aA
Namą besistatantis ar butą įsirengiantis žmogus gali patvirtinti: nors meistrais prisistatančių specialistų netrūksta, geriau samdyti draugų ar pažįstamų patikrintus žmones. Visgi nemaža dalis meistrų dirba savarankiškai, tad kaip būti tikriems dėl kokybės?
© DELFI / Karolina Pansevič

Apdailos darbų meistras Andrejus Zykovičius sako dirbantis savarankiškai jau ne vienerius metus, tačiau kad ir pats jaustųsi saugiau, ir klientus nuramintų, su jais pasirašantis sutartis. Paklaustas, kodėl pasirinko dirbti savarankiškai, A. Zykovičius dėsto, kad tai lėmė sunkmetis.

„Statybų versle dirbu jau 21 metus, iš jų sau - nuo 2009 m., kai prasidėjo krizė. Tada daug įmonių bankrutavo, atsirado tuščių nišų statybų versle, tad buvo galima normaliai jas išnaudoti“, - kalbėjo jis.

Pašnekovas pasakoja, kad didžioji dalis klientų jį randa per rekomendacijas, nors per metus pasitaiko ir 1-2 nauji užsakovai. Bet smulkus verslininkas pabrėžia, kad darbų jam netrūksta: per metus jis su komanda atlieka po 10 – 12 užsakymų.

Statybininkai rado būdą užsidirbti daugiau: ir Lietuvoje per mėnesį galima gauti 1800 eurų
© DELFI / Karolina Pansevič

„Paskutinius ketverius metus turime darbo be pertraukos, dabar jau esame sutarę, kur pradėsime dirbti vasarį. Manau, tai geras ženklas, nes anksčiau statybos buvo kaip ir sezoninis darbas, o dabar – nuolatinis. Aišku, svarbu ir tai, kad daug žmonių išvažiavo iš Lietuvos, tikrai trūksta specialistų, o Vilnius plečiasi. Mes anksčiau važiuodavome dirbti į Kauną, Klaipėdą, kai čia buvo mažiau darbų, bet jau keli metai, kai mums iš Vilniaus niekur važiuoti nereikia“, - kalbėjo A. Zykovičius.

Jis pasakoja, kad bendradarbiauja su įmonėmis, bet pats dirbti įmonėje nebenorėtų.

„Jei dirbi sau, gali pats susidaryti darbų grafiką ir koreguoti darbo laiką taip, kaip patogiau. Todėl galiu viename objekte padaryti reikalingus darbus ir kol ten darbas džiūsta, dirbti kitur. Kartais padedu žmonėms su smulkiais darbais, tad važiuoju ir nedarbo metu, bet galiu pasiimti laisvą dieną savaitės viduryje“, - pasakojo jis.

Uždirba daugiau nei įmonėse

Be to, dirbant sau ir atlyginimas yra gerokai didesnis: jei vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia apie 600 eurų į rankas, dirbantis sau meistras gali uždirbti ir 3 kartus daugiau.

„Bet, manau, logiška, kad kai žmogus vienoje įmonėje dirba po 8 valandas, atlyginimas yra vienoks, o jei jis dirbtų po 12-14 valandų, būtų didesnis“, - svarstė A. Zykovičius.

Atlyginimas
Atlyginimas
© Vida Press

Kitas apdailos meistras Darius Maželis sako, kad savarankiškai kartu su broliu dirba jau 14 metų. Prieš tai jie kelis metus dirbo įmonėje.

„Tuo metu įmonei metai buvo sunkūs: tai yra darbo, tai nėra, jautėsi, kad ji gali bankrutuoti, tad nusprendėme dirbti savarankiškai, kad būtume tikri, jog turėsime darbų. Po to, kai įmonės kvietė, gerai, kad nesusigundėme grįžti, nes kai buvo krizė, kas dirbo įmonėse, liko be darbų, kai kam teko ir į užsienį išvažiuoti. O mes turėjome savo klientų ir kaip dirbome, taip dirbame“, - kalbėjo meistras.

Pašnekovas sako, kad kuo ilgiau jie su broliu dirba sau, tuo daugiau nuolatinių klientų įgyja.

„Ir po 10 metų bendraujame su tais pačiais klientais, nors užsakymų srautas pasiskirsto įvairiai: vieną pusmetį sulaukiame daugiau skambučių, kitą – mažiau“, - sako jis.

