Iš pradžių vestuves organizavusi naktimis, ji išdrįso mesti senąjį darbą ir kurti verslą, į kuri ne visi vis dar žiūri rimtai. Jauna moteris dabar ne tik žino, kiek kainuoja vestuvės, bet ir kokie mėnesiai šiuo metu populiariausi švęsti ar ko šventės metu reiktų atsisakyti. Apie visa tai ji sutiko papasakoti DELFI.

Limuzinai nebemadingi

Klaipėdoje šeimos verslą primenantį vestuvių planavimo biurą kartu su antrąja puse Rimvydu ir vyresniąja sese Sonata sukūrusi Monika Kulpytė neslepia – su konkurentais ji nesivaržo ir per sezoną surengia apie 20-22 šventes. Kiekviena jai – ypatinga, o vestuvės merginą apskritai žavi nuo mažens.

Pirmuoju pavyzdžiu jai tapo giminėje per vestuves kviesti piršliauti tėvai, paskatinę susižavėti šios šventės organizavimu. „Mamai sakydavau, kad vieną dieną bus taip, kad ji vaikščios su vakarinėmis suknelėmis, o aš visus svečius į šventę vežiosiu limuzinais. Tada visi juokėsi, o dabar su mama juokaujame, kad viską įvykdėm, tik limuzinai nebemadingi“, – prisimena Monika.
Monika Kulpytė. Foto / Kristina Dorina

Įvardijo blogiausią jaunavedžių idėją

Dabar jauna moteris juokauja, kad limuzinai – dar ne blogiausia, jei automobilis unikalus. Jaunavedžiams gali kilti ir kur kas, jos akimis, blogesnė idėja. „Vienintelis didžiausias ir pats baisiausias dalykas, kokį gali jaunavedžiai padaryti, tai yra pasisamdyti vadinamą „party busą“ – vakarėliams skirtą autobusą. Čia ne šiaip atgyvena – jis niekada neturėjo atsirasti. Mano manymu, toks autobusas labiau skirtas striptizo šokėjoms, o ne vestuvių šventei, kai žmonės užsidaro į autobusą su kažkokiomis pigiomis lemputėmis ir geria iki tol, kol išlipę nebegali susiprasti“, – patirtimi dalijosi moteris.

O patirties ji turi išties nemažai – nuo 2006 m. M. Kulpytė vestuves organizavo artimiems žmonėms, o 2012 m. įkūrė vestuvių planavimo biurą – mažąją bendriją „Meilės legendos“. Iš pradžių moteris studijavo filologiją ir psichologiją, vėliau dirbo floriste, aukštosios mados drabužių salone, tačiau vieną vasarą lūžus raktikauliui nusprendė, kad taip gyvenimas ją verčia sustoti. Ir ėmė siekti savo svajonės.

„Daug žmonių sako, kad vedybų planuotoja yra pašaukimas – aš nesutikčiau. Iš tikrųjų tai labai atsakinga profesija, nes kirpėjas gali nukirpti plaukus, ir jie ataugs, o mūsų atveju, jei kas neįvyks per šventę, žmonėms liks prisiminimų randai, – pasakojo M. Kulpytė, pati nusprendusi vestuvių planuotojos profesijos mokytis virtualiai, pasirinkusi nuotolinio mokymosi kursus su Anglijos specialistais „The Blackford centre“. – Neskubėdama mokiausi daugiau nei metus – man priskyrė dėstytoją, ir mes su ja internetu atlikome darbus, jai rašiau atsiskaitymus. Mokslai nuo paskaitų lietuviškame universitete čia skyrėsi tuo, kad duodamos ne tik žinios, bet ir situacijos, kurias iš karto reikia spręsti, o sprendimas – vertinamas. Kaip pavyzdys – turi suderinti dviejų žmonių, kurie nori visiškai skiritngų vestuvių, įgeidžius, mokaisi, kaip padaryti kompromisą, jei vyras nori kviesti 120 žmonių, o moteris turi tik 5 artimus giminaičius.“

Kai pasakojo M. Kulpytė, jai mokytis patiko, o baigusi mokslus ji net sulaukė vienos gana įžūlaus Lietuvos kolegijos prašymo pasidalinti programa.

Metus vestuves organizavo naktimis

Nusprendusi, kad nori būti vestuvių planuotoja, M. Kulpytė iš pradžių dar bandė derinti norus su darbu garsių prekės ženklų drabužių salone ir metus kelias šventes suplanavo naktimis. Pamačiusi, kad žmonės gali ja pasitikėti, o šventę suorganizuoti pavyksta kokybiškai, ji pasirinko širdžiai nuo mažens artimą kelią.

