aA
Pastaraisiais metais vis daugiau Lietuvos gyventojų poilsiui renkasi ne mūsų šalies, tačiau kaimyninės Latvijos kurortinius miestelius. Kodėl lietuvius taip traukia „braliukų“ paplūdimiai ir kokią įtaką tai daro Lietuvos verslui?
Palanga-Latvija
© DELFI montažas

Pastebimas turistų augimas

Latvijos statistikos departamento duomenimis, 2015 m. vasarą šalį aplankė ir poilsiavo beveik 60 tūkst. Lietuvos turistų, o 2016 m. skaičius išaugo iki 62 tūkst. Šiais metais vien per 2-ąjį ketvirtį Latvijoje poilsiavo daugiau nei 42 tūkst. Lietuvos gyventojų, todėl, tikėtina, suskaičiavus, kiek mūsų tautiečių ilsėjosi kaimyninėje šalyje šią vasarą, skaičiai dar šoktels.

Palyginus Lietuvoje nuo 2015 m. iki 2016 m. Klaipėdos krašte poilsiaujančių vietinių šalies gyventojų sumažėjo kiek daugiau nei 37 tūkstančiais.

Pasak Latvijos Papės kaimelyje poilsiavimo paslaugančias teikiančių lietuvių, mūsų šalies žmonės vis dažniau renkasi Latvijos kurortus dėl naujų potyrių bei nepaliestos gamtos.

„Čia lietuviai atvyksta tikėdamiesi pamatyti kažką naujo, pailsėti. Ramesni paplūdimiai, laukinė gamta, daugiau laisvės – tai garantuoja Latvijos kurortai“, – pasakoja Latvijoje dirbanti lietuvė.

Paaiškino, kodėl tiek lietuvių išdavė Palangą
© Mindaugas Milinis

Pasak Latvijos verslininkų, dažniausi Lietuvos turistai – šeimos su vaikais, tačiau paplūdimiuose ir kurortuose galima sutikti ir jaunų veidų.

„Atvyksta ir draugų kompanijose ir su antrom pusėm. Svarbiausia ne kiek jaunimo, o koks. Mes stebimės kokie tvarkingi ir mandagūs čia poilsiauti atvykstantys jaunuoliai“, – pasakoja poilsio namų „Aulaukio Baltijas“ administratorė.

Lietuvos pajūrio verslininkai kaimyninės šalies nesibaimina

Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (VRA) prezidentė Ingrida Valaitienė sako, kad šalies pajūrio verslininkai neturi pagrindo nerimauti. Pasak jos, viskas priklauso nuo žmonių prioritetų.

„Natūralu, kad lietuviai norėdami pakeisti ir paįvairinti aplinką renkasi Latvijos kurortus. Vieniems reikia ramesnio poilsio, kitiems aktyvių pramogų. Susisiekimas yra patogus, todėl lietuviai noriai keliauja pas savo kaimynus“, – sako VRA prezidentė.

Kalbėdama apie užsienio turistus Palangoje I. Valaitienė sako, kad apie 60 proc. iš jų yra būtent Latvijos piliečiai.

„Latvių Palangoje tikrai netrūksta. Kaip lietuviai važiuoja į Latviją, taip latviai į Lietuvą. Gerai kai užsienio piliečiai nori pažinti savo kaimyninę šalį“, – sako I. Valaitienė.

Konkurencija tarp kaimynų – naudinga

„Seb“ banko vyriausiasis analitikas Tada Poviliauskas mano, kad tokia dviejų Baltijos valstybių konkurencija yra sveikintinas dalykas.

„Jokiu būdu tai neturėtu gąsdinti mūsų šalies žmonių. Atvirkščiai tai padeda gerinti turizmo kokybė, siekti inovacijų bei gerinti poilsio sąlygas“, – sako ekonomistas.

Paaiškino, kodėl tiek lietuvių išdavė Palangą
© Mindaugas Milinis

T. Poviliauskas pastebi, kad ne tik tarp Lietuvos ir Latvijos vyksta aktyvus turistų migravimas, tačiau į tai įsijungia ir Estija.

„Per pastaruosius metus turizmas tarp Baltijos šalių tikrai sparčiai auga. Šią situaciją pavadinčiau draugiškais santykiais, o kaip ir minėjau konkurencija neleidžia užmigti mūsų šalies verslininkams“, – teigia ekonomikos analitikas.

Kelionių agentūros „Makalius“ įkūrėjas Rimvydas Širvinskas mano, kad jei vis daugiau lietuvių renkasi kaimynines šalis, Lietuvos verslininkams reikėtų atkreipti dėmesį į užsienio turistus.

