Vilniaus centre yra įsikūrusi kepyklėlė – bistro „Gatvės kepėjai“. Šie kepėjai siūlo itališką produkciją bei autentišką itališką duoną, kuri yra kepama vietoje. Kepyklėlė – bistro, kol kas veikia tik keturis mėnesius, tačiau pardavinėjamos produkcijos gerbėjų ratas jau susiformavęs.
Kepyklėlė "Gatvės kepėjai"
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tiesa, už duoną čia pakloti teks daugiau nei prekybos centre, tačiau kepyklėlės vadovo Andriaus Buroko teigimu, iškepti tikrą itališką duoną Lietuvoje nepigu.

Iš įmonės darbuotojo – į kepėjus

„Gatvės kepėjai“ vadovas pasakoja, kad įkurti savo verslo neplanavo, viskas įvyko spontaniškai.
„Pamačiau, jog yra nuomojamos patalpos šioje vietoje. Anksčiau, šiose patalpose buvo mano mėgstamiausia kepyklėlė, kuriai jaučiau nostalgiją. Lankydavausi čia ir valgydavau skanias bandeles – čia buvo gera aura“, – pasakojo A. Burokas

Verslininkas tiksliai nežinojo, kas bus išnuomotose patalpose, kaip pats sako, vizija buvo abstrakti, tačiau dėl vieno akcento A. Burokas buvo tikras – tai bus itališka. Su maisto gaminimu iki tol reikalų neturėjęs verslininkas nusprendė pasukti kulinarijos keliais.

„Čia ir ankščiau buvo itališka kepykla ir mes nenorėjome nukrypti – norėjom atgaivinti šią vietą. Susiradome patyrusius italų šefus, kurie mus mokė gaminti bei padėjo įsivažiuoti į darbo ritmą. Labai daug iš jų išmokome, nes su maisto gamyba aš buvau visiškai nesusijęs“, – sakė pašnekovas.

Didžiausia problema – pinigai

Pradedant savo verslą dažnai kyla įvairių sunkumų - pradedant idėjų stygiumi, baigiant neplanuotai pakrypusiais planais, tačiau kepyklėlės vadovas A. Burokui didžiausias galvos skausmas buvo finansiniai reikalai. Pradiniam verslo kapitalui reikėjo 30 tūkst. eurų.

„Didžiausi sunkumai yra piniguose. Visur, kur bandžiau kreiptis, reikėjo suteikti kažkokią garantiją, pavyzdžiui, užstatyti turtą. Nepasinaudojome šiuo pasiūlymu, nes tam reikėjo laiko, reikėjo turto – nesinorėjo to daryti. Atsirado žmogus, kuris patikėjo šia idėja ir pradėjo ją finansuoti,“ – prisimena verslininkas.

Lietuviai duonos nemėgsta taip, kaip italai

„Mes siūlome išskirtinai itališką produkciją. Italai apskritai valgo daug duonos, tai kultūros ir tradicijos dalis. Lietuviams bet kokia šviesi duona yra batonas, o tikra duona – tik ruginė, su raugu, be cukraus ir panašiai“, – teigė A. Burokas. 

Pašnekovas pastebi, jog lietuviai duonos neperka kasdieną ir renkasi duoną su priedais – sėklomis, saulėgrąžomis, jiems norisi ruginės. Kitiems – netinka mielės, reikia raugo.

„Pradžioje ateidavome į darbą pirmą nakties, jog iškeptumėme itališką duoną, kad aštuntą valandą ryto žmonės galėtų pirkti šviežią duoną. Bet supratom, kad iš tikrųjų žmonės ateina pirkti duonos po pietų arba vakare. Ryte visi arba miega arba eina į darbą ir tik grįždami iš kažkur užsuka duonos,“ – pasakojo A. Burokas.

Per kančias – į žvaigždes

Niekada negaminę žmonės susibūrė rimtam darbui, iškepti tikrą itališką duoną – nemenkas iššūkis.

„Niekada negaminom to profesonaliai, todėl buvo pakankamai sudėtinga norint išgauti kokybišką produktą. Mano darbo diena prasideda nuo 5 val. ryto ir tęsiasi iki 21 val. Dirbu virėju, kepėju, pardavėju, plovėju – viskuo, kas reikalinga. Mes vis dar esame ieškojimuose ir mokymuose. Buvo daug bandymų, kol sugebėjome pagaminti tai, ką gaminame dabar“,– pasakojo A. Burokas.

