aA
Daugybę audrų sukėlęs naujasis Darbo kodeksas nėra stebuklas, kuris išspręs Lietuvos problemas, tačiau kelios jame esančios naujovės gali pagerinti smulkiojo verslo padėtį ir sumažinti šešėlinę ekonomiką, sako ekonomistai ir smulkieji verslininkai.
Pavasaris Laisvės alėjoje
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

„Radikalių pokyčių šiame Darbo kodekse nėra. Tai yra labiau kosmetiniai pakeitimai, o ne kažkoks esminis pokytis darbo santykių reguliavime. Jei pažiūrėsime, kaip keičiasi įspėjimas dėl darbuotojų atleidimo, išeitinės kompensacijos, tai šiuo metu Darbo kodeksas tampa panašus į tą, kurį turi Latvija ir Estija. Ir labai didelio konkurencinio pranašumo prieš kaimynines valstybes neįgauname, tik iš žemesnės pozicijos susilyginame su tomis valstybėmis“, - tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Aldona Matukienė. Pasak jos, smulkieji verslininkai ir iki šiol gerai sutarė su savo darbuotojais, dažniausiai rasdavo abi puses tenkinančius kompromisus, todėl darbo santykių pakeitimai didelių pokyčių neatneš.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Manau, kad Darbo kodeksas neturės labai didelės teigiamos ar neigiamos įtakos. Smulkaus ir vidutinio, ypač smulkaus, mažų ir labai mažų įmonių vadovai privalo bendrauti su darbuotojais žmogiška kalba ir draugiškai. Didžioji dalis susitarimų tarp smulkiųjų verslininkų ir darbuotojų yra žmogiški ir tų skundų dėl nesutarimų nėra tiek daug. Ir šiaip smulkusis verslas labai brangina savo darbuotojus. Nebuvo tokia didelė tragedija nei senas, nei naujasis nebus didelė panacėja“, - sako A. Matukienė.

Vis dėl to DELFI kalbinti smulkieji verslininkai išskiria porą pakeitimų, kurie palengvins jų dalią – tai įvairesnės darbo sutartys ir garantinio fondo įsteigimas.

Įvairesnės darbo sutartys sumažins šešėlį

Naujajame Darbo kodekse numatytos 9 rūšių darbo sutartys: neterminuotos, terminuotos, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties darbo, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo.

„Smulkiam verslui atsiranda didesnės manevro galimybės veikti sutarčių kryptyje. Jeigu jam staigiai atsirado užsakovas, jis gali ženkliai paprasčiau pritraukti darbo jėgą per laikinąsias darbo sutartis. Tada atėjęs žmogus iškart žino, kokiomis sąlygomis jis ateina ir kiek laiko jis dirbs. Tada atsiranda žmogiškieji santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo“, - įvairių darbo sutarčių rūšis įvertino Verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Zimnickas.

Pasak jo, smulkiajame versle yra gana daug nestabilumo, jis yra labai priklausomas nuo užsakovų norų ir kitų aplinkybių, todėl atsiradus galimybei sudaryti įvairias darbo sutartis, verslininkai turėtų drąsiau kurti naujas darbo vietas.

Verslininkai ploja rankomis dėl naujo Darbo kodekso
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Darbo kodeksas neatneš Lietuvoj saulės iš karto visam laikui. Darbo kodeksas tik padeda lanksčiau reguliuoti darbo santykius ir yra didesnė tikimybė, kad bus daugiau rizikuojama kurti darbo vietas, nebijoma trumpalaikių užsakymų“, - teigia V. Zimnickas.

Panašios nuomonės laikosi ir N. Mačiulis, tačiau jis abejoja, kiek iš tiesų įvairesnėmis darbo sutartimis pasinaudos smulkieji verslininkai: „Įvairesnės sutartys yra tikrai teigiamas pokytis Darbo kodekse, leidžiantis greičiau kurti darbo vietas. Ar smulkusis verslas jau suvokia tą galimybę ir jiems yra aktualu, sunku pasakyti. Galbūt tai yra labiau svarbu užsienio investuotojams, kurie galėtų čia investuoti ir kurti darbo vietas.“

Daug diskusijų kelia vadinamosios nulinės darbo sutartys. Pagal jas darbdavys gali iškviesti darbuotoją dirbti bet kada, bet minimali išdirbto darbo trukmė privalo būti bent 8 val. per mėnesį. Jei darbdavys darbuotojo neiškviečia dirbti tokios trukmės darbo, jam vis tiek turės būti sumokėta už 8 darbo val.

„Šios sutartys yra skirtos pensinio amžiaus žmonėms, kurie turi galimybių, noro ir tuo metu yra reikalingi, jie gali daryti tokias sutartis. Taip pat tai aktualu studentams, kurie vasarą ar kitokiu laiku turi laisvo laiko, jie gali turėti neįpareigojančias darbo sutartis ir būti pakviesti darbui, konkrečiai užduočiai ar konkrečiam užsakymui“, - aiškina V. Zimnickas.

Verslininkai ploja rankomis dėl naujo Darbo kodekso
© DELFI / Domantas Pipas

Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas skatina šešėlį – nesant galimybių priimti darbuotoją trumpalaikiam darbui jis įdarbinamas nelegaliai.

„Atsiranda darbo sutarčių įvairovė, kurios leidžia formuoti darbdavio ir darbuotojo santykius kita plotme, civilizuotai, nebeslėpti. Mes suprantame, kad yra forminama nepilna darbo diena, nepilna darbo savaitė, nors iš tikrųjų šito ir nėra. O naujas Darbo kodeksas leis apiforminti darbo santykius pagal esamą sutarčių įvairovę“, - sako V. Zimnickas.

Be to, profsąjungos kritikuodamos naująjį Darbo kodeksą dažnai pabrėžia, kad darbuotojas pagal įsigaliosiančią tvarką bus daug lengviau atleidžiamas ir nebus pakankamai apsaugotas. V. Zimnickas tokią kritiką vertina skeptiškai.

Įvairesnės sutartys yra tikrai teigiamas pokytis darbo kodekse, leidžiantis greičiau kurti darbo vietas. Ar smulkusis verslas jau suvokia tą galimybę ir jiems yra aktualu, sunku pasakyti. Galbūt tai yra labiau svarbu užsienio investuotojams, kurie galėtų čia investuoti ir kurti darbo vietas.
N. Mačiulis

„Profsąjungos kartais hiperbolizuoja šitą problematiką, nes geras darbuotojas yra saugomas, gerbiamas ir reikalingas. Ir jų niekas taip paprastai neatleidinėja ir neatleidinėja be reikalo. Bet koks atleidimas darbdaviui kainuoja. Kainuoja, nes į tą vietą turi rasti kitą, jį paruošti ir apmokyti. Atleidimas darbdaviui yra žymiai brangiau kainuojantis negu darbuotojui. Darbuotojas atėjo, įteikė prašymą ir po dviejų savaičių išėjo. O darbdavys atsiduria šokinėje situacijoje, nes jis neturi alternatyvos, jam reikia atrasti naują darbuotoją, paruošti, jo darbo našumas ir produktyvumas pradžioje bus ne to lygio“, - įsitikinęs V. Zimnickas.

Garantinis fondas – smulkiųjų verslininkų ramstis

Vienas iš esminių Darbo kodekso pakeitimų – garantinis fondas iš kurio bus išmokamos išeitinės kompensacijos ilgą laiką vienoje darbovietėje dirbusiems darbuotojams.

Darbuotojams, kurie vienoje darbovietėje dirbo nuo 5 iki 10 m. iš fondo bus mokama jų vienos vidutinės algos dydžio išmoka, dirbusiems nuo 10 iki 20 m. – bus mokama dviejų vidutinių algų dydžio kompensacija, o daugiau nei 20 m. – trijų. Darbdavys tokiems darbuotojams taip pat turės išmokėti nustatytas kompensacijas.

Pagal senąjį Darbo kodeksą visas išeitinės kompensacijas moka darbdavys. 5 – 10 m. išdirbusiems darbuotojams jis turi sumokėti keturių mėnesių vidutinės algos dydžio išmoką, 10 – 20 m. – penkių mėnesių, o daugiau nei 20 m. – šešių.

Verslininkai ploja rankomis dėl naujo Darbo kodekso
© DELFI / Domantas Pipas

Verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo nario V. Zimnicko teigimu, šis fondas bus naudingas tiek verslininkams, tiek patiems darbuotojams.

„Naujas išeitinių išmokų fondas garantuoja darbuotojams, kad jis neliks nuskriaustas prie bet kokių sąlygų, jei įmonė bankrutuotų ar atsitiktų etatų mažinimai, o įmonė neturėtų pinigų ir taip toliau. Fondas ir smulkiam, ir stambesniam versle dirbančiam žmogui suteikia garantiją, kad jis už atidirbtą laiką atgaus visus jam priklausančius pinigus“, - sako V. Zimnickas.

Įmonės „Talismanas tau“ direktorius Artūras Mackevičius teigia, kad dabartinė išeitinių išmokų tvarka yra itin skausminga smulkiajam verslui, todėl garantinio fondo įsteigimas labai padės darbdaviams.

Profsąjungos kartais hiperbolizuoja šitą problematiką, nes geras darbuotojas yra saugomas, gerbiamas ir reikalingas. Ir jų niekas taip paprastai neatleidinėja ir neatleidinėja be reikalo. Bet koks atleidimas darbdaviui kainuoja. Kainuoja, nes į tą vietą turi rasti kitą, jį paruošti ir apmokyti.
V. Zimnickas

„Smulkios ar vidutinės įmonės vadovai yra finansiškai nubaudžiami, nes pas juos ilgai ir patogiai dirbo darbuotojas. O reikia su juo skirtis ir tu už susikalbėjimą su darbuotoju, pakankamą jo finansavimą ir priežiūrą esi nubaudžiamas, kad jis pas tave 18 metų dirbo“, - DELFI teigia A. Mackevičius.