Jos pačios verslas prasidėjo nuo feisbuko paskyros, internetinio puslapio. Nors, pasak pašnekovės, mokesčiai jaunam verslui Lietuvoje galėtų būti ir lankstesni, ji ne iš tų, kurie dėl to dejuoja, ir savo verslą kuria skaidriai. Daug patirties vestuvių organizavime turinti moteris sako, kad jai svarbiau – ne surengtų švenčių kiekis, o jų kokybė, ir neslepia, kad graži šventė vis dėlto pareikalauja iš jaunavedžių finansinių išteklių.

Kiek kainuoja vestuvės?

Kiek tiksliai reikia sutaupyti, norint surengti vestuves? M. Kulpytė neslepia, kad pastaruosius metus ji nuolat gauna klausimą, ar galima surengti šventę už 5000 eurų. Pašnekovės manymu, atsakymas teigiamas, tačiau tokiu atveju nereikia turėti per aukštų lūkesčių.

„Man kartais net keista, nes eidami į kavinę mes juk dažniausiai nesumokame 10 eurų už vakarienę, o vestuvėse žmonės nori to. Adekvačiai viską sudėliojant, jeigu žmonės keičia koncepciją, keičia savo lūkesčius, norėdami „įtilpti“ į tą sumą, galima sukurti mažą stebuklą. Pavyzdžiui, jei jie nori tik stulbinančios ceremonijos, labai gero šampano ir puikaus fotografo, kodėl gi nepadaryti to už tuos 5 tūkst. eurų? Nesikvieskite 90 žmonių, kvieskitės 30. Kai klientas visais atžvilgiais lankstus, tada galima ir iš paprasčiausių dalykų vašką išspausti“, – pasakojo M. Kulpytė.
Vestuvės. Foto / Ilja Sivakoff

Pasak jos, suma, kurią reiktų skirti vestuvėms, priklauso nuo kviečiamų žmonių skaičiaus. 10-20 tūkst. eurų – suma, kurios ribose, pasak planuotojos, galima suorganizuoti įvairaus tipo vestuves.
„Tai nereiškia, kad tie, organizuojantys už 10 tūkst. eurų, galės turėti viską, ką svajoja, arba kviesti tiek žmonių, kiek norės. Visur reikia lankstumo. Mums organizuojant, nebebūna to vidutinio skaičiaus vestuvių, kur dalyvauja 40-50 žmonių, dažniausiai yra 90 arba 12-20. Jau treti metai, kai tendencija yra tokia – arba tos vestuvės milžiniškos, kartais su daugiau nei 100 dalyvių, arba kuklesnės – kur dalyvauja iki 30 žmonių, kartais net 12-17. Tokias vestuves organizuojantys dažniausiai stengiasi „įtilpti“ į 10 tūkst., o tie, į kurių šventę ateina 80-90 žmonių, patys suvokia, kad norėtų skirti apie 15 tūkst., sako, kad svajoja apie 10 tūkst. eurų biudžetą, bet tikriausiai reikės 16 tūkst. eurų. Atsakau, kad ir su 16 tūkst. mes turėsim pasispausti. Visą laiką sudarinėju svajonių biudžetą, kai išklausau, ko jaunieji nori, ir realų biudžetą, kurį jie gali skirti – tada mes bandome sujungti juos, žiūrėti, ko galima atsisakyti, ko jie labai nori ir ką reiktų pridėti. Surandame bendrą vardiklį“, – pasakojo vestuvių planuotoja.

Ji pati sako besistengianti poroms padėti, nepaisant jų biudžeto dydžio. „Labiau stengiamės įkvėpti žmones rinktis sau artimesnes datas, o ne tiesiog tuoktis vasarą. Pas mus ateina žmonės su labai mažais biudžetais, labai dideliais. Pavyzdžiui, mažo biudžeto vestuvės gali įvykti sausio mėnesį“, – kalbėjo M. Kulpytė.

Nori tuoktis gegužę

Pasak pašnekovės, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, egzistuoja tam tikros vestuvių mados. Tiesa, pasaulinės tendencijos ateina metais ar dviem vėliau. „Dabar šių metų mada, kurią esam pastebėję bent jau tarp porų, kurios vestuves organizuoja pas mus, yra tuoktis gegužę ir rugsėjį-spalį. Vasara ramesnė – turime daug vestuvių, bet nėra taip, kad visi nori daryti šventę tą pačią dieną.

