Portalas lietuvės kavinei negaili pagyrų ir tituluoja ją kaip geriausią iš visų Londono stotyse esančių kavinukių. Pati I. Jankoic pasakoja, kad tai – ne pirmas panašus įvertinimas, tačiau labai malonus, nes šio portalo žurnalistams įtikti nėra paprasta.
„Jų žurnalistai ateina kaip paprasti klientai, nusiperka kavos, paima užvalgyti, prisėda. O po to išeina ir tu net nežinai, kad jis pas tave lankėsi. Juokingiausia yra tai, kad jie net nepraneša, jog parašė apie mus straipsnį. Toks jų darbas, jie eina ir vertina įvairias vietas visame Londone.
Sunki emigranto pradžia
„Pas juos galėjau kurį laiką apsistoti. Bet jei galvoji, kad atvažiuoji pas pažįstamus ir jie tau padės, taip nebėra. Reikia nuo pat pradžių viską daryti pačiam, praeiti visą tą kryžiaus kelią.
Tikslo nebuvo, norėjosi išbandyti, atrasti ką nors naujo. Patys suprantat, finansinė padėtis Lietuvoje buvo nelabai palanki, tai mane pastūmėjo išvažiuoti“, – sako I. Jankoic.
Sunkiausia jai buvo išsiskirti su vienuolikmete dukra, kuri liko Lietuvoje. Pašnekovės teigimu, metai be dukros jai buvo patys sunkiausi, tačiau įsitvirtinusi galėjo ją atsivežti į Angliją.
„Ačiū dievui, labai greit radau darbą. Pirmas darbas buvo viename iš didžiausių Anglijos kavinių tinklų „Costa“. Ten įsidarbinau labai sėkmingai ir labai greitai.
Kaip didelį sunkumą I. Jankoic įvardina kalbos barjerą, nors ir mokėjo anglų kalbą, prisitaikyti prie britiško akcento ir dialektų įvairovės buvo sunku: „Nesuprasdavai, ko tavęs klausia. Bet su laiku, su praktika viskas atėjo“.
Įvyko stebuklas
I. Jankoic pasakoja, kad apie nuosavą nedidelę kavinę ar restoraną svajojo nuo jaunystės, tačiau niekada nesitikėjo, kad tai vieną dieną virs realybė. Viskas prasidėjo nuo pokalbių su draugu Iljanu Kuzmanovu, kuris šiandien – jos verslo partneris.
„Su juo radome bendrą kalbą. Man tai buvo visiškai nerealu, bet tas tikėjimas, kad kažkas gali atsitikti, labai skatino. Teko atsisakyti kai kurių pramogų, atidėti pinigus šiam tikslui.
Tačiau viskas ėjosi sklandžiai, