai, taip pat kurios sritys nėra pilnai integruotos į bendrą strateginį planavimą. Pagrindinė to priežastis jau anksčiau minėtas laiko trūkumas. „Manau, kad esminis sprendimas būtų komandos išplėtimas, kad būtų galima skirti pakankamai laiko strateginiam planavimui ir to plano įgyvendinimui“, – apie verslo planus kalba R. Gvazdaitienė.
Įsimintiniausi patarimai – tų pačių vertybių su komanda puoselėjimas ir padrąsinimas atkakliau veikti
„Labiausiai įsiminė pranešėjo P. Petrausko pasakyti žodžiai, kad kuo ilgiau nieko nekeisime, tuo ilgiau tęsis „dabar“. Manau, kad šią mintį būtinai panaudosiu, kai galbūt truks drąsos vieniems ar kitiems į didesnius pokyčius vedantiems sprendimams“, – tuo tikra R. Gvazdaitienė.
A. Bartninkas sako, kad geriausi jiems akademijoje gauti patarimai buvo susiję su tuo, kad reikia ne tik deklaruoti savo vertybes viešumoje, bet ir stengtis užtikrinti, kad ir gyvename pagal jas.
„Nors tai kartais gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, tačiau būtina suprasti tai, kad verslo savininko ir samdomo darbuotojo vertybės tikrai nebūtinai sutaps. Svarbu, kad jos nebūtų prieštaraujančios viena kitai. Džiaugiamės, kad dabartinės mūsų komandos vertybės, atrodo, iš tikrųjų dera su mūsiškėmis“, – sako įmonės vadovas, pridurdamas, kad ateityje pasistengs vykdyti daugiau aktyvių veiksmų, kuriais komandai viduje transliuos tas vertybes.
Pasak A. Bartninko, ypač svarbu tai daryti auginant komandą – akcentuoti ir išsiaiškinti vertybių sutapimus (ar nesutapimus) su naujais komandos nariais, prieš susiklostant situacijai, kai jau investuota laiko ir pastangų, o paaiškėja, kad dirbti kartu neįmanoma.
P. Petrauskas patikslina, kad visi elementai yra susiję. Jei įmonės savininkas nori, kad organizacija skleistų vertybes, kurios nesuderinamos su jo asmeninėmis vertybėmis, yra užprogramuojamas konfliktas, kuris ilgainiui pradės stabdyti organizacijos augimą. Jei vadovas laiką investuos buhalterinės apskaitos tvarkymui, tai jis gal ir taps geriau išmanančiu įmonės pelno (nuostolio) ataskaitą, obet skirs mažiau laiko klientų elgsenos analizei, asortimento planavimui, partnerių paieškai, ar verslo ryšių kūrimui.
„Laiko visi turime tiek pat, svarbu – ką su juo nuveikiame“, – teigia P. Petrauskas.