Prasidėjęs šiltasis metų sezonas – pats darbymetis viešbučiams. Tačiau kartais rezervuoti kambariai ne tik kad nepapildo apgyvendinimo verslu besiverčiančių kišenių, o atvirkščiai – atneša nuostolių, tikina šalies viešbučius vienijančių asociacijų atstovės.
© DELFI / Kęstutis Cemnolonskis

Pastaruoju metu apgyvendinimo įstaigos susiduria su svečių, atvykstančių iš trečiųjų (ne Europos sąjungos) šalių, sukčiavimo atvejais. Apie juos pasakoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Ližaitytė.

Būsimus sukčius atskirti sunku

Jos teigimu, tokių turistų viešnagė prasideda įprastai: rezervuojamas kambarys viešbutyje, dažniausiai prabangiame, svečiai atvyksta, pasirašo reikiamus dokumentus ir ten gyvena.

„Pasibaigus viešnagės laikui susimoka kortele, bet kortelės savininkas nėra tas pats asmuo, kuris ten gyveno. Taip kartais pasitaiko, todėl paprastai niekas netikrina. Bet tada, po kiek laiko, iš tikrojo banko kortelės turėtojo gaunama pretenzija, kad jo parašas padirbtas ir kad kortelė vogta. Tada viešbutis turi grąžinti pinigus“, – aiškina E. Ližaitytė.

Kreditinės kortelės
Kreditinės kortelės
© AFP / Scanpix

Asociacijos vykdomoji direktorė sako, kad tai – viešbučiams labai skaudi problema: „Įsivaizduokit, nuskaičiuoti pinigai, svečiai gyvena ir staiga gaunama iš tikrojo kortelės savininko pretenzija, kad nuskaičiuoti pinigai, kad jis parašo nedėjo, kad jis padirbtas ir viskas – jis yra teisus.“

Pasak jos, asociacija stengiasi įspėti savo narius dėl panašių atvejų: „Jei viešbučiai mato daug skirtingų pavardžių, tada įsijungia tas pavojaus mygtukas. Prašom viešbučių, kad kortelės duomenis tikrintų per banką dar iki klientui atvykstant.“

Ji tikina, kad užsienio bankai gavę užklausą Lietuvos viešbučiams suteikia reikiamą informaciją, tačiau tai kainuoja daug laiko. „Tokiu atveju viešbutis yra įkaitu. Gavus kiekvieną kortelę, ją reikia tikrinti per banką, kas užtrunka. Galvojame kreiptis į mūsų komercinius bankus, kad jie įvardintų, ką daryti tokiu atveju, kaip apsisaugoti“, – pasakoja E. Ližaitytė.

Siūlo išeitį

Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius siūlo viešbučiams išeitį – prašyti svečių panaudoti kortelę elektroniniame kortelių skaitytuve, kitaip tariant, paprašyti klientų fiziškai suvesti PIN kodą ir atsiskaityti jau atvykus į viešbutį, o ne naudoti išankstinę pinigų rezervacijos sistemą.

Saulius Abraškevičius
Saulius Abraškevičius
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Daugeliu tokių atvejų apsisaugoti galima inicijavus operaciją klientui atvykus, tai yra, fiziškai panaudojant kortelę elektroniniame kortelių skaitytuve. Taip viešbutis gali įsitikinti, ar kortelė nėra vogta. Už fiziškai panaudotų kortelių operacijas daugeliu atvejų atsako taip vadinamas bankas kortelės išleidėjas.

Kitokia situacija yra su rankiniu kortelės duomenų suvedimu į skaitytuvą – už tokią operaciją dažniausiai atsako operaciją pateikusi šalis. Todėl viešbučiui nėra prasmės panaudoti kortelės duomenis suvedant juos rankiniu būdu, kad būtų galima iš anksto nurašyti visą sumą. Klientui pareiškus pretenziją dėl neteisėtos operacijos, lėšas teks grąžinti“, – komentuoja S. Abraškevičius.

