Kompanija teigia, kad įrankis buvo sukurtas gerokai prieš pasirodžius informacijai apie įvedamas grindis, tačiau sutinka, kad platforma išsprendžia „Sodros“ grindų barjero problemą tiems, kuriuos tai palietė labiausiai ir leidžia visiškai teisėtai išvengti šios prievolės.

DELFI primena, kad nuo šių metų pradžios darbdaviai turi mokėti mokesčius už ne visu etatu dirbantį darbuotoją nuo visos minimalios algos, net jei jis neuždirba MMA.

Nors numatyta išlygų, pavyzdžiui, grindys negaliotų, jei asmuo dirba pas kelis darbdavius arba yra iki 24 metų amžiaus, sprendimas smogė darbdaviams, jie atleidinėja ne visu etatu dirbančius darbuotojus, nes sąnaudos dėl vieno tokio darbuotojo vidutiniškai išauga apie 50 eurų.

Leidžia „apeiti“ grindis

Bendrovės sukurtas įrankis „Workis“ leidžia internete susirasti norimą darbą ir elektroniniu būdu pasirašyti darbo sutartį.

Prisijungus paslaugos tinklalapyje matomas darbdavių ir siūlomų darbų sąrašas. Tarkime, prisijungus matoma, kad įmonė „Burokėlis ir krapas“ Akropolyje sausio 19 ir 20 dienomis ieškojo indų plovėjų darbui nuo 15 iki 22 val. Už valandą įmonė tokiam darbuotojui žadėjo mokėti 3,50 euro.

„Ikea“ norinčiųjų pasidarbuoti kviečia sausio 19–24 dienomis nuo 12 iki 21 30 val. asistento savitarnos salėje pozicijoje. Už tai įmonė žada mokėti 3,48 euro per valandą.
Workis

„Biuro Baltic“ generalinis direktorius Jurgis Kovas teigia, kad tokią platformą kompanija sukūrė siekiant taupyti lėšas ir greičiau įdarbinti darbuotojus: „Gavęs darbdavio patvirtinimą, kitą dieną darbuotojas gali vykti tiesiai į darbo vietą. Nebereikia prisistatyti į įdarbinimo agentūrą ar įmonės centrinį biurą pasirašyti popierinių sutarčių, o atlyginimas pervedamas tiesiai į jo banko sąskaitą.“

Platforma automatiškai deklaruoja atsiradusius darbo santykius atitinkamoms valstybės institucijoms ir užtikrina, kad būtų sumokėti visi mokesčiai.

Su darbuotoju sudaroma terminuota laikinojo darbo sutartis, tačiau ji sudaromo tarp jo ir pačios įdarbinimo bendrovės „Biuro Baltic“, o ne su darbdaviu, pas kurį realiai darbuosis asmuo.

J. Kovo teigimu, tokia platforma išties leidžia teisėtai „apeiti“ „Sodros“ grindis.

„Turbūt taip, tikrai galima būtų taip pasakyti. Tik ta mūsų rinka nėra taip stipriai paliesta „Sodros“ grindų, nes daugiausia darbinasi jaunimas, o, kaip žinia, grindys iki 24 metų jaunimui nėra taikomos.

Tačiau vyresniems, kurie negali dirbti nustatytu grafiku, jie nori dirbti tik dalį dienos ar užsidirbti papildomai, manau, ši platforma neblogas būdas“, – sako jis, atkreipdamas dėmesį į po sausio 1 d. prasidėjusius tokių darbuotojų atleidinėjimus, nes dėl padidėjusių sąnaudų darbdaviams jų laikyti darbe tiesiog neapsimoka.
Workis

Pradėti dirbti darbuotojai gali tik išklausę darbų saugos ir priešgaisrinės saugos instruktažą, kurie juos taip pat pasiekia per kompiuterį ar telefoną.

Atlygis matomas viešai

Sistema veikia taip: darbuotojas prisijungia interneto puslapyje, randa norimą darbą, o darbo sutartis pasirašo elektroniniu parašu. Šiuo metu, pasak įmonės atstovų, daugiausia trumpalaikio darbo pasiūlymų yra aptarnavimo, paslaugų, renginių organizavimo srityse, taip pat viešbučiuose, kavinėse ir restoranuose.

Prie darbo pasiūlymų matosi ir tai, kiek kiekviena įmonė pasiruošusi mokėti darbuotojui per valandą. J. Kovas pripažįsta, kad tai patinka ne visoms bendrovėms.

„Atsiranda įmonių, kurios nepatenkintos ir sako, kad siūlomą atlygį pamatys konkurentai. Tačiau aš sakau, kad tai kaip tik faina, tegul mato, tada galėsite konkuruoti darbo užmokesčiu.

Tas skaidrumas nemanau, kad yra blogai, o mažas atlygis gali duoti suprasti, kodėl kai kurios įmonės neranda žmonių“, – svarsto jis.