Dažniau užsuka pasiturintys žmonės

„Mūsų duona yra brangesnė nei prekybos centruose ir tai yra normalu, mūsų gamyba nėra masinė, o ir norisi, kad Vilniuje atsirastų kuo daugiau smulkių verslų, kad žmonės eitų mėsos pas pažįstamą mėsininką, daržovių – pas ūkininką, o duonos pas mus. Atstovaujame „lėtą“ verslą ir džiaugiamės kiekvienu svečiu sulėtinusiu savo įtemptą dieną“, – teigė „Gatvės kepėjai“ vadovas Andrius Burokas.

Anot jo, duonos kainas taip pat lemia ir itališkų produktų, kurie yra brangesni, kainos. Be to, verslininkas atkreipia dėmesį, kad duona gaminama rankomis, o tai atima nemažai laiko ir darbo sąnaudų.

„Duona gaminama rankomis, mes neturime formavimo mašinų, nededame kildiklių, kurie išpučia duoną. Naudojame tik itališkus miltus ir visus itališkus produktus pvz. sviestą, kuris kelis kartus brangesnis. Jei lietuviškų miltų kilogramas kainuoja 35 euro centus, tai itališkų – 1,20 eurų – taip ir atsiranda kaina“, – aiškino kepyklėlės vadovas.

Pašnekovas pastebi, kad į kepyklą užsuka įvairūs klientai – vieni jų nuolatiniai lankytojai, kiti – gatvės praeiviai. Visgi, pašnekovo teigimu, kepyklėlės duris dažniau praveria pasiturintys žmonės.

Užsidirbti iš duonos nelengva

Kepykla „Gatvės kepėjai“ savo klientams taip pat siūlo itališkų sūrių, aliejų, alyvuogių, užtepėlių, ančiuvių bei kitų produktų, kurie, A. Barščio teigimu, atkeliauja iš Italijos. Čia taip pat galima paskanauti salotas, lazaniją, nesaldžius pyragus, kurie gaminami vietoje. Kepyklos įkūrėjas prisimena, jog pradinė idėja buvo pradavinėti tik duoną, tačiau esą iš to išsilaikyti nepavyktų.

„Vien iš duonos pardavinėjimo gyventi neįmanoma. Pradžioje galvojome, jog bus kepiniai, nemanėm, jog pardavimai pasiskirstys šitaip, kaip pasiskirstė dabar. Duonos mes parduodame, tačiau neparduodame tiek, jog galėtumėme išsilaikyti. Duonai reikia labai daug sąnaudų – sunkaus darbo, elektros, gebėjimų.“

„Pradedantiesiems verslininkams patariu nesukti galvos, tiesiog ryžtis ir savaime viskas išsisprendžia, reikia turėti daug noro, domėtis, judėti į priekį – ieškoti. Kai darai net nepastebi, kaip viskas pavyksta“, – patarimais dalinosi jaunasis verslininkas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vienas paslaptingiausių ginklų istorijoje: liepsnojo net jūra karius apimdavo paniška baimė (58)

Bizantijos gyventojai šį paslaptingą ginklą vadino „jūrų ugnimi“, vėliau istorijoje...

„Apple“ darbuotojai papasakojo apie tamsiausius savo darbo užkulisius (27)

„Apple“ – viena iš bendrovių, kur laikomasi bene griežčiausio konfidencialumo kodekso....

Kasparaitis „nusodino“ komandos draugą: himno žodžius mokėjau, kai dar nebuvai gimęs (4)

Darius Kasparaitis tenkinosi epizodiniu vaidmeniu ant Kauno ledo, bet būtent jis buvo svarbiausia...

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (723)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Prabangus gyvenimas slėpė kraupias paslaptis: patikusias moteris grobdavo tiesiog gatvėje (98)

„Sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, 27 miegamieji su neperšaunamaisiais langais, iš aukso...

Esminis bruožas, kuris vienija visas laimingiausias poras

Kokia ilgalaikių santykių paslaptis? Kai kurie žmonės sako, kad bendravimas. Kiti gi tvirtina, kad...

Populiariame banke darbuotojai rengtis kaip nori gali ne visi: matuoja net kulniuko aukštį (28)

Su pavasariu grįžo ir fotoreportažų ciklas „ Penktadienio aprangos kodas “, kuriame įvairių...

Mažėja norinčių drybsoti pliaže: dabar madingos kitokios atostogos (4)

Lietuvių atostogų scenarijus jau seniai neapsiriboja vien tik drybsojimu nuo ryto iki vakaro ant...

Karbauskis: aš – švariausias politikas Lietuvoje, o mes kitąmet tikriausiai laimėsime visus trejus rinkimus (609)

Nors žemės ūkio ministras Bronius Markauskas išsaugojo pareigas bent jau iki tol, kol savo...

Kurtinaitis nesižavi Mourinho: nestosime autobusu į baudos aikštelę (7)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ sekmadienį svečiuose 90:72 užtikrintai įveikė Klaipėdos...