„Smulkiesiems verslininkams sunkiausia yra tuomet, kai greitai reikia didelės sumos pinigų. Taip būna tada, kai pasibaigus įmonės galiojimo laikui , reikia atleisti darbuotoją ir mokėti labai dideles išeitines. Tada išmokėti milžiniškas sumas dažniausiai nei būna iš ko, nei pajėgios tos įmonės, nes tuo metu ir taip sudėtinga dėl atsiskaitymų su tiekėjais, su įmonės išdalinimu, su apyvartos kritimu. Kol įmonė užsidarinėja lieka keli darbuotojai, o negaunant pajamų jiems vis tiek reikia mokėti algas, tai gauni smūgį tokį, kad santaupos tavo nepadės. Nesi prisidėjęs krūvos pinigų, kad va - reikės išeitinėms, turiu pasitaupęs 20 tūkst. ir išdalinsiu. Taip nėra. Visada būna atvirkščiai. Tai garantinis fondas, iš kurio mokėtų didžiąsias išmokas, o verslo subjektas moka tik dviejų atlyginimų dydžio išeitines, yra palengvinimas.“

Lauko kavinės Kaune
Lauko kavinės Kaune
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

Naujasis fondas bus finansuojamas darbdavių įmokomis, atitinkamai sumažinant įmokas už darbuotojus „Sodrai“. Pasak A. Mackevičiaus, tai veiks kaip savotiškas draudimo polisas, nes prireikus atleisti ilgą laiką dirbusį darbuotoją, jam visos išeitinės kompensacijos nereiks mokėti iš savo kišenės.

„Manau, kad tai gali paskatinti kurti ir darbo vietas, nes tu žinai, kad išsiskiriant su darbuotoju tu ne taip stipriai finansiškai nukentėsi, o bus garantinio fondo lėšos, žinai, kad valstybė padės“, - naująjį fondą vertina A. Mackevičius.

Siūlo skatinti retai darbuotojus keičiančias įmones

Pašnekovas taip pat pridūrė norintis, kad Darbo kodekse atsirastų punktas, jog retai darbuotojus atleidžiančioms įmonėms įmokos į garantinį fondą mažėtų, o labai didelę darbuotojų kaitą turintiems verslininkams tektų sumokėti daugiau.

„Tokias įmones, kurios retai atleidžia žmones, reikia skatinti. O tokios įmonės, kurios daro labai didelę darbuotojų kaitą, kurių stilius priimti iš darbo biržos, palaikyti tris mėnesius, atleisti, vėl kitus imti, tokių įmonių neskatinti ir ilgainiui jų mokėjimo koeficientą į garantinį fondą didinti. Tada būtų savireguliacija ir moralinis teisingumas tų įmonių atžvilgiu, kurios ilgai ir tvarkingai išsaugo savo darbuotojus, sudarydami pakankamai priimtinas sąlygas žmogui“, - sako A. Mackevičius.

Smulkios ar vidutinės įmonės vadovai yra finansiškai nubaudžiami, nes pas juos ilgai ir patogiai dirbo darbuotojas. O reikia su juo skirtis ir tu už susikalbėjimą su darbuotoju, pakankamą jo finansavimą ir priežiūrą esi nubaudžiamas, kad jis pas tave 18 metų dirbo.
Verslininkas A. Mackevičius

Verslininkas pridūrė, kad pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą darbuotojai dažniausiai vis tiek negauna visų jiems priklausančių darbo išmokų, todėl naujasis įneš šiek tiek skaidrumo.

„Smulkiosiose įmonėse darbuotojai ir vadovai taip artimai susigyvena ir randa kompromisą, išsiskiria be didelių išeitinių pačiam darbuotojui prašant. Jeigu pamenat, kai reklamavo Darbo kodeksą, kad jį reikia naujai kurti, minėjo ir Butkevičius, ir kiti ruošėjai, kad 80 ar 90 proc. atveju neišmoka didelių išeitinių, o kažkokiu būdu paveikia darbuotoją arba susitaria su juo. Darbuotojai, matydami, kad tos smulkios ar vidutinės įmonės finansinė padėtis yra labai bloga, lauki didelių išeitinių nenori, kol bylinėsis, kol bankroto administratoriai pabaigs ir nutaria išsiskirti geruoju, priima abiem pusėms priimtiną sprendimą. Lietuvoje iš tikrųjų labai mažai tų milžiniškų išeitinių po 5 – 6 mėnesines alga“, - įsitikinęs A. Mackevičius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (18)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (107)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (10)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (89)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (467)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (36)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (59)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (43)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Sunkią traumą patyręs „Žalgirio“ talentas susitarė su universitetu, kurio garbę gynė Sabonis (3)

Kauno „Žalgirio“ komandos talentas Martynas Arlauskas žengs Domanto Sabonio pėdomis. JAV...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (187)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...