Anot „Vegefest LT“ organizatorių, atėjusieji į mugę galėjo paskanauti veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, paragauti įvairių mėsos ir pieno produktų pakaitalų, įsigyti pusfabrikačių, ekologiškų produktų, virtuvės įrangos, receptų knygų, natūralios kosmetikos, papuošalų ir aksesuarų, veganų atributikos, prekių vaikams.
„Tai renginys, skirtas skleisti veganizmo idėjas, supažindinti su augalinės mitybos įvairove bei padrąsinti veganiškus bei veganams draugiškus verslus“, – sako renginio sumanytoja Ventė Viteikaitė.
Šią idėją mergina atsivežė iš užsienio – veganams skirti festivaliai, mugės pasaulyje organizuojami jau daugiau nei trisdešimt metų ir sulaukia daugybės lankytojų. Tokie renginiai itin populiarūs Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Skandinavijos šalyse, JAV, Kanadoje, Australijoje, Izraelyje.
Pirmasis „vegfestas“ Lietuvoje buvo surengtas pernai rudenį, o šiųmetė kalėdinė mugė buvo jau penktasis šio ciklo renginys – trys buvo surengti Vilniuje, vienas Kaune. „Šie renginiai buvo ypač sėkmingi – tokio susidomėjimo niekas nesitikėjo, o skeptikams teko nutilti. Tai įkvepia tolimesniems darbams, tad renginys sparčiai auga, – džiaugiasi V.Viteikaitė. – Šiemet ryžomės organizuoti renginį Kaune, o ateinančiais metais planuojame keltis ir į Klaipėdą.“
Į kalėdinę mugę organizatoriai pakvietė beveik šimtą įmonių iš Lietuvos ir užsienio. „Buvo ir nei vieno renginio nepraleidusių „vegfesto“ senbuvių, ir tokių, kurie dalyvavo pirmą kartą“, – sakė pašnekovė. Pasak jos, ši mugė – puiki vieta įsigyti kalėdinių dovanų, kurios buvo pagamintos neišnaudojant gyvūnų ir kuo mažiau kenkiant gamtai.
Renginyje vyko ir paskaitų programa. Programą pradėjo semiotikas, knygų autorius ir aktyvus veganizmo populiarintojas Kauno technologijos universiteto profesorius Dario Martinelli. Jo paskaita „Veganizmas: idėja ir idealas“ prisiminė veganizmo istoriją, aptarė šio judėjimo filosofinius aspektus bei jį gaubiančius mitus. Žinomas estų gydytojas Antsas Haavelas, pats auginantis penkis vaikus, skaitė paskaitą „Veganinės dietos nauda vaikams“. Verslininkas bei verslo konsultantas Mike‘as Hillas iš Jungtinės Karalystės apibendrino naujausias pasaulio verslo tendencijas ir patarė į ką reikėtų atkreipti dėmesį galvojant apie veganišką verslą. Jo pranešimo tema – „Kaip įkurti ir vystyti veganišką verslą“. O sveikos gyvensenos specialistas, Europos gyvensenos medicinos specialistų asociacijos steigėjas bei prezidentas Paulius Jaruševičius paskaitoje „Augalinė mityba: etika ir sveikata“ aptarė dėl kokių priežasčių verta rinktis veganizmą ir kaip užtikrinti, kad pasirinkus šį kelią nereikėtų skųstis sveikata, rašoma pranešime spaudai.
Mugėje veikė infostaliukas – prie jo buvo galima gauti nemokamų informacinių lankstinukų, kortelių su receptais, žurnalų, pasikonsultuoti su veganišką gyvenimo būdą pasirinkusiais renginio savanoriais.
Organizatoriai tikina, kad mugės metu buvo pristatyta ką tik iš spaustuvės atkeliavusi ir knygynų dar nespėjusi pasiekti Aidos Matulevičiutės knyga „Augaliniai receptai paprastai“.
„Susidomėjimas veganizmu bei augaline mityba visame pasaulyje auga. Žmonėms tampa svarbu, ką jie valgo, iš kur jų maistas atsiranda“, – komentuoja V. Viteikaitė.
Kaip teigiama pranešime spaudai, veganų judėjimas gimė 1944 m. Jungtinėje Karalystėje įsteigus Veganų bendriją, tačiau labiausiai išpopuliarėjo atsiradus internetui, ypač pastaraisiais metais. Jungtinėje Karalystėje šiuo metu skaičiuojama daugiau nei pusė milijono veganų, panašus skaičius ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, o Izraelyje, kur veganų procentas gyventojų skaičiui – didžiausias pasaulyje, jau siekia milijoną. Kiek veganų Lietuvoje, nėra tiksliai žinoma, tačiau socialiniame tinkle „Facebook“ suburta grupė „Lietuvos veganai“ šiuo metu vienija daugiau nei 22 tūkst. narių – tai pagrindinė šalies veganų platforma internete.
„Būti veganu tampa vis lengviau – prekybos centruose atsiranda specialios veganams skirtos lentynos, o maitinimo įstaigos į meniu įtraukia vis daugiau ir įmantresnių patiekalų be gyvūninės kilmės ingredientų. Laikai, kai vienintelis patiekalas, kurį galėdavai gauti, buvo salotos, seniai baigėsi“, – juokiasi Ventė.
Veganai mano, jog nedera savo reikmėms išnaudoti kitų gyvų būtybių, todėl atsisako mėsos, žuvies, jūrų gėrybių, pieno produktų, kiaušinių ir netgi medaus, vengia kailio ir odos dirbinių, nenaudoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Veganų įsitikinimu, priežasčių rinktis tokį gyvenimo būdą yra daugiau. Kaip rašoma organizatorių pranešime, augalinė mityba padeda išvengti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, kepenų, inkstų sutrikimų, abiejų tipų diabeto, osteoporozės, artrito, alergijos ir daugelio kitų ligų. Organizatoriai skelbia, kad netgi itin konservatyvia laikoma Pasaulio sveikatos organizacija subalansuotą augalinę mitybą pripažino kaip sveikesnę nei mėsišką, o mėsos gaminius priskyrė pirmosios grupės kancerogenams – kaip „tikrai sukeliančius vėžį“ – tai pačiai grupei priklauso ir asbestas, tabako gaminiai, radioaktyvieji elementai.
Veganiško gyvenimo būdo propaguotojai taip pat rūpinasi gamtosauga, mat, kaip rašoma pranešime, būtent gyvulininkystė atsakinga už didelę vandens, dirvožemio ir oro taršą, klimato kaitą, bereikalingą išteklių švaistymą.
„Pagrindinė priežastis dėl ko žmonės neatsisako mėsos ir kitų gyvūninės kilmės produktų yra jų skonis, malonumas valgyti. Tačiau augalinė mityba pasižymi ne mažesne įvairove bei ryškiais skoniais. Daugelis, tapę veganais tikina, kad ėmė valgyti daug įvairiau bei skaniau, atrado naujų produktų, apie kuriuos iki tol nė nebuvo girdėję, – pasakoja Ventė. – Kviečiu visus apsilankyti mugėje ir patys įsitikinsite, kad veganai valgo tikrai ne vien tik salotų lapus.
