Visi žino, kad pirkti žuvį – atsakingas užsiėmimas. Žuvies Lietuvoje pagaunama mažai, nepaplitusi žuvies vartojimo kultūra, gajūs stereotipai.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Vieniems žuvis smirda, kitiems ji yra sezoninė prekė, kurios vartojimas prasideda kasant bulves, o baigiasi sulig Velykomis“, – sakė bendrovės „Ugnė“ akcininkas ir darbuotojas Renaldas Kybartas. Vėlyvą pavasarį ir vasarą jam nuolat tenka atsakinėti į klientų užduodamą klausimą „ar per tą pusvalandį, per kurį eisiu namo iš turgaus, žuvis nepašvinks?“

Klaidingi lietuvių įsitikinimai apie žuvį – viena priežasčių, kodėl iš 2011 m. verslininko ir jo bendraminčių įsteigtos 14 parduotuvių, kuriose pardavinėjama šviežia, šaldyta, sūdyta, vytinta, marinuota žuvis, žuvies kulinarijos produktai, liko tik 8. Viena jų, kurioje ir lankėsi DELFI, įsikūrusi Halės turguje. Parduotuvėje net ir darbo dienos popietę zujo žmonės, močiutės klausinėjo, iš kur parduodama žuvis atvežta, derėjosi dėl kainos ir gyrė pardavėjas už puikų darbą, žadėjo sugrįžti.

Verslininkas juokavo, jog „iš žuvies Lietuvoje didelio verslo nepadarysi, tačiau duonai ir sviestui galima užsidirbti, o žuvies iš šiaip yra.“

Šykštus moka du kartus

Žuvis yra tapusi prabangos preke, įsitikinęs Renaldas: „Manau, kad yra gana daug žmonių, kurie norėtų valgyti žuvį, tačiau jiems neužtenka pinigų. Dėl to jie renkasi pigesnes vištieną ar kiaulieną.“

Kita dalis lietuvių „medžioja“ nuolaidas prekybos centruose, tačiau R. Kybartas jas siūlė vertinti atsargiai: „Žiūrėkite, ką perkate, skaitykite etiketes, antraip pinigus sumokėsite už vandenį – ne už žuvį: jei parašyta, kad žuvis glazūruota, tai vadinasi ji yra padengta ledo danga, kuriai nutirpus, pasimato tikrasis produkto svoris“, – pasakojo Renaldas.

Panaši situacija yra ir su šviežia žuvimi. „Didieji prekybos centrai perka žuvį iš tiekėjų, nežiūrėdami į jos dydį. Jiems tinka ir pigiau kainuojančios mažos lydekos ar lašišos, kurias jie sėkmingai parduoda vartotojams kaip aukščiausios rūšies produkciją“, – sakė ekspertas. Jis patarė vartotojams atkreipti dėmesį į žuvies dydį ir grynąjį mėsos kiekį, prisipažinęs, kad pas Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos tiekėjus, žvejus ir žuvies augintojus susirenka didžiausias žuvis.

Kainos bendrovės įsteigtose parduotuvėse, paskaičiavus žuvies kilogramo kainą, ne daug didesnės nei prekybos centruose: „Mūsų parduotuvėje kaina kiek aukštesnė, tačiau vartotojai gauna kokybiškesnį produktą, moka pinigus ne už kauliukus ir skūrą, vandenį. Lyginant kainas, jos skiriasi euru ar keliais“, – pabrėžė Renaldas.

Žvejai – nykstanti rūšis

Verslininkas pasakojo, turintis daug pažįstamų žvejų ir žuvų augintojų, kurie tik pagavę žuvies, iškart skambina jam, pasiūlo. Dažniausiai žuvis parduotuves pasiekia antradienį ir penktadienį.

„Gauti šviežios žuvies gana problematiška. Lietuvoje daug brakonierių, kurie savo piktą darbą jau spėjo atlikti ir nustekeno daug vandens telkinių. Lietuvos ežeruose verslinė žvejyba jau uždrausta, nepasidalijamos kvotos žvejoti jūroje“, – pasakojo R. Kybartas. Jo nuomone, tai – viena priežasčių, kodėl lietuviai žvejai yra tapę nykstančia rūšimi: mažėjant žuvies, mažėja ir žvejų. Jie vos vos prigaudo vietinėms prekybvietėms, dažniausiai prekiaujančios rūkyta žuvimi, ką jau kalbėti apie pardavimą didesniais kiekiais... Dėl to, siekiant patenkinti vartotojų poreikį, pagalbos reikia kreiptis į kaimynus lenkus ir latvius.

R. Kybartas pasakojo, jog bendrovė labai atsakingai vertina klientų pasitikėjimą, dėl to negali sau leisti elgtis lengvabūdiškai ir pardavinėti pasenusią žuvį: „Tereikia tik vienos klaidos, ir mūsų klientai mumis nepasitikės. Tai – priežastis, kodėl vartotojams stengiamės pasiūlyti geriausia, ką tik galime rasti“, – pasakojo Renaldas ir pridūrė, kad dar nė vienas vartotojas nebuvo pasiskundęs Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl prastos maisto kokybės.

Didelių nostolių dėl išmetamos produkcijos įmonė nepatiria, nes išmesti žuvį nereikia dažnai. R. Kybartas sakė, kad dėkoti reikėtų pardavėjoms, kurios pačios organizuoja užsakymus ir dažniausiai užsako tik tiek žuvies, kiek reikia iki kito – artimiausio papildymo.

Kaip teisingai išsirinkti žuvį?

Papasakojo visą tiesą apie žuvį: kaip atskirti pašvinkusią
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Renkantis žuvį, reikia žiūrėti į jos mėsos struktūrą ir į kvapą. Jei žuvies mėsa yra minkšta, matyti drebutis, tai ji vargiai tiks vartoti – yra pašvinkusi. Žuvies kvapas įtarimus turėtų tik patvirtinti“, – sakė R. Kybartas. Jei žuvis su galva, tai reikia apžiūrėti akis, kurios turi būti skaidrios (išskyrus lyno), o žiaunos – švarios.

Jei nusipirkote žuvies, tai nereiškia, kad turite iškart bėgti namo ir kišti žuvį į šaldytuvą. Jei lauke yra apie 20 laipsnių šilumos, tai žuvis išsilaiko tris – keturias valandas. „Svarbu, kad žuvis nebūtų sandariai uždaryta maišelyje ir kad nesudustų – net ir tada ją bus galima vartoti, tačiau ji įgaus kvapą. Kaip ir kiekviena mėsa, ši turi kvėpuoti“, – pasakojo R. Kybartas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (4)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (60)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (343)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (15)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (105)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1047)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (45)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (40)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...