Tačiau Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Ingrida Valaitienė retoriškai klausia: „Kaip gali prašyti panaudoti kortelę, jei visa suma buvo užšaldyta, žmogus buvo už viską apmokėjęs, jokių papildomų paslaugų neužsakinėjo. Kokiu tikslu mes galim prašyti kortelės?“

Ingrida Valaitienė
Ingrida Valaitienė
© Mindaugas Milinis

Anot jos, šią problemą galima spręsti viešnagės kainą prašant apmokėti pačiame viešbutyje. Tačiau, prašydami pinigus mokėti vietoje, viešbučiai susiduria su kita problema – vadinamosiomis „netikromis rezervacijomis.“

Gauna vizą ir dingsta

Apie jas kalba nacionalinės viešbučius vienijančios asociacijos atstovė E. Ližaitytė. Tokios rezervacijos, pasak jos, gaunamos iš trečiųjų šalių piliečių, norinčių gauti Šengeno vizą.

„Trečiųjų šalių piliečiams atvykstant į Europos sąjungą reikalinga viza, o jai gauti reikalinga viešbučio rezervacija. Tokiu atveju jie, gavę patvirtinimą iš rezervacijos sistemų, gauna vizą, o po to atvyksta į Šengeno erdvę ir neaišku kur dingsta, bet tame viešbutyje nepasirodo. Situacija, kai viešbutis laukia svečių ir jie neatvyksta, vadinama „netikra rezervacija“. Viešbučiai patiria nuostolius, nes sezono metu tuos kambarius būtų galima nuomoti tikriems klientams“, – kalba E. Ližaitytė.

Asociacijos vykdomoji direktorė pasakoja, kad su šia problema susiduriama pakankamai dažnai: „Iki šiol mes nematome išeities, nes kitose šalyse tokia problema taip pat yra. Kol, norint gauti vizą, viešbučio nereikia apmokėti, o užtenka tiesiog pateikti patvirtintą rezervaciją, tol tai ir vyks.“

Lietuvos viešbučiai – spąstuose: atsiskaitantys kortelėmis rado būdą ilsėtis ir nemokėti
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tiesa, I. Valaitienė sako, kad sprendimo būdas yra: numatyti užstatą arba prašyti apmokėti dalį ar visą pinigų sumą iš anksto. Anot jos, tokiu atveju, svečiui neatvykus, viešbutis turės teisę tokių mokesčių jam negražinti.

Tačiau, pasak I. Valaitienės, čia atsiranda kita problema – griežtesnės rezervacijos sąlygos verčia viešbutį mažiau patraukliu svečiams.

„Kiekvienas viešbutis ar kita apgyvendinimo įstaiga rezervacijos sistemose nusistato savo rezervacijos, atšaukimo bei apmokėjimo sąlygas. Tas sąlygas gali keisti kad ir du kartus per dieną. Pas vienus tos sąlygos griežtesnės, pas kitus – švelnesnės. Bet yra tendencija, kad kuo griežtesnės sąlygos, tuo daraisi nepatrauklesnis“, – aiškina I. Valaitienė.

Problema yra gilesnė

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys šiame užburtame rate įžvelgia platesnę – internetinių atsiskaitymų saugumo problemą. Anot jo, jeigu rezervuojant viešbučio kambarį užtenka įvesti mokėjimo kortelės numerį ir ant jos nugaros esančius tris skaitmenis – sudaromos palankios sukčiavimui sąlygos.

Kęstutis Kupšys
Kęstutis Kupšys
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kartais žmonės sako: „kodėl aš, atsiskaitinėdamas kortele, turiu suvedinėti tiek daug visokių skaičių, duomenų.“ Tai yra amžina problema: siekiant apsaugoti kliento pinigus, yra stengiamasi padaryti atsiskaitymą kuo patikimesnį, kuo saugesnį pačiam žmogui. Bet tos saugumo priemonės reiškia, kad žmogus yra priverstas gaišti laiką – vėl blogai.

Vyksta toks nuolatinis paklodės tampymas: viena vertus, žmogui rūpi apsaugoti savo pinigus, kita vertus – jam nesinori gaišti savo laiko. Dabar Europoje einama ta linkme, kad kliento pinigų saugumas atsiduria į pirmą vietą. Todėl identifikacijos priemonės griežtės“, – pasakoja K. Kupšys.

Asociacijos vykdomasis direktorius kalba apie naujas sistemas, kurios apsaugotų nuo šių dalykų.

„Yra gimstančios sistemos, kurios garantuoja, kad negali vien tik turėdamas kortelę ja atsiskaityti. Reikia daryti taip, kad vien tik plastiko gabalo turėjimas nereikštų galimybės atsiskaityti kortele internetu. Šalia to, turi būti identifikavimo priemonė, kuri būtų tik to žmogaus galvoje. Turi būti papildomas identifikavimo žingsnis: ne vien tik numeris, galiojimo data, vardas, pavardė.

Lietuvos viešbučiai – spąstuose: atsiskaitantys kortelėmis rado būdą ilsėtis ir nemokėti
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Jeigu žmogus panaudos tą atsiskaitymo būdą, kuris įrodo, kad jis tikrai buvo ten ir jis atsiskaitė, tada tos pretenzijos apie vogtas korteles neteks prasmės. Tikimybė, kad šis sukčiavimo būdas neteks prasmės“, – kalba K. Kupšys.

Jis taip pat sako, kad patarimai viešbučiams inicijuoti kortelės panaudojimą fiziniame kortelių skaitytuve – dirbtinė priemonė. Anot asociacijos atstovo, būtina nustatyti griežtesnes taisykles elektroninių mokėjimų rinkoje: „Reikia reguliuoti taip, kad kortelių naudotojai ir prekiautojai jaustųsi saugūs ir jiems būtų sukurta ne per daug naujų nepatogumų.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Tvarkiečių“ noras bendradarbiauti su „valstiečiais“ turi įdomių poteksčių: Paksas nebeslepia didelių ambicijų (179)

Rolandas Paksas nori kandidatuoti į prezidentus 2019 m. rinkimuose, ir tam jam reikia Seimo...

Parduodamas prabangus Sabonio namas Kaune (66)

Nekilnojamojo turto skelbimų portale www.aruodas.lt patalpintas skelbimas – parduodamas legendinio...

Kaip Amerikoje veikė slapta Rusijos agentė: siūlė net seksą (4)

Įtariama Kremliaus agentė siūlė sekso paslaugas mainais už darbą Amerikos organizacijoje, kurią...

Aferos kaip iš kino filmo: nukentėjusių gali būti dešimtys skolingas dešimtis tūkst. eurų (23)

Teisėsaugai gerai žinomas Darius Priagliauskas vėl pateko į nemalonumus. Dėl sukčiavimo...

Į mirties žeme vadinamą Kazachstaną išvykę lietuviai: tai visos tautos istorija ir tragedija susipažinkite su „Misija Sibiras'18“ ekspedicijos dalyviais (17)

Šiandien iš Vilniaus geležinkelių stoties į Kazachstaną išvyko ekspedicija „Misija...

Edwardas Lucasas. Po Trumpo viražų mūsų laukia daug pavojų (37)

Kas dabar? Po savaitę trukusio chaoso atrodo viliojama pasinerti į nuostabos ir siaubo būseną....

Prestižiniame sostinės rajone – išpuolis prieš užsienietį: mušė ir šaukė „Lietuva lietuviams“ (55)

Prestižiniame sostinės Antakalnio rajone ketvirtadienio rytą įvyko išpuolis prieš...

Lietuvoje kasmet registruojami listeriozės atvejai: kaip apsisaugoti?

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ( ULAC ) duomenimis, Lietuvoje kasmet registruojami pavieniai...

Nepamirštama lietuvės patirtis Arktyje: įamžino baltąsias meškas su mažyliais (6)

Kodėl meškos nevalgo pingvinų? Toks šypseną keliantis draugo klausimas aktorei, rašytojai,...

Paskutines santuokos dienas skaičiuojanti Gintarė Karaliūnaitė atvira: vyro grasinimai nesiliauja iki šiol (27)

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teisme beveik padėtas taškas daug aistrų sukėlusioje dainininkės...