aA
Šiemet vaikštant po įvairias Kalėdų muges nusistebėjau, nes gana nemaža dalis prekybininkų jau siūlo pirkėjams atsiskaityti ne tik grynaisiais, bet ir mokėjimo kortelėmis.
© DELFI / Andrius Ufartas

Lietuvos banko duomenimis, 2014 m. kiek daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų teigė, kad jie pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortele mugėse ar turguje, 2015 m. šis skaičius buvo kiek sumažėjęs, bet vis dar išliko didelis – 41 proc.

Kalbinti prekybininkai teigė, kad jiems apsimoka siūlyti klientams atsiskaityti kortelėmis, nes taip gerokai išauga klientų ratas.

„Taip neprarandame pardavimų ir suteikiame pirkėjui pasirinkimą, mokėti grynais arba kortele. Šiais laikais žmonės vis mažiau grynų nešiojasi su savimi. Ir kartais mugėje žmonės norėtų įsigyti žymiai daugiau, bet supranta, kad išsileido visus grynuosius ir tiesiog išeina, o kadangi turime skaitytuvą, iškart išlošiame“, – sako įmonės „Stevis“ vadovė Viktorija Vyšniauskaitė.

„Stevis“ stendas mugėje
„Stevis“ stendas mugėje
© DELFI / Andrius Ufartas

Pasak pašnekovės, kai jie prieš maždaug metus pradėjo veiklą, net nedvejojo, ar klientams reikia suteikti tokią galimybę: „Pačios naudojamės kortelėmis ir žinome, kad tai pats patogiausias būdas atsiskaityti.“

V. Vyšniauskaitės teigimu, smulkiajam verslui nėra brangu suteikti tokią paslaugą klientui. Pats skaitytuvas kainuoja apie 125 eur., o mokestis, kurį reikia sumokėti bankui už atsiskaitymą kortele, ganėtinai nedidelis.

Šiuo metu įmonės „PK studija“ vadovas Pavelas Nogtevas savo kortelių skaitytuvo dar neturi, jį tik nuomojasi, bet teigia jau svarstantis galimybę jį nusipirkti.

Pavelas Nogtevas
Pavelas Nogtevas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Mąstom pirkt aparatą, tokį mažiuką mąstom įsigyti. Yra šiokie tokie niuansai, mums aktualu, kad jis neišsikrautų bent parą laiko ir veiktų šaltyje, lauke. Jei tas funkcijas aparatas įvykdys, jį tikrai įsigysime, čia nėra jokios kalbos.

Taip mes apglėbiame didesnę rinką. Nemaža dalis mūsų klientų mugėse būna užsieniečiai. Ir tiesa, ne visi užsieniečiai turi su savimi grynuosius arba nenori jų leisti, nes grynuosius geriau išleisti ten, kur tikrai būtina, pavyzdžiui troleibusuose ar dar kažkur. Tai gautume didesnę klientūrą. Žmogaus perkamoji galia bus didesnė, jei jis galės atsiskaityti kortele“, – apie kortelių skaitytuvo privalumus atsiliepia P. Nogtevas.

Gyvųjų augalų paveikslais prekiaujanti Rasa taip pat įsitikinusi, kad žmonėms yra patogiau, kai jiems nereikia nešiotis grynųjų, be to ji įžvelgia ir dar vieną privalumą.

„Nepamirškim, kad vis dažniau girdime apie padirbtus pinigus. Kažkaip nelabai norėtųsi priimti tą pinigą ir nežinoti, kur jį toliau duoti. Tai aš žiūriu labai pozityviai ir man pačiai labai patogu ir paprasta naudotis“, – sako Rasa.

Padėkokime Europos Sąjungai

Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) vadovas Rūtenis Paukštė DELFI aiškina, kad vis daugiau smulkiųjų verslininkų siūlo galimybę atsiskaityti kortelėmis, nes nuo šių metų tai daryti tapo gerokai pigiau.

Naujiena mugių lanktytojams: verslininkai gręžiasi į neturinčius grynųjų
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Prekybininkai anksčiau mokėdavo nemažą dalį savo pardavimų pajamų, iki poros procentų, bankui už kiekvieną atsiskaitymą. Dabar yra Europos Sąjungos (ES) nuostatos ir jos panaikino brangų mokėjimą. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl smulkiesiems verslininkams pasidarė priimtina atsiskaitinėti kortelėmis. Anksčiau tai neapsimokėjo“, – aiškina R. Paukštė.

Šiemet įsigaliojo ES reglamentas, pagal kurį tarpbankinis atsiskaitymo kredito kortele mokestis negali viršyti 0,3 proc. pirkinio ar paslaugos vertės. Tarptautiniams atsiskaitymams debeto kortele negali būti taikomas didesnis nei 0,2 proc. tarpbankinis mokestis. Iki tol šis mokestis Lietuvoje svyravo nuo 0,8 iki 2 proc., o tai prekybininkams, ypač smulkiesiems, buvo dideli pinigai.