J. Kovas pasakojo, kad pirmam darbuotojui tereikia prisijungti per, pavyzdžiui, feisbuko paskyrą, pateikti, jei norima, porą sakinių informacijos apie save, kandidatuoti į poziciją ir laukti atsakymo iš įmonės, kur kandidatuojama.
Workis

Žinoma, tokiu būdu lieka galimybė, kad darbuotojas neatvyks į darbo vietą, tada įmonė praneša apie tai pačiame „Workis“ puslapyje ir tokio darbuotojo viešai matomas reitingas krenta – didėja tikimybės, kad jo kandidatūrą atmes kiti potencialūs darbdaviai.

„Logika tokia, kad gyvenime visko būna, ir mes turime trijų kirčių politiką, kad jei neatvykai vieną kartą, antrą kartą, trečią – taip negali būti.

Darbuotojas taip pat jau susitaręs su įmone gali atšaukti savo kandidatavimą. Aišku, tai irgi yra minusas, bet ne toks kritiškas“, – sakė jis.

Taip pat niekas nėra apsaugotas nuo to, kad trumpalaikio darbuotojo darbas bus atliktas nekokybiškai.

J. Kovas sako, kad tokia tikimybė išlieka visada, net darbuotojus darbinantis įprastu būdu: „Net jei darbdavys matė žmogų per darbo pokalbį, per tą vieną pokalbį juk į sielą tam žmogui neįlįsi. Rizika visada yra, niekas negali žinoti, kaip seksis jam dirbti, bet jei kas bus blogai – įmonės galės tą įvertinti mažu reitingu, ir tą matys kiti.“
Darbuotojai

Įrankis „Workis“ jau išbandytas dviejuose Lietuvos miestuose, o nuo vasario mėnesio veiks visoje šalyje. Artimiausiuose bendrovės planuose – plėtra ir į kitas dvi Baltijos valstybes.

Atidžiai stebės ir vertins

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir „Sodra“ DELFI patikino, kad itin atidžiai stebės ir vertins darbo rinkos tendencijas šių metų pradžioje.

„Jei bus pastebimas verslo piktnaudžiavimas išimtimis, lengvatų taikymas gali būti peržiūrėtas ir teikiami nauji pasiūlymai, kaip išvengti socialinio draudimo įmokų vengimo ir užtikrinti visas socialines garantijas darbuotojams“, – buvo rašoma atsiųstame atsakyme.

Šiuo metu kas ketvirtas darbo rinkos dalyvis išeina į pensiją nesukaupęs būtinojo stažo, o tai lemia, kad jų pensija vidutiniškai perpus mažesnė nei tų, kurie sukaupia pilną stažą pensijai gauti. Lygiai tas pats principas galioja ligos, motinystės, nedarbo neįgalumo išmokoms.

Siekiama, kad dirbantiems mažai apmokamą darbą būtų užtikrintos bent minimalios socialinės garantijos, todėl ir buvo nuspręsta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos mažiausiai nuo minimalios mėnesinės algos, išskyrus keletą išimčių.

„Atkreipiame dėmesį, kad 1 etatas visai nebūtinai lygus vienam MMA, o pusė – pusei. Net dirbantieji nepilnu etatu gali uždirbti didesnę nei minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), priklausomai nuo jų darbo našumo ir srities.

Jeigu susiklosto tokia situacija, kad žmogus dirba, nesvarbu, visu ar ne etatu, bet už mažesnę nei minimalią algą keliose darbovietėse, prievolės primokėti socialinio draudimo įmokų nuo MMA nėra nė vienam darbdaviui.

Tačiau, „Sodros“ duomenimis, darbuotojų, kurie iki šiol dirbo pas du darbdavius ir bendrai iš viso neuždirbdavo nė minimalios algos, yra labai mažai. Būtent dėl to ši išimtis padaryta. Vertinama, kad paprastai darbuotojas, dirbantis pas sąžiningus darbdavius keliose darbovietėse, turi visas galimybes užsidirbti, o ir užsidirba, daugiau, todėl tokiu atveju darbdavių primokėti iki MMA neprašoma.

„Sodra“ tikisi, kad mokėti mažesnę nei minimalią algą nėra siektinas tikslas, dėl kurio būtų eikvojama energija ir laikas fiktyviems įdarbinimams. Jos teigimu, sąžiningus darbdavius tai kaip tik gali paskatinti kelti algų kartelę bent iki nustatytos minimalios mėnesio algos, kuri šiuo metu yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.
Darbuotojai

Atsakant į tai, kad dėl pakeitimų darbo rinkoje esą gali tapti nepatrauklūs tie darbuotojai, kuriems jų gyvenimo aplinkybės leidžia dirbti tik po kelias valandas per dieną, primename, kad kaip tik jiems nustatytos išimtys“, – informavo „Sodra“ ir SADM.

Primename, kad darbdaviui nereikės primokėti socialinio draudimo įmokų, jeigu žmogus ir neuždirbs minimalios mėnesio algos, tokiais atvejais:

·jaunuoliams iki 24 metų,
·gaunantiems senatvės arba netekto darbingumo socialinio draudimo pensijas,
·tėveliams, kurie būdami vaiko priežiūros atostogose antraisiais bei trečiaisiais metais gali dirbti po kelias valandas,
·slaugantiems visiškos negalios artimuosius – už juos taip pat socialinio draudimo įmokų primokėti nereikės, jei jų atlyginimas bus mažesnis nei MMA.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (84)