Kiekvienais metais atsiranda tokios tendencijos, pavyzdžiui, pas mus pernai vasarą tuokėsi visi iš Plungės, šiemet daugybė užklausų iš Kauno, – pasakojo M. Kulpytė, patvirtinusi, kad buvo atėjusi ir bijūnų „mada“. – Ačiū Dievui, bijūnai nuėjo į antrą planą, dabar visi vis dar nori lempučių, bet kokia forma jų vestuvėse reikia ir tai yra gana gerai. Tai viena iš pigesnių ir įspūdį sukuriančių dekoracijų. Tau nereikia 1000 rožių, pakanka padėti lempučių girliandą ir įspūdis jau yra.“

Kaip pasakojo M. Kulpytė, lietuvių įpročiai organizuojant vestuves po truputį keičiasi. Kiek mažiau negu pusei porų jau nebeatrodo būtina nakvynė ar šventė pernakt, jie supranta, kad vietoj karšto patiekalo svečiams galima suorganizuoti grilį.

„Tendencijos keičiasi ir aš labai dėl to džiaugiuosi, ypač dėl to, kad žmonės jau patys pradeda mokėti linksmintis ir nebereikia sėdėti prie stalų, žiūrėti į kažkokį klouną vedėją, laukti, kol juos linksmins. Žmonės tapo laisvesni, išmoko bendrauti, ypač, kai į vestuves atvyksta užsieniečiai, lietuviai nori pasitempti, pasirodyt linksmesni, atviresni“, – pasakojo moteris.

Pačiai M. Kulpytei nėra tekę planuoti lietuviškais papročiai paremtų vestuvių – tradicijų šventėje žmonės nori rečiau.Vis dėlto, ji skatina jaunavedžius jų nepamiršti.

„Visada stengiuosi paskatinti jų nepamiršti, nes mūsų lietuviškos vestuvinės tradicijos yra gražios, tik jų nereikia taip agrariškai naudoti, jas reikia moderninti, interpretuoti ir tai šventei pritaikyti. Tarkim, jei vestuvėse lietuviai tuokiasi su užsieniečiais, aš visą laiką sakau – duokim tą stalo „užsėdimą“. Tai užsieniečiams labai patinka, jie taip džiaugiasi, nori dalyvauti. Tai, be abejo, trunka labai trumpai, nes mes tai atliekame moderniau, niekas neturi duoti butelių, riestainių, tiesiog paruošiame kažkokį klausimyną, žmones aprengiame ir tada visiems būna labai linksma – taip 5 min. prieš vakarienę įvyksta toks linksmas užsiėmimas“, – pasakojo moteris.

Ji jauniesiems siūlo kurti savo vestuvių tradicijas. „Taip automatiškai jaunieji atsipalaiduoja: su vienais mes būnam Nidoj, ant smėlio šokam, o ant „europalečių“ sėdi laimingos močiutės, su kitais einame į juodą sandėlį, kur atrodo, vestuvės negalėtų būti, bet įvyksta. Svečiai išeidami sako – galvojau, kad bus bet kur, bet kad sandėlyje... Ir vis tiek visi laimingi. Su trečiais laivais plaukiojam, su ketvirtais Elvis Preslis porą sutuokia per simbolinę ceremoniją“, – netikėtus vestuvių variantus vardijo pašnekovė.

Vestuvių planuotoja daro viską

Paklausta apie kuriozines situacijas, M. Kulpytė neslepia, kad būna visko. Vienas svarbiausių dalykų joms pasiruošti – daiktų, reikalingų ekstra atvejais, rinkinukas, kurį ji išmoko susiplanuoti dar mokydamasi vestuvių planavimo.

„Kiekvienais metais jis vis didėja: aš turiu ir tamsių kojinių, nes pabroliai atvažiuoja dėvėdami baltas sportines, o jos nedera prie kostiumo; rinkinuke yra homeopatinių vaistų, kurie yra labiau kaip placebas toms mamytėms, kurios iš jaudulio krenta „iš padų“, kad galėtų toliau gerti šampaną. Jau nešneku apie siūlus, suknelių siuvimą ir visus kitus reikalus“, – pasakojo pašnekovė.

Pastaraisiais metais iš nepatogios padėties vestuvių planuotoją privertė suktis didžėjus, į vestuves dvare tąsyk kažkodėl atvykęs su šventei nederančiais mėlynais flaneliniais marškiniais. Moterį toks sprendimas itin nustebino, nes paprastai jis groja su švarku ar kostiumu.