Kalbėdamas apie naudą prekybininkams, R. Paukštė sutinka, kad žmonės atsiskaitinėdami kortelėmis išleidžia daugiau pinigų, tačiau abejoja, kad tai yra pozityvus reiškinys.

Kreditinės kortelės
Kreditinės kortelės
© AFP/Scanpix

„Jeigu tu turi kortelę, tas pinigų išleidimas yra kitoks. Tau piniginėje nesumažėja pinigų. Jei turi grynuosius, tu pasiėmei 100 eurų, išleidai 80, tai liko 20. O jei sumokėjai 80 kortele, tu nepajutai, kiek tau liko, sunkiau nustatyti balansą.

Ypač, kai žmonės su prastesniu išsilavinimu, jie žymiai sunkiau įvertina savo pinigų būklę. Kai yra grynieji, jiems paprasčiau susiskaičiuoti ir nelieka pagundų lysti į kreditinės kortelės skolą ir papildomai už tai sumokėti“, – sako R. Paukštė.

Atsisakoma grynųjų

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje sparčiai auga žmonių dalis, kurie atsisako grynųjų. 2014 metais už grynuosius pinigus dieną prieš apklausą nieko nepirko 22 proc. Lietuvos gyventojų, o 2015 m. šis skaičius ūgtelėjo iki 31 proc. Šį pokytį skatina ir bankai, kurie didina operacijų grynaisiais pinigais įkainius.

Skandinavijos šalyse apie grynųjų pinigų atsisakymą kalbama itin garsiai. Švedija yra paskelbusi, kad planuoja iki 2030 m. visiškai atsisakyti grynųjų pinigų. Danijoje svarstoma idėja leisti parduotuvėms, benzino kolonėlėms ir restoranams nebepriimti iš pirkėjų grynųjų pinigų.

Naujiena mugių lanktytojams: verslininkai gręžiasi į neturinčius grynųjų
© Reuters/Scanpix

Šio sprendimo šalininkai vardina daugybę pliusų: grynųjų pinigų spausdinimas ir jų išlaikymas rinkoje brangiai kainuoja, jų atsisakymas sumažintų šešėlinę ekonomiką, nes nesant grynųjų būtų gerokai sunkiau slėpti mokesčius ir užsiimti nelegaliomis veiklomis.

Tačiau R. Paukštė įžvelgia ir ne vieną grėsmę: „Nuo kiekvienos transakcijos bankai kažkiek uždirba. Bankams turėti savo klientų pinigus visada yra gerai. Tai yra tiesioginis bankų interesas naudotis klientų pinigais ir jie, kai kalba apie elektroninius pinigus, jie valdo mūsų pinigus, jie žino, ką mes su jais darome.

Gryni pinigai visada yra gryni pinigai. Jeigu kas nors atsitinka, tu žinai, ką tu turi. Jei kas nors atsitinka su elektroniniais pinigais, esi ganėtinai bejėgis“, – tikina R. Paukštė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Į Klaipėdos merus susiruošęs teisiamas Eligijus Masiulis tvirtina iš Grybauskaitės įspėjimų negavęs (3)

Politinės korupcijos byloje teisiamas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis...

Policija pardavė avarijoje sumaitotą automobilį, bet pamiršo reikšmingą detalę (27)

„Be defektų“ – toks užrašas pridėtas interneto skelbimų portale greta parduodamo „...

Mokytojų streiko iniciatorius Navickas: kas jis? (417)

Keturių vaikų tėvas, kūno kultūros ir fizikos mokytojas, ekonomistas, visuomenininkas,...

Viskas, ką turite žinoti apie papildomą pensijų kaupimą nuo naujų metų (5)

Nuo naujų metų pasikeitus papildomo pensijų kaupimo tvarkai gyventojai bus vėl priversti...

Gyvai / Gyvai: ar ministeriją paliekantys mokytojai nežada sugrįžti? (16)

Nuo lapkričio 28 dienos ministerijoje gyvenantys mokytojai teigia pasiekę dalį savo tikslų ir...

Dėl geros figūros Vaida Genytė dėkinga tvirtai valiai: pasidalino auksine šventinio stalo taisykle (10)

Įprastai didžiosios metų šventės daugeliui žmonių asocijuojasi su kalėdiniais papuošimais,...

Rusijos ambasada aršiai sureagavo į Paleckio ir Ivanovo suėmimą (135)

Rusijos ambasada trečiadienį pareiškė, kad naujas Lietuvos teisėsaugos atliekamas tyrimas dėl...

Nuo Naujųjų keičiasi atlyginimai – ką turi padaryti darbuotojai (57)

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalioja Valstybinio socialinio draudimo ( VSD ) įstatymo pakeitimai,...

Mokytojai po trijų savaičių budėjimo palieka ministeriją papildyta (108)

„Džiaugiamės, kad pagaliau mokytojus išgirdo, įsiklausė ir pradėjo spręsti problemas“, –...

Seime – dar viena Jakeliūno iniciatyva: šįkart nusitaikė į žiniasklaidą (37)

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstytos Azartinių lošimų įstatymo...