Pernykščių ir šiemetinių vaisių ir daržovių kainos labai panašios, kai kurių – ir mažesnės. Štai lietuviški trumpavaisiai agurkai, palyginti su praėjusių metų kainomis, dabar pigesni visu euru – pernai vidutinė jų kaina siekė 2,39, šiemet – 1,30 euro.
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos daržovių ir vaisių augintojai džiaugiasi neblogu derliumi, tačiau kaip ir kasmet atvežtinė produkcija dažniausiai yra pigesnė.

„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad kainas lemia bendri ekonomikos principai – paklausa ir pasiūla. „Jei lietuviškų prekių paklausa yra didesnė, tai kodėl jų brangiau ir nepardavus? Juo labiau, kad lietuviai prioritetą teikia vietinei gamybai, mūsų šalyje užaugintiems vaisiams ir daržovėms“, – sako Ž. Mauricas.

Lietuviškiems produktams lenkiški – ne konkurentai

Lietuviškos prekės, pasak ekonomisto, dažnai būna ekologiškesnės, nes mažesnis jų transportavimo atstumas, ne toks didelis gamybos mastas, auginant vaisius ir daržoves naudojama mažiau vadinamųjų pramoninių būdų.

Puikios naujienos: kas turguje gerokai atpigo?
© DELFI / Karolina Pansevič

„Iš svečių šalių atvežtos prekės dažnai būna pigesnės, nes jos auginamos dideliuose ūkiuose, dažniausiai tie ūkiai būna automatizuoti, juose aktyvumas yra gerokai didesnis, todėl gamybos kaštai mažesni. Tie ūkiai specializuojasi į produktų eksportą, – sako Ž. Mauricas. – Ta pati Lenkija yra labai stipri, kaip obuolių eksportuotoja ji viena didžiausių pasaulyje. Apskritai Lenkija nėra vien tik Lietuvos fenomenas, nereikia galvoti, kad lenkiški vaisiai ir daržovės pardavinėjami tik Lietuvoje, jie pardavinėjami daugelio Europos, pasaulio šalių, taip pat Rytų Europos šalyse, Rusijoje. Žinoma, dėl embargų tie srautai sumažėjo, bet ši šalis daug investuoja į vaisių ir daržovių gamybą, ji yra ganėtinai konkurencinga ir kovoja toje rinkoje. O Lietuva, būdama šalia Lenkijos, yra reikšminga Lenkijos eksporto rinka.“

Ekonomikos ekspertas sako, kad Lietuvoje irgi atsiranda tokių ūkių, tačiau dėl savo mažos rinkos Lietuva labiau specializuojasi į ekologinius ūkius, kuria didesnę pridėtinę vertę. O kadangi tie ūkiai būna mažesni, kainos dažniausiai būna didesnės.

Sezoninė kainų kaita

Kalbant apie vaisių ir daržovių kainų kaitą, labai svarbus veiksnys yra klimatas: jei klimatas yra prastas vienai ar kitai daržovei, jos užauginama mažiau ir pasiūla sumažėja, dėl to pardavėjai ir augintojai kelia kainas.

Ekonomistas sako dar nesidomėjęs, kokios klimatinės sąlygos teko atskiriems vaisiams ir daržovėms, bet kainos nuo pasiūlos visame pasaulyje šokinėja. „Jei, tarkime, tai biržinė prekė, pavyzdžiui, kviečiai, kava, kakava, tai metai iš metų jų kainos labai šokinėja nuo klimato pokyčių, kurie lemia, ar derlius būna didelis, ar mažas“, – teigia Ž. Mauricas.

Dėl sezoniškumo, anot pašnekovo, kartais galima susigundyti prekių antkainį padaryti ir didesnį. Pavyzdžiui, kai pasirodo pirmosios braškės, jos būna gerokai brangesnės, o dabar, kai sezonas jau įpusėjo ar net eina į pabaigą, jos yra kur kas pigesnės. „Jei pardavėjai pamato, kad žmonės perka tokia didesne – tų pirmųjų braškių kaina, jiems kyla pagunda tokią kainą palaikyt ilgiau. Tad čia yra tam tikrų iššūkių. Nes daržovės, vaisiai nėra kaip pienas, kurio kaina daugiau ar mažiau per visus metus yra vienoda. Televizoriaus kaina irgi nepriklauso nuo sezono, o vaisių ir daržovių – priklauso. Taigi tai gali sukelti nepasitenkinimą, ypač pamačius pirmąsias kainas. Ir man pačiam tos kainos atrodė labai didelės“, – pasakoja Ž. Mauricas.

Puikios naujienos: kas turguje gerokai atpigo?
© DELFI / Karolina Pansevič

Nepasitenkinimo nesumažės

Kainos priklauso ir nuo pasiūlos, o rinka, kaip sako ekonomistas, juk laisva – pirmiausia, tų vaisių ir daržovių niekas neverčia pirkti, be to, yra pasirinkimas – galima pirkti prekybos centruose, mažose krautuvėlėse ar ekologiškose parduotuvėse, galima važiuoti tiesiai pas ūkininkus. „Aš pats obuolių ir braškių nusiperku iš ūkininkų – važiuodamas link Anykščių, ten yra labai geri sodai. Taigi yra tikrai didelis pasirinkimas. Jei Vilniuje būtų tik vienas turgus, o prekybos centrai nepardavinėtų vaisių ir daržovių arba pardavinėtų labai ribotą jų kiekį, nebūtų galimybės nusipirkti, tai tada gal jau būtų galima sakyti, kad čia yra pseudomonopolija arba oligopolinė rinka, o dabar, manau, yra ganėtinai nemaža konkurencija“, – aiškina Ž. Mauricas.

Vis dėlto lietuviai, ko gero, nepradės džiūgauti dėl kad ir keliais centais pigiau nei pernai kainavusių daržovių, garsiai nesidžiaugs, kad taip smarkiai atpigo agurkai. Ekonomistas sako, kad tokia žmonių reakcija visiškai normali, nes žmogus dėmesį kreipia į tuos produktus, kurie pabrangsta, ir nekreipia dėmesio į tuos, kurie atpinga.

„Sakyčiau, čia apskritai reikėtų šiek tiek padirbėti su savimi, nes tai yra psichologija. Panašiai būna, kai kreipi dėmesį į nesėkmes, blogus dalykus, kai kažkam kažkas nepasiseka. Apskritai mūsų tokia visuomenė, kuri mėgsta ir pasišaipyti, per didelis akcentas dedamas į tuos blogus dalykus“, – sako jis.

Ž. Mauricas pateikia konkrečių pavyzdžių: „Kodėl niekas nesidžiaugia, kad dabar interneto ir skambučių kaina yra pigiausia per visą istoriją, Europos Komisija apribojo tarpvalstybinių skambučių kainas? Arba buitinė technika – ji tikrai nepabrango, ji pinga netgi kylant darbuotojų darbo užmokesčiui, reiškia, mes daugiau galim. Apskritai, kalbant apie daiktus, mes jų galime vis daugiau ir daugiau įpirkti, bet štai kavos puodelis kainuoja žymiai brangiau, kirpimo paslaugos – taip pat gerokai daugiau, bet ir kirpėjų atlyginimas smarkiai padidėjo.“

Ekonomistas mano, kad į viską reiktų žiūrėti bendriau, nekoncentruoti dėmesio į vieną kalafiorą ir stengtis matyti bendrą paveikslą. Be to, jei kaina yra didelė, tai turėtų paskatinti pasiūlą. „Taip buvo su šilauogėmis – aš prisimenu, kad kai prasidėjo pirmos šilauogės, buvo tik keli ūkininkai, kurie jas pardavinėjo. Dabar matome, kad pasiūla auga, tad kaina, kuri vis dar laikosi, mažės, kai atsiras daugiau gamintojų“, – teigia Ž. Mauricas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Karbauskis gerbia Guogą: siūlo neskubėti daryti išvadų (189)

Valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neslepia, kad gerbia europarlamentarą Antaną...

Sauliaus Skvernelio patarėjas įžvelgia nebylų kartelį tarp prekybos tinklų (221)

Kartais atrodo, kad vartotojų gerove rūpintis turinti Konkurencijos taryba žaidžia verslo...

Su apnuogintais ispaniškais ašmenimis susidūręs „Žalgiris“ pasijuto „supjaustytas“ (23)

„Pietų IV“ sirgalių tribūna prieš rungtynes ironišku transparantu pasveikino „Sevilla“...

Architektė: savivaldybė neva taupo pinigus ir laiką, tačiau iš tiesų – trumparegiškai juos švaisto (15)

Jei anksčiau apie universalų dizainą Lietuvoje buvo kalbama kaip apie siekiamybę ar gerąją...

Gydytoja papasakojo apie gyvybiškai svarbius vitaminus: imuniteto specialiai stiprinti nereikia (18)

Artėjant rudeniui, susizgrimbame, jog pats laikas stiprinti imunitetą . Griebiamės vaisių,...

Nustebsite, ką gali kvapų maišymas: atskleidė keletą gudrybių (3)

Sluoksniavimas – ne tik mados tendencija, tai ir viena populiariausių parfumerijos krypčių. Jos...

Internautai nesėkmingai bando atspėti: koks gyvūnas slepiasi tarp žaislų? (35)

Gali atrodyti, kad šioje nuotraukoje „pozuoja“ vien tik pliušiniai žaislai, tačiau jūs...

Paprasti būdai, padėsiantys suvaldyti pyktį (5)

Kiekvienai mamai ar tėčiui yra tekę nors kartą atsidurti situacijoje, kai jų atžalos pyktis...

Kodėl džiūsta aviečių uogos (3)

Aviečių uogos džiūsta dėl įvairių virusinių ligų, kurias platina cikados ir amarai. Šie...

Skaitome tarp eilučių: kokie žinučių ženklai rodo, kad žmogus jumis nebesidomi? (35)

Šiais laikais nė viena pažintis neapsieina be bendravimo tekstinėmis žinutėmis. Kokie ženklai...