DELFI anksčiau skelbė, kad nekilnojamojo turto bendrovės neranda specialistų ir už palyginti didelį atlyginimą, pavyzdžiui, 5 tūkst. Lt arba 1,45 tūkst. eurų. Tačiau D. Maželis sako, kad toks atlyginimas vargu ar vilioja sau dirbantį meistrą dėl kelių priežasčių.

„Įmonėse visko gali prisižiūrėti, ir pijokėlių, ir kitų problemų, o atsakomybė tenka didelė. Darbe su visais kariauti vargu ar kas nori, o jei iš pradžių ir pažadės 5 tūkst., dar nereiškia, kad juos ir sumokės. Mano pažįstamas nuėjo dirbti į įmonę, vieną algą žadėjo, o gavosi kitaip – dirbo, bet žadėtos algos taip ir nesulaukė. O jei dar krizė, lieki be darbo, nes klientai išeina pas kitus meistrus labai greitai“, - kodėl nesižavi darbu įmonėse paaiškina D. Maželis.

Statybininkai rado būdą užsidirbti daugiau: ir Lietuvoje per mėnesį galima gauti 1800 eurų
© DELFI / Karolina Pansevič

Nors pašnekovas pripažįsta, kad iš pradžių buvo sunku rasti klientų, sako, kad vėliau tampo lengviau – žmonės kreipiasi per rekomendacijas.

„Skelbimai, pavyzdžiui, nelabai veikia. Anksčiau juos dėdavome, bet ten žmonės ieško, kas padarys kuo pigiau, nes, jų nuomone, visi daro gerai, tik kaina skiriasi. Per skelbimus radome gal tik vieną objektą 2007 m., su kitais susidomėjusiais tik laiką gaišome, sąmatas darėme, bet užsakymų nebuvo. Turime ir internetinį puslapį, bet ir iš jo naudos nedaug, nors kartais per jį mus randa įmonės ar parduotuvės nuolaidas pasiūlo, bet tik tiek“, - kalbėjo D. Maželis.

Paklaustas, ar šiuo metu tenka būti be darbo, meistras sako, kad darbo yra visada.

„Kai buvo krizė, atrodo, turėtų būti mažai darbų, bet mes tais metais dirbome labai daug. Mėnesio be darbo jau seniai nebepasitaikė, kartais pajamos būna mažesnės, bet darbo visada yra“, - sako pašnekovas.

Dirbantys sau meistrai tikina, kad jei prireikia santechniko ar elektriko, taip pat ieško savarankiškai dirbančių specialistų.

Nori daugiau apsaugos

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas pastebi, kad individuali veikla statybų sektoriuje egzistuoja visose Europos valstybėse, tačiau Lietuvoje dar reikia pasirūpinti papildoma apsauga vartotojams.

Dalius Gedvilas
Dalius Gedvilas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Asociacija šiuo metu galvoja apie statybininkų kvalifikavimo ir vertinimo sistemą, t. y., kad statybininkai turėtų įrodymą, kad jie yra ne tolimųjų reisų vairuotojai, o būtent statybininkai ir geba atlikti vieną ar kitą darbą. Savo sugebėjimus turėtų įrodyti ir į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai, kitu atveju jie galėtų būti tik pagalbiniais darbininkais, kurie paneša, pakelia, pašluoja ir panašiai. Ko gero, tokia sistema apgintų viešąjį interesą“, - mano jis.

Anot D. Gedvilo, panašios sistemos veikia ir kitur, pavyzdžiui, Airijoje. Tačiau pašnekovas sako, kad ši idėja – ne siekis riboti savarankišką veiklą, o noras apsaugoti vartotoją. Jis patvirtina ir tai, kad dirbantys sau meistrai uždirba gerokai daugiau, nei dirbantys įmonėms.

„Visais laikais privati iniciatyva ir asmens atsakomybė skatina stengtis, tad mes žinome, kuo skiriasi valdiškas darbas nuo privataus. Būti pačiam už save atsakingu ir dėl to uždirbti didesnį atlygį yra sveikintina, tad tie, kurie turi gebėjimų ir kvalifikacijos, gali tikrai nemažai pasiekti. O ir iš profesionalų įmonėse tenka girdėti, kad jie dirba ir turi nešti visos brigados jungą, nes kiti dirbti nemoka. Toks auksarankis algą uždirba visai savo brigadai, nors naudingiau jam yra dirbti savarankiškai ir nemėginti per sausumą tempti pilno žmonių laivo“, - vaizdžiai palygino jis.