„Mūsų šalies verslininkai galėtų pasistengti pritraukti daugiau kitų šalių poilsiautojų. Nes čia pirmą kartą atvykę užsienio turistai tikrai susižavi. Pirmiausia juos vis dar žavi kainos, o taip pat gamta, lankytinos vietos ir panašiai“, – sako žinomas keliautojas.

Pasak R. Širvinsko, Baltijos šalių turizmą galima vadinti banguojančiu.

„Žmonėms atsibosta savi paplūdimiai – renkasi kaimynines šalis. Papoilsiauja svetur – vėl grįžta atostogų praleisti gimtinėje. Vyksta toks bangavimas, tačiau jis proporcingas”, – sako kelionių agentūros įkūrėjas.

Galima sutaupyti

„Pavyzdžiui Liepojoje nakvynės kainos yra labai panašios arba šiek tiek maženės nei Lietuvos kurortuose, tačiau, kaip žinome, maistas Latvijoje yra kiek brangesnis, todėl galima sakyti, kad už poilsį yra sumokama panaši suma“, – pasakoja ekonomistas T. Poviliauskas.

Pasak analitiko, kylanti ekonomika skatina žmones keliauti, o tie, kurie negali sau leisti išvykti į vakarų ar pietų Europos šalis, renkasi kaimynines valstybes.

Paaiškino, kodėl tiek lietuvių išdavė Palangą
© DELFI / Domantas Pipas

„Žmonės nori pamatyti naujas vietas, kitus miestus, todėl dėl panašių kainų turi galimybę keliauti po Baltijos šalis, o tai ir turi įtakos dabar vykstančiam kaimyninių šalių turizmui“, – sako ekonomistas.

R. Širvinskas pasakoja, kad Latvijoje galima rasti net pigesnių, tačiau aukščiausios klasės apgyvendimo vietų.

„Ilgojo savaitgalio metu, keliavome ilguoju Baltijos pajūriu bei planavome pasilikti nakvynei Lietuvoje, tačiau niekur neradome pigesnio nei 60 Eur už nakvynę siūlančio viešbučio. Sugalvojome nuvykti į Liepoją ir radome viešbutį , kuriame kambarys kainavo 36 Eur”, – pasakoja keliautojas.

„Tai buvo 4 žvaigždučių viešbutis su pusryčiais, pačiame miesto centre. Aplink daug lankytinų vietų, viskas labai tvarkinga, todėl visai nenuostabu, kad lietuviai vis dažniau traukia į Latvijos pajūrį“, – sako R. Širvinskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozaičio pranašystė: jei taip toliau, po 20 m. nebebus lietuvių kalbos ir tautos (75)

„Niekada taip nebuvo, kad lietuvis taip ėstų lietuvį. Po bet kurio straipsnio tokių keiksmų...

Prieš savaitę darytas paskutinis Nekrošiaus interviu: mirties nuojautos tuomet nebuvo (16)

Paskutinysis, dar niekur neskelbtas genialaus teatro režisieriaus Eimunto Nekrošiaus interviu,...

Andrius Užkalnis: mano šuo maitinasi geriau negu visa tavo šeima (21)

Lietuviai, nacionalinio maisto gadintojai. Ar pastebėjote, kad lietuviai blogiausiai elgiasi su tuo...

Kitokie pasikalbėjimai. Mantas Katleris su Nagliu Bierancu (46)

„ Kitokie pasikalbėjimai “ — portale DELFI! Jau lapkričio 20 dieną DELFI TV žiūrovai ir...

Viktoras Pranckietis: JAV milijonui rinkėjų atstovauja vienas žmogus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos iniciatyva teikiamas aiškinamasis raštas dėl...

DELFI autoriai pagerbti Titanų statulėlėmis (6)

Antradienio vakarą į iškilmingą vakarą MO muziejuje rinkosi DELFI autoriai ir bičiuliai. Čia...

Agnė Jagelavičiūtė susigundė pigiais drabužiais iš Kinijos: pasimokykite iš mano liūdnos klaidos (30)

„Taip. Tai nutiko ir man. Vieną dieną, be tikslo slankiodama feisbuko platybėse, pamačiau...

„Spartan“ gedimai – tik ledkalnio viršūnė: be šių veiksmų neišgelbės ir naujas lėktuvas (348)

Gėda, absurdas, pinigų švaistymas. Tokie vertinimai ir pašaipos kaip keliauti pasipylė po to, kai...

Vos per savaitę akivaizdžiai sulieknėję klubai, kojos ir rankos

Antrą savaitę lieknėjimo projekto dalyvė Ingrida Urbštonavičiūtė pasitiko itin džiugiai –...

Švedai šiurpsta: rado schemą, kaip šiukšlėm pripažintos mašinos Lietuvoje grįžta į kelius (356)

Skandinavijos šalyse į automobilius, importuotus iš Lietuvos, žiūrima ypač įtariai, ir ne be...