„O jis neturėjo ką persirengti. Sakau, gerai, einu ieškoti. O mes – tokiame mažame miestelyje, kur jau niekas nebedirba, nė viena parduotuvė. Mano antra pusė Rimvydas (vienas iš bendrovės darbuotojų – DELFI) viską apvažinėjo, į sandėlius pateko, ieškojo marškinių, kad būtų ne mėlyni – kreminiai, juodi, balti, nesvarbu. Mes tuos marškinius atradome vienos valdytojos vyro spintoje, perpirkom, aprengėm, ir tada didžėjus atrodė gražiai. Taigi, tokių reikalų nutinka – gali labai suplanuoti, ar iš viso nesistengti, kažkas praeina labai sklandžiai, o kitą kartą tu investuoji labai daug laiko“, – sakė vestuvių planuotoja.

Stresas – šią profesiją pasirinkusių žmonių kasdienybė. Kaip pasakojo pašnekovė, nemigos naktų būna daugiau nei ramių, o jai tenka tiek 3 val. nakties atsiliepti į taksistų, vežančių svečius iš užsienio, skambučius, kai šių neįleidžia viešbutis, tiek padėti nuotakai išrinkti apatinius, o jaunikiui – kojines.

3 taisyklės jauniesiems

M. Kulpytė neslepia, kad kone kas antrą vestuves planuojančią porą perspėja apie galimus kivirčus. Pasirodo, dėl jų neretai būna kalti artimieji, jaunuosius tiesiog apipilantys klausimais apie vestuves. Ji šią bėdą yra sugalvojusi išspręsti labai paprastai – jos numerį turi kone visi artimiausi būsimų sutuoktinių žmonės.

„Nežinau, ar kolegės tai daro, bet aš labai bendrauju su tėvais. Mano numerį turi sesės, broliai, tėvai, močiutės, nes aš bendraudama su jais galiu nuraminti, įtraukti į procesą, o tada ir jaunieji būna ramesni. Juk tėvams tai – labai svarbi šventė“, – pasakojo pašnekovė, malonios atsakomybės už šventę nebijodama suteikti tėvams – tuomet jie jaučiasi daug laimingesni, nenustumti į šalį.

Jei dėl jaudulio pora pradeda kivirčytis, planuotoja sako tokią porą išsiunčianti pailsėti, pasivaikščioti, kur jie galėtų prisiminti dėl ko jie tuokiasi, kodėl myli vienas kitą. Tuomet pavyksta sėkmingai tęsti planavimo darbus.

Būsimiems jaunavedžiams, pradedantiems svarstyti apie šventę, ji nurodo tris pagrindines taisykles, kurių reikėtų laikytis. Pati didžiausia klaida – ta, kad jaunavedžiai pirmiausiai užsisako šventės vietą, bažnyčią ir ceremoniją, ir tik po to pradeda galvoti, kiek pinigų gali skirti savo vestuvėms, arba išvis net negalvoja, užsisakinėja paslaugas.

„Jeigu tu pradedi planuoti vestuves, pats pirmas darbas yra pasidaryti preliminarų svečių sąrašą, kuriuos žmones tu nori kviesti. Pagal tai reikia skaičiuoti biudžetą. Tam skirtų skaičiuoklių – daugybė, ten jau yra net punktukais išvardinta, kiek kam galima skirti. Aš suprantu, kad žmonės nežino, kiek skirti, tarkim, dekorui – kuo daugiau, nes jis sukuria nuotaiką. Kuo daugiau – ir įvaizdžiui. Kiekvienas, aišku, prioritetus susidėlioja: gal vienas nemėgsta puoštis ir jam labiau patiks skanų kepsnį valgyti, kitas galbūt nori kokio išskirtinio vaizdo įrašo, kurį galės rodyti savo vaikams“, – nurodė pašnekovė.

Pasak jos, tik susidarius biudžetą, reikia pradėti skambinti ir klausti, ar norai realūs, ar pavyks įgyvendinti svajones: „Jeigu matote, kad už šventės vietą buvote užsirašę mokėti mažiau nei norisi, tai užsisakę ją turite suprasti, kad šią pinigų sumą turėsite sutaupyti kitur. Čia kaip taisyklių taisyklės – svečių sąrašas, biudžetas, ir tik po to – svajonių įgyvendinimai ir užsakymai“.

Jei žmonės nusprendžia, kad planuojant šventę jiems reikia pagalbos, pirmiausiai reikėtų rinktis planuotoją ir tada sudaryti svečių sąrašą ir biudžeto planą.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (71)