Vasarą atliktame gyventojų nuomonės tyrime aiškintasi, kas yra smulkaus verslo klientai, kiek jie pinigų išleidžia, ko tikisi iš smulkiųjų gamintojų ir prekeivių, koks smulkiojo verslo pulsas. Įtraukus prieškrizinius duomenis, stebėta, kaip vystėsi smulkusis verslas prieš krizę ir kaip šie duomenys koreliuoja su dabartiniais, bandyta atsakyti į klausimą, ką vartotojai labiau mėgsta ir kokią vietą smulkus verslas užima Lietuvos ekonomikoje.
Viršijo „auksinius“ metus
„2008-ieji metai vadinti „auksiniais“ dėl sparčiai išaugusios bendrosios apyvartos. Džiugioji žinia ta, kad praėjusiais metais ją viršijome, nedaug atsilieka ir turgavietės, beveik pasiekėme prieškrizinį lygį“, – sakė A. Sagatauskas.
Taip pat jis pastebėjo, kad keitėsi gyventojų įpročiai: augo prekyba internetu, taip pat atsirado nauji prekybos būdai, tokie kaip maisto prekių pristatymas į namus.
„Ne tokiu maloniu“ A. Sagatauskas vadina mažmeninių parduotuvių ir parduotuvių prekybinio ploto santykį: „Mažmeninių parduotuvių skaičius praėjusiais metais sumažėjo, o parduotuvių prekybinis plotas padidėjo. Galima kelti prielaidą, kad parduotuvės stambėjo. Gal sunku pasakyti, kokią įtaką tai turi smulkiesiems verslininkams, tačiau ši tendencija neramina.“
Perka 9 iš 10
„Apsižvalgius aplink, Vilniuje, susidaro įspūdis, kad smulkių parduotuvėlių atsiranda vis daugiau ir kad vartotojai laukia tokių dalykų, tačiau tai – vienas stereotipų, kaip ir įsitikinimas, kad lietuviai yra „nuolaidų medžiotojai“, kad prekės kokybė jam – antraeilis reikalas“, – apie poreikį atlikti tyrimą sakė A. Sagatauskas.
Kaip paaiškėjo, daugelis lietuvių pas smulkius Lietuvos gamintojus ir prekybininkus apsipirkti mėgsta: kartą per savaitę ar dažniau apsiperka 28 proc. žmonių, keletą kartų per mėnesį – 40 proc., likę – daug rečiau. Didžioji dalis apsiperkančių keliauja į turgų (59 proc.), gamintojų prekybininkų parduotuvėse perka 21 proc., o prekybos salelėse didžiuosiuose prekybos centruose – 18 proc.
Parduotuvėje vieno apsipirkimo metu vartotojai išleidžia iki 15 eurų, dažniausiai perka maistą. Kaip sakė A. Sagatauskas, išleidžiama suma priklauso nuo vartotojo pajamų: jei jis gauna aukštesnes nei vidutines, tai pas smulkius prekybininkus palieka ir daugiau nei 20. Jo pas smulkius prekiautojus ieško 88 proc. gyventojų, rūbus perka 37 proc., autorinius rankų darbo gaminius – 20 proc. A. Sagatauskas sakė, kad populiarios ir paslaugos. Tai – populiariausios kategorijos.
Rečiausiai pas smulkius verslininkus pirkėjai ieško kanceliarinių priemonių, buitinės technikos ir statybinių prekių.
Populiarėja „savi“ tiekėjai
45 proc. dalyvavusiųjų apklausoje pasakė, kad kai kuriuos maisto produktus jie perka pas „savus“ tiekėjus, 20 proc. vartotojų norėtų tokius susirasti. Ne maisto produktus pas smulkius prekybininkus linkęs pirkti kas dešimtas lietuvis.
Tik prekybos centruose visas paslaugas ir prekes perka beveik penktadalis vartotojų.
Paklausti, kodėl perka pas smulkiuosius Lietuvos gamintojus ir prekybininkus, daugiau nei pusė apklaustųjų nurodė jų lankstumą ir galimybę derėtis: „Mes šį atsakymą interpretavome taip: žmogui, perkančiam pas smulkų verslininką reikalinga ne tiek nuolaida, kiek patinka pats derėjimosi procesas“, – sakė banko ekspertas.
Pusė visų apklaustųjų yra suinteresuoti kainos ir kokybės santykiu. Trečiasis ir ketvirtasis pagal populiarumą atsakymai bankininką džiugina: 44 proc. apklaustųjų pasakė, kad iš smulkiojo gamintojo ar prekybininko jie gali gauti aukštesnės kokybės paslaugą ar produktą. 27 proc. patikino, kad jiems itin svarbus pardavėjo dėmesys, ką įvardyčiau kaip verslo išskirtinumą“, – teigė A. Sagatauskas.
Deja, tik 17 proc. apklaustųjų pasakė, kad tai – sąmoningas apsisprendimas paremti gamintoją ir taip prisidėti prie smulkaus verslo palaikymo Lietuvoje.
„Manau, kad siekiant populiarinti vietinių gamintojų ir prekybininkų produkciją verta nuolat priminti, kokį svarbų vaidmenį Lietuvoje atlieka smulkios ir vidutinės įmonės ir verslai: jose dirba apie 76 proc. visos Lietuvos darbuotojų ir jie sukuria 68 proc. BVP. Tai – liūto dalis. Be to, jie ne tik mažina emigracija, bet ir paskatina emigrantus grįžti namo, kurti verslus, vienija ir stiprina bendruomenes“, – teigė A. Sagatauskas.
