Prieš beveik 4 dešimtmečius Kaune įkurta bazė, kurioje nomenklatūros atstovai važiuodavo pirkti deficitinių prekių. Šiandien šioje vietoje rasime ne visai tradicinį turgų – jo sienos išpaišytos įvairiosiomis menininkų kurtomis freskomis, čia stovi dar prieš Antrąjį pasaulinį karą gaminti autobusai, o kalbinti prekybininkai sako, kad tai gera vieta išbandyti savo verslo idėjas.
Prekybos miestelis "Urmas"
© DELFI / Rafael Achmedov

Šiandien Kaune esantis turgus vadinamas prekybos miesteliu „Urmas“, jame įsikūrę maždaug 2,5 tūkst. parduotuvių. Vis dėlto pirmas dalykas, kuris nustebina, – didelė restoranų gausa.

Didžiausioje freskoje Kaune – ir karalienė, ir G. Patackas
Didžiausioje freskoje Kaune – ir karalienė, ir G. Patackas
© DELFI / Rafael Achmedov

„Žmogus ateina apsipirkti, o apsipirkdamas jis išalksta. Čia yra skirtingų virtuvių, yra ir kinų, ir tradicinė lietuviška, ir indiškų patiekalų, ir Peru virtuvė. Čia – tankus pramoninis rajonas, yra labai daug darbo vietų, pietauja nemažai žmonių“, – sako prekybos miestelio „Urmas“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta.

Pirmas vaizdas, kurį išvysti atvykęs į šią vietą, – didžiulė freska ir joje pavaizduota senovinė garvežių stotis, o stotyje vaikštinėja būrys žmonių, tarp kurių – ir pati Anglijos karalienė Elžbieta II, poetas Gintaras Patackas.

Didžiausioje freskoje Kaune – ir karalienė, ir G. Patackas
Didžiausioje freskoje Kaune – ir karalienė, ir G. Patackas
© DELFI (R. Achmedovo nuotr.)

„Šią freską nufotografavome ir nusiuntėme karalienei, pakvietėme ją čia apsilankyti. Gavome atsakymą iš karališkųjų rūmų, jie padėkojo ir pasidžiaugė“, – pasakoja J. Plenta.

Pašnekovas atskleidžia, kad į turgų dažnai kviečia įžymių žmonių, atvykę jie nustemba. Pavyzdžiui, dar praėjusiais metais apžvalgininkas Andrius Užkalnis DELFI portale negailėjo prekybos miesteliui gerų žodžių.

„Šis turgus yra neįtikėtinas. Čia neini apsipirkti, čia eini į medžioklę. Pasižiūri į senovinius angliškus autobusus, kurie pastatyti prie įvažiavimo, ir supranti, kad čia yra bepročiai, bet gerąja prasme, pavalgai ką nors, na, ir puoli medžioti visko, ko tikėjaisi rasti ir ko nesitikėjai rasti“, – rašė A. Užkalnis.

Prekybos miestelis "Urmas"
Prekybos miestelis "Urmas"
© DELFI / Rafael Achmedov

Į dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Anglijoje pagamintus medinius autobusus turėjau progą įlipti ir aš. „Tarp kitko, iš Anglijos jie atvažiavo savo eiga“, – atskleidžia J. Plenta ir aiškina, kad šie autobusai yra būtini norint sukurti miestelio dvasią.

„Čia visa koncepcija kilo natūraliai. Kadangi visi pastatai statyti dar sovietiniais laikais, čia buvo įvairių bazių, vaisių ir daržovių, tekstilės ir kitų deficitinių produktų. Šiuo praėjimu ėjo geležinkelis, tik jis panaikintas.

Tai kokia kita idėja gali būti, negu garvežių stoties. Tematika išliko, reikėjo tik paties garvežio su vagonais, ir ji toliau vystoma“, – rodydamas į vagonuose įsikūrusias parduotuvėles pasakoja J. Plenta.

Prekybos miestelis "Urmas"
Prekybos miestelis "Urmas"
© DELFI / Rafael Achmedov

Dar sovietiniais laikais, apie 1978-uosius metus, šiuose pastatuose buvo įsikūrusi Kauno miesto bazė, iš jos prekės būdavo paskirstomos po aplinkinius rajonus, o nomenklatūra galėjo atvykti ir įsigyti deficitinių prekių. Dabartinį vaizdą sukūrusios rekonstrukcijos prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį ir tebesitęsia iki šiol.

„Pavyzdžiui, greitu metu bus atidarytas tam tikras ugdymo, kūrybinių dirbtuvių centras. Jaunimui, kuris domisi įvairiausiais dalykais, ruošiame vietą, kur galėtų susirinkti, paklausyti įvairių savo srities profesionalų. Šią veiklą vykdysime labdaringai“, – pasakoja J. Plenta.

Nors vienas esminių turgaus privalumų – derybos dėl kainos – čia nepamirštos, klientų bandoma pritraukti ir kitais būdais. Štai vaikštinėjant po turgų pasigirsta pranešimas, kad apsipirkusieji už 50 Eur pretenduoja laimėti bilietų į Žalgirio rungtynes Eurolygoje. „Jau esame išdalinę daugiau kaip 600“, – sako J. Plenta.

Prekybos miestelis "Urmas"
Prekybos miestelis "Urmas"
© DELFI / Rafael Achmedov

Kaip vieną iš pagrindinių dabartinio turgaus bėgų pašnekovas įvardija trumpą darbo laiką – nuo pirmadienio iki penktadienio čia galima apsilankyti nuo 9 iki 18 val.

„Dirbantys žmonės gali apsilankyti tik savaitgaliais, ir tomis dienomis srautai būna dvigubi. Planuojame, kad ateityje sudarysime galimybę dirbantiems žmonėms apsipirkti po darbo. Dabar neapsisprendėme, iki 19-os ar 20-os valandos dirbsime, bet tai bus“, – sako miestelio rinkodaros vadovas.

Investicijų reikia didelių

Turguje įsikūrusios „Gardžios mėsos krautuvėlės“ savininkas Marius Damavičius pasakoja, kad verslą čia pradėjo prieš 8 mėnesius, tačiau nežino, kiek ilgai dar užsibus, nes planuoja veiklą perkelti į miesto centrą. Tačiau turgų jis įvardija kaip puikią vietą pradėti verslą.

„Šita vieta leidžia susivokti, kiek gali investuoti, per kiek laiko gali atsipirkti tavo investicija. Padeda suprasti, ką gaminti, ko negaminti. Iš pradžių gaminome labai daug, turėjome per 30 skirtingų prekių. Per tam tikrą laiką atsirinkome, ko žmonės nesuvalgydavo, neišpirkdavo. Tuos produktus mes išdalindavome pinigų neturintiems žmonėms, kad nereiktų išmesti“, – pasakoja M. Damavičius.

Marius Damavičius
Marius Damavičius
© DELFI / Rafael Achmedov

Anksčiau vyras užsiėmė automobiliais, vežė juos iš Italijos ir pardavinėjo Lietuvoje. Vėliau nusprendė prekiauti įvairia apdorota mėsa, įdarbino maisto technologą, šis išrado savo receptų. „Visame Kaune nėra tokio skonio, kokį kuriamemes“, – tikina verslininkas.

Pašnekovas atskleidžia, kad pirkėjai lieka patenkinti, tačiau neretas paburba dėl per didelių kainų. Vis dėlto pats M. Damavičius teigia, kad perka tik gerą lietuvišką mėsą, prieskonius importuoja iš Vokietijos, o jo pelnas tikrai nėra puikus.

„Urmas“ yra mano startas, o ne galutinis taškas. Pagal tendenciją, kiek sulaukiame žmonių, čia galime tik dirbti, o ne užsidirbti. Kol kas tik dirbame lietuvių liaudžiai“, – sako verslininkas.

Prekybos miestelis "Urmas"
Prekybos miestelis "Urmas"
© DELFI / Rafael Achmedov

Jo teigimu, investicijų pradėti tokį verslą, kad ir turguje, reikėjo nemažų. Pirminis planas buvo apsieiti su 20 tūkst. Eur, tačiau ši suma pakilo iki 30 tūkst., o ir to dar negana.

Saldainių verslą su vyru iš Turkijos čia įkūrusi Dovilė Atas taip pat pripažino, kad, nors ir įsikūrė turguje, investuoti reikėjo didesnę nei 10 tūkst. Eur sumą.

„Pasirinkome turgų, nes tai buvo vienintelė vieta, kur buvome priimti šiltai ir pamatėme, kad galime save realizuoti be baimės. Kadangi visiškai nieko nežinojome apie verslą, mums reikėjo pagalbos. Čia ją radome, pasijutome drąsiai, kaip namuose“, – pasakoja jauna verslininkė.

Į turgų grįžta emigrantai

J. Plenta tikina, kad „Urmas“ yra gera vieta startuoliams, nes čia jau sukurta klientų srautų, todėl patogu išbandyti, ar sumanyta idėja patraukli žmonėms, ar reiktų ieškoti naujos.

Prekybos miestelis "Urmas"
Prekybos miestelis "Urmas"
© DELFI / Rafael Achmedov

„Mes jiems skiriame įvairių patalpų, siūlome įvairiausių variantų. Jiems tai kaip tam tikras verslo inkubatorius. Kituose verslo objektuose susaistoma labai ilgomis nuomos sutartimis ir kitais dalykais, o pas mus šiek tiek lanksčiau.

Mes juos konsultuojame rinkodaros klausimu, kaip pritraukti klientus. Mūsų komanda taip pat padeda išspręsti kitus, komercinius, klausimus. Verslininkai ateina su viena idėja, paskui ją transformuoja. Juk jokia paslaptis, kad idėjos kartais ir nepavyksta įgyvendinti“, – sako J. Plenta.

Pašnekovas pasakoja, kad prekybos miestelyje yra mažiausiai dešimt iš emigracijos grįžusių jaunuolių kuriamų verslų, kai kurie jau sulaukė sėkmės ir išsikėlė į patalpas miesto centre, o kiti dar išbando save konkurencinėje kovoje.

Prekybos miestelis "Urmas"
Prekybos miestelis "Urmas"
© DELFI / Rafael Achmedov

„Matoma tokia tendencija, kad jaunuoliai, pabuvę užsienyje, pasisėmę idėjų ir patirties, bando čia pradėti ieškoti savo nišos tiek paslaugų, tiek prekių pardavimo srityje. Jie visiškai kitaip žiūri į klientą, kliento aptarnavimą ir atsiveža kitokių prekių.

Kai kuriais atvejais čia atvyksta mūsų esamų nuomininkų atžalos. Jau daug metų pas mus vieni prekiavo drabužiais, jų sūnus grįžo ir atidarė kitos koncepcijos parduotuvę, dabar konkuruoja su tėvais“, – pasakoja J. Plenta.

Jonas Plenta
Jonas Plenta
© Asmeninio albumo nuotr.

Pašnekovas sako, jaunų verslininkų atėjimas džiugina, nes pagal tyrimus ir pagrindiniai jų pirkėjai nėra senjorai, didžiausią srautą sukuria 26–34 metų amžiaus moterys.

„Jaunoji karta, ta, kuri auga, nenori būti kaip visi. Jie nenori masinio vartojimo produktų. Jie nori išsiskirti, turėti savitą stilių, turėti savitą aprangą, nes prekybos centruose yra tas pats, tie patys prekių ženklai. Taigi butikai, dėvėtų prekių parduotuvės ir kitos vietos gali pasitarnauti“, – sako J. Plenta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (68)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (165)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (168)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (12)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (155)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (21)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (71)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (15)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (11)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (766)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...