Tik turtuoliams skirtame Saudo Arabijos restorane dirbantis lietuvis: norėčiau grįžti, bet bijau

„Vidutinė sušių kaina bus gal 50-60 eurų“, – sparčiai milžiniškas kainas vardina lietuvis šefas Kęstutis Koknajevas. Įspūdinga? Tiesa, tiek mokėti teks ne Lietuvoje, o Rijade, Saudo Arabijos sostinėje, kur po Ramadano duris atvers prabangus restoranas, naujoji šiauliečio darbo vieta.

9 metus sušius visame pasaulyje sukantis Kęstutis sutiko papasakoti, kaip gamindamas iš Šiaulių jis atkeliavo iki Artimųjų Rytų ir kodėl neįgyvendina noro grįžti į Lietuvą.

Šefo karjera prasidėjo Šiauliuose

Dabartinė Kęstučio Koknajevo gyvenamoji vieta – Rijadas, Saudo Arabija. Čia po Ramadano, musulmonų pasninko mėnesio, bus atidarytas prabangus japoniškų patiekalų restoranas, skirtas tik turtingiems klientams. Jo patalpų nuomos kaina – milžiniška, o patiekalų kaina sieks ir daugiau nei 100 eurų. Prašmatnioje maitinimo įstaigoje lietuvis dirbs pagrindiniu šefu.

Įspūdinga Kęstučio karjera prasidėjo Šiauliuose, kur jokių maisto gaminimo mokslų nebaigęs vaikinas įsidarbino nedidelėje picerijoje.

„Tuomet, pamenu, Šiauliuose buvo atidaromas pirmasis sušių restoranas. Nusprendžiau pabandyti jėgas ten, po pirmos dienos labai patiko ten vyraujantis požiūris, pamačiau, kad to, ką išmokau picerijoje, visiškai negaliu pritaikyti japoniškoje virtuvėje, nes ten – kūryba kaip tapyba, nėra rėmų“, – apie savo pradžią virtuvėje pasakojo Kęstutis.

Sušių gamybos pasimokęs ir vėliau laikinojoje sostinėje apsigyvenęs vaikinas prisimena, kad jau tuomet lengva ranka buvo galima užsidirbti 1000 eurų, tačiau jį suviliojo pasiūlymas vykti į Norvegiją. Nors vyras pasakojo esąs patriotas, jį išvykti svetur patraukė galimybė gaminti naudojant šviežią žuvį ir dirbti pas apdovanojimus pelniusį šefą. Motyvavo ne pinigai, kurių, pasak Kęstučio, Norvegijoje daugiau ir neturėjo.

„Lietuvoje tu gauni vieną poziciją ir užimi ją – ta pati alga, ta pati rutina, tu žinai, ką darysi po dviejų savaičių, po mėnesio. Norvegijoje, pavyzdžiui, yra daug sričių, kur gali dirbti – gaminti nigirius, pjaustyti sašimius, gaminti karštus patiekalus, mokyti kitus, pats mokytis daryti užsakymus. Visko begalė – išvažiuojamieji banketai, gali bandyti dirbti kituose to paties tinklo restoranuose, o alga, žinoma, didesnė, tačiau ir pragyvenimo lygis Norvegijoje visai kitoks, tai išlaidos kaip ir išsilygino, – pasakojo Kęstutis. – Norvegijoje siūlo būstą, maitinimą, viską, tačiau, kaip ir sakiau, nors algos tikrai didelės, išlaidos – taip pat. Iš tikrųjų aš Lietuvoje gyvenau geriau nei Norvegijoje. Ten gali taupyti, jei nusprendi gyventi, bet užsidirbti – nemanau, nors kalbu tik apie sušių virėjo poziciją.“

Dirbo aukščiausiame pasaulio viešbutyje

2015 m. šiaulietis išvyko dirbti į Dubajų Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), aukščiausią pasaulyje „Marriott“ viešbutį, kur tarp 1600 darbuotojų buvo vienintelis lietuvis. Čia Kęstutis neslėpė patyręs rasinę nelygybę, kuri buvo akivaizdi pasižiūrėjus į darbuotojų algas.