Statybininkai rado būdą užsidirbti daugiau: ir Lietuvoje per mėnesį galima gauti 1800 eurų
© Shutterstock nuotr.

Paklaustas, kiek šiuo metu kainuoja įsirengti būstą su daline apdaila, D. Gedvilas skaičiuoja, kad įrengti vienam kvadratiniam metrui vidutiniškai reikėtų 400 eurų su darbu ir medžiagomis, įskaičiuojant garso izoliacijos, elektros ir santechnikos darbus. O paprašytas patarti, kaip išsirinkti patikimus meistrus, D. Gedvilas siūlo ir ieškoti rekomendacijų, ir pasirašyti sutartį.

„Lietuvoje paprastai veikia rekomendacijų sistema: jei kaimynas, draugas, kolega parekomendavo, jau yra neblogai. Kai samdoma bendrovė, paprastai ji jau turi savo veiklos istoriją, tad gali vieną ar kitą interjerą parodyti“, - kalbėjo jis, primindamas nepamiršti ir pasirašyti sutarties.

Daugiau saugumo gyventojams, jo nuomone, bus tuomet, kai pradės veikti kvalifikacijų vertinimo sistema.

„Tuomet bus galima pasižiūrėti į registrą, ar konkretus meistras turi reikiamą kvalifikaciją ir vartotojas jausis saugiau. Su šia sistema mes, matyt, startuosime gruodžio 15 d., tad jeigu viskas pasiseks, kaip planuojame, registras kitais metais jau veiks”, - planavo D. Gedvilas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ar tikrai emigrantai kraunasi lagaminus? Skambina ir studentai, ir pensininkai (523)

Į kurią pusę labiau krypsta lietuvių akys: į Londoną ar į Lietuvą? Grįžtančių tikrai yra,...

Dėl milijonų peržiūrėto seksualaus Tomo Bagdonavičiaus vaizdo klipo pasipylė grasinimai ir iširo šeima (176)

Londone ilgus metus dainavęs ir didesnio populiarumo sulaukęs po to kai prakalbo apie savo...

Gydytoja Cikanavičiūtė apie riebalus: papasakojo viską, kas jums nutylima (61)

Riebalai – viena pagrindinių maistinių medžiagų, pastaruoju metu kelianti daug diskusijų ir...

Orai: be skėčio neapsieisime

Šią savaitę mūsų laukia nemalonios orų permainos, atkeliaus lietūs, įsisiautės vėtros, kris...

Skandalu virtusi reforma varo į neviltį: mokiniai rado, kur gauti maisto – šluoja viską valgyklos visai ištuštėjo (659)

Netyla diskusijos ir skandalai dėl pasikeitusių reikalavimų mokyklų valgyklų patiekalams. Kol...

Po penkerių metų pertraukos F-1 lenktynes laimėjo Raikkonenas kova dėl titulo tęsiasi (9)

Ostine, JAV, sekmadienį vykusiose F-1 lenktynėse pergalę po itin ilgos pertraukos iškovojo...

Gyvenimo audrų nublokšti gyvena sąvartyne: trijų kambarių „buveinė“ saugo liūdnas paslaptis (183)

Pokalbio pradžioje 63 metų buvusi kaunietė Nijolė tikino, kad Jonavos sąvartyne gyvena nuo 2012...

„Tinginių“ uogos: miestiečių pora įsitikino, kad ne viskas paprasta, bet ūkio nemeta (15)

Užkietėjęs miestietis su sutuoktine susigundė vadinamomis „tinginių“ uogomis ir ėmė...

Kodėl prieš einant miegoti visada reikia užsidaryti miegamojo duris? (18)

Prieš miegą mes visi išsivalome dantis, nusiprausiame veidą ir apsirengiame patogią pižamą...

5 elementų teorija – kokia stichija jus valdo? (7)

Penkių asmenybės tipų arba elementų teorija paplito Kinijoje prieš 2000 metų – manyta, kad...