„Garbės žodis, niekada nepriprasiu prie lietuviškų kainų. Man atėmė žadą, kai už miniatiūrinį žaisliuką sumokėjau 18 eurų. Uždirbu vidutinį lietuvio atlyginimą, vaikų neturiu, sau leisti galiu nemažai, bet žmonės, 18 eurų yra 70 litų. Tikrai niekada gyvenime nemačiau tokios kainos tais senais litų laikas. Niekas juk net nebūtų pirkęs. Taip, žinau, kad kokiam prekybcentry žaislą būčiau nupirkusi gerokai pigiau nei „Gėlėse ir manufaktūroj“, suprantu, kad žaislas iš gerų medžiagų, ko gero, ne masinės gamybos, ir tų eurų man nė kiek negaila, nes tai dovana. Bet kad ir kaip bežiūrėčiau, kaina neadekvati nors tu ką“, – pasakojo mergina.

Skaitytojos pirktas žaislas

DELFI kalbinta „Gėlės ir manufaktūra“ vadovė Alina Lazickienė pripažino, kad prieš euro įvedimą tas pats žaislas kainavo šiek tiek mažiau, tačiau žaislas esą yra specifinis, o rinkos kainos kyla.

„Tai švediški žaislai, kurie skirti mažiems kūdikiams. Jie turi būti saugūs ir ekologiški. Rinkos kainos kyla taip pat. Žinoma, yra ir pigesnių žaislų mūsų parduotuvėje. Šie žaislai buvo brangūs ir kuomet valiuta buvo litas, taip dabar jie yra šiek tiek brangesni“, - aiškino parduotuvės vadovė.

„Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pripažįsta, kad kainos iš tiesų kai kur gali pasirodyti neadekvačios, tačiau teigia, kad to nereikėtų sieti su euro įvedimu.

„Taip, bent jau kai kur žaislai yra neadekvačiai brangūs, tačiau to turbūt nereikėtų sieti su euro įvedimu – kaip ir daugelis kitų prekių jie turbūt būtų pabrangę ir be euro. Pačiam neseniai teko apžiūrėti gana paprastą, bet įdomų iš magnetų pagamintą vaikišką konstruktorių, kurio kaina buvo – sunku patikėti – apie 150 eurų. Teko apsiriboti tik apžiūrėjimu“, - šypteli N. Mačiulis.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad žaislai yra specifinė ir ne pirmo būtinumo prekė, todėl, jei ji atrodo per brangi, anot specialisto, galima išsiversti ir be jos arba paieškoti pigesnės alternatyvos. Vis dėlto N. Mačiulis pripažįsta, kad taip elgtis gali tik žmonės neturintys vaikų.

„Jei ji per brangi, jos galima nepirkti. Tačiau taip samprotauti gali tik žmogus, kuris neturi vaikų. Deja, nepakankama konkurencija bei skurdi paklausa sukuria aplinkybes, kai antkainiai tampa nepagrįstai dideli. Lengvos išeities nėra, tačiau manau, kad tėvai gali pasvarstyti alternatyvą dažniau pirkti žaislus internetu – ten galimybių piktnaudžiauti kainomis yra mažiau.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (356)