„Jeigu mano pozicija – antrasis po virėjo, jo padėjėjas (angl. sous-chef), tai alga bus kokie 2000 eurų, o jei atvažiuoja žmogus iš Indijos ar Kinijos, jie gaus daugiausiai kokius 800-900 eurų. Jeigu tu iš JAV, gausi 3000 eurų“, – prisimena Kęstutis.

Kęstutis pasakojo, kad JAE jam yra tekę gaminti ne vienam įžymiam žmogui – Kate Perry, princui Hariui, „50 Cent“, „Usher“, Jordanijos karaliaus privataus lėktuvo pilotui. Dubajuje jis rado ir merginą iš Kinijos, dėl kurios paliko JAE, kai jai baigėsi kontraktas.

„Prašiau, kad pasiliktų, bet ji nusprendė vykti į Kiniją. Kadangi buvau įsimylėjęs iki ausų, mečiau darbus ir sekiau paskui ją, praleidau ten daugiau nei mėnesį, susižadėjome, bet išsiskyrėme. Į Kiniją nuvykau apsižiūrėti – ten įsidarbinti labai sunku. Nors Honkonge, Šanchajuje tai galima padaryti be problemų, turėjau pasiūlymų, bet... Šanchajus – dar Kinija, o Honkonge – kaip Londone, tik užsieniečiai, nenorėjau lįsti į tą mėsmalę. O ji pati gyveno Sičuano provincijoje – atvirai sakant, man ten nelabai patiko, turėjau planų ją atsivežti į Europą“, – prisimena vyras.

Poros draugystė baigėsi lyg filme. Nors, pasak Kęstučio, vakariečius Kinijoje labai mėgsta ir jam neretai teko būti tiesiog pavaišintam restorane, jis neįtiko konservatyviam merginos tėvui. Lietuvis pasakojo, kad norėdamas porą supykdyti, jis netgi pavogė merginos telefoną, kuriuo siuntinėjo jam 2-3 savaičių vaiko nuotraukas, taip neva demonstruodamas, kad mergina pagimdė jo vaiką.

„Buvau gilioje depresijoje, po to ji su ašaromis man paskambino, pasakė, kad tėvas buvo atėmęs telefoną ir kad turime baigti šį reikalą“, – romaną primenančią istoriją pasakoja Kęstutis.

Dirbo visame pasaulyje

Po skyrybų lietuvis tęsė tarptautinę karjerą – dirbo Italijoje, JAV, Malaizijoje. Būdamas ten galiausiai nuvyko ir į Japoniją, kur Lietuvos ambasadoje turėjo sutvarkyti dokumentus. Įdomiausia, kad maistas šioje šalyje japonų virtuvės meistrą nuvylė.

„Aplankęs ir apžiūrėjęs daug restoranų vieną dalyką tikrai galiu pasakyti – labai nustebino ir aš ne pirmas tai sakau, kad Japonijoje japoniškas maistas, pavyzdžiui, tie patys sušiai man buvo labai neskanūs. Kaip žinote, Japonijoje labai mažai sušių meistrų, nes visi geriausi meistrai yra išvykę į Los Andželą, Maskvą. Kiek supratau, Japonijoje buvo labai didelė konkurencija, „strigo“ pajamos, todėl visi išsilakstė, o tai kirto per kokybę. Restorane užsisakiau nigirių, sušių, sašimių, tai tikrai nepatiko, nuoširdžiai sakau – labai kartu, rūgštu. Beskoniai dalykai, todėl labai nusivyliau“, – pasakoja vyras.

Dar būdamas Malaizijoje Kęstutis jau buvo sutaręs, kad po kurio laiko atvyks į Saudo Arabiją, kur dirbs pagrindiniu naujo restorano virėju. Iš pradžių per atstumą vyko meniu kūrimo, patalpų planavimo, pagalbininkų ir įrankių paieškos darbai, o dabar jis jau – Rijade, kur jo laukia prabangaus restorano atidarymas.

Kainos restorane – „kosminės“

Kęstutis neslepia – restorane, kur dirbs, kainos bus aukštos. Įstaiga bus orientuota tik į turtingus žmones, o ateityje to paties tinklo restoranus planuojama atidaryti Katare, Bahreine, Kuveite ir Dubajuje.

„Pavyzdžiui, japoniškos jautienos su kaulu porcija kainuos apie 130 eurų. Vienas nigiris kainuos kokį 15-16 eurų, o vidutinė sušių kaina bus gal 50-60 eurų. Restorano dizainas buvo kruopščiai tobulinamas, tai bus vienintelis restoranas šalyje, kuriame skambės electro house muzika, kuri restoranuose yra uždrausta. Nežinau, kaip savininkas viską sutvarkė, bet mačiau, kad kolonėlės jau yra suneštos“, – pasakoja Kęstutis.

Gyvenimas Saudo Arabijoje labai skiriasi nuo gyvenimo Lietuvoje. Pasak Kęstučio, algos Rijade – vakarietiškos, o pragyvenimas – Pietryčių Azijos lygio: „Pavyzdys: esu rūkantis žmogus, tai paprastas cigarečių pakelis iš ES kainuoja 1,2 euro, šviežia veršiena (1 kg) – 7 eurai, vištiena (1 kg) – 1-2 eurai, nuėjus pavalgyti į restoraną didelė porcija žmogui kainuoja 1,5-2 eurus“.

Butą už 1000 eurų Kęstučiui nuomoja darbovietė, ji taip pat skiria asmeninį vairuotoją. „Darbo valandos – tik 8 ir ne daugiau, man darbe privaloma būti tik 6 val., 5 d. per savaitę, todėl laisvo laiko daugiau nei darbo“, – svajonę primenančias darbo sąlygas vardina lietuvis.

Pasak pašnekovo, jo alga Saudo Arabijoje 4-5 kartus viršija Lietuvoje 1000 eurų siekusį atlyginimą, minimalią virėjų algą tėvynėje čia galima padauginti iš dešimties. Tiesa, nepaisant puikių sąlygų prisitaikyti svečioje šalyje nelengva.

„Jei atvirai, būna, kad kai nereikia važiuoti į restoraną, sėdi vienas namuose ir net nepratari žodžio. Kai atslenka smėlio audra, antenos pasidengia smėliu ir dingsta internetas, silpnesnių nervų žmogus galėtų ir išprotėti. Kad tą laiką „pratempčiau“, įsirengiau mini piešimo studiją. Išeiti į miestą dienos metu neįmanoma, karštis saulėje – didžiulis, neįmanoma būti, tas pats, kas vasarą šiltnamyje vaikščiotum. O kai saulė nusileidžia, matai, kad visi žmonės visur renkasi – su vaikais, į parkus“, – paaiškina pašnekovas.

Draudimų – daug, moterims irgi nelengva

Saudo Arabijoje draudimų – tikrai nemažai, nors Kęstutis neslepia, kad laikomasi ne visų įstatymų. Pavyzdžiui, visiškai draudžiama vartoti alkoholį, tačiau asmeninis vairuotojas gali parūpinti degtinės už 70 eurų. Tiesa, gatvėmis apsvaigusiam geriau nevaikščioti – įstatymų pažeidėjams gresia kirčiai, galūnių nukapojimas ar mirtis.

„Čia yra vietinių vadinamas „čiop čiop“ skveras, kur kiekvieną savaitę vyksta renginys – egzekucija, į kurią jie eina kaip į šventę“, – baisėjosi pašnekovas.

Jį nustebino ir eismas šalyje – pašnekovas sakė iš vairuotojo girdėjęs, kad 80 proc. vairuojančiųjų teises nusiperka už grynuosius: „Iš 3 eismo juostų čia padaromos 5, rikiuojantis posūkiai neegzistuoja, „signalinimas“ pastovus – baisu.“

Šalyje, pasak Kęstučio, nėra klubų, kino teatrų, nevyksta koncertai, todėl yra labai sunku gyventi socialinį gyvenimą. Sudėtingiausia moterims – jos negali ne tik vairuoti, bet ir vienos eiti į miestą, jei jų nelydi bent 6 m. sulaukęs berniukas. Tai ką gi veikia Saudo Arabijos gyventojai?

„Kiek pastebėjau, ką veikia moterys, tai tik eina apsipirkinėti (…). Ką vyrai daro, atvirai pasakysiu, net neįsivaizduoju. Labai dažnai meldžiasi. Kai prasideda malda, o tai bet kas supras, nes yra gal 1000 mečečių ir vienu metu imamai per garsiakalbius pradeda melstis, visos parduotuvės, restoranai užsidaro 30 min., todėl turi laukti. Dabar ant sienos turiu pasikabinęs maldų grafiką, kad žinočiau, kada galiu išeit į miestą, apsipirkti ar į restoraną“, – pasakojo Kęstutis.

Vis dėlto, kaip laikytis savų draudimų, Saudo Arabija, Kęstučio manymu, iš Lietuvos galėtų pasimokyti.

„Saudo Arabija iš Lietuvos galėtų pasimokyti daugelio dalykų. Pavyzdžiui, neapgaudinėti savęs pačios kaip valstybės. Jei Lietuvoje nori uždrausti alkoholį, tai ir draudžia. O čia, Saudo Arabijoje, pavyzdžiui, moterims privaloma su abajomis dengtis galvą, bet Saudo Arabijos princesė vaikšto su džinsais, palaidais plaukais, su bikiniu fotografuojasi, princai geria alkoholį. Trūksta lygybės“, – pripažino lietuvis.

Kaip jam sekasi sutarti su vietiniais? Kęstutis neslepia, kad sveikinasi ir kalbasi su gyventojais, tačiau draugų per kelis mėnesius nesusirado. Teko pakliūti ir į nemalonią situaciją – vos su pagaliu per nugarą negavo nuo vyresnio amžiaus žmogaus, kuris jį angliškai išvadino kitatikiu ir sakė, kad jo kojos čia nebebūtų.

„Matot, pasaulis niekada nesužinos, kokia iš tiesų yra Saudo Arabija. Tik iš tokių žmonių kaip mes, europiečių. Nes čia yra šimtaprocentinė žiniasklaidos cenzūra. Tarkim, ar pasaulis žinojo, kad vasario mėnesį ar kada mano kaimynystėje buvo nukauti ISIS teroristai? – sako Kęstutis. – Bet Saudo Arabija save deklaruoja kaip pačią saugiausią arabų šalį, nes nenori kad vietiniai, nesidomintys žiniasklaida, senyvi, sužinotų.“

Pasak Kęstučio, geriausia Saudo Arabijoje – amerikiečiams.

„Čia yra ne užsieniečiai ir vietiniai, o amerikiečiai ir vietiniai. Amerikiečiai čia yra neliečiami – jei praeitų su degtinės buteliu girtas, prie jo neturi teisės prikibti“, – sakę Kęstutis.

Laukia vestuvių rudenį

Šiuo metu lietuvis laukia ne tik naujo restorano atidarymo, bet ir vestuvių spalį, kuriose susies savo gyvenimą su mergina iš Malaizijos. Jos gimtinėje Kęstutis planuoja atidaryti ir savo restoraną, kurį galėtų prižiūrėti žmona, planuojama, kad maitinimo įstaigoje darbuosis jos giminaičiai.

„Jos giminaičiai, broliai, seserys galės dirbti – tai bus papildomos pajamos. Nuguls viskas ant mano žmonos pečių, ji grįžinės į Malaiziją kas mėnesį patikrinti buhalterijos, nes čia, Saudo Arabijoje, jai nebus jokios veiklos, o sėdėti namie baisiau negu liūdna“, – sako Kęstutis.

Vyras turėjo ambicijų grįžti į Lietuvą ir atidaryti restoraną tėvynėje, tačiau sako, jog čia nemato pastovumo.

„Aš noriu grįžti, noriu ten gyventi, atsidaryti restoraną su žmona, bet man to padaryti valstybė tiesiog neleis, nenoriu tų mokesčių užkrovimo ant kupros, bijau įklimpti į skolas, – sako lietuvis. – Kai valstybė bus pasiruošusi tokiems naujiems verslininkams apsaugoti nuo tų mokesčių, galbūt ir grįšiu. Su daug draugų šneku, kad jie irgi labai norėtų grįžti, bet bijo.“

Tiems, kurie irgi norėtų ateityje padaryti tarptautinę karjerą, Kęstutis sako, kad svarbiausi yra 3 dalykai: nenorėti visko gauti iš karto ir labai greitai, eiti tolygiais žingsniais ir žinoti, ko tu nori po 2-3 metų, negyventi šia diena, tobulėti nei nebijoti kritikos.

„Viskas. Tada pasieksi visko. Ir prioritetas neturi būti pinigai. Niekada niekada gyvenime. Pinigai patys ateina“, – sako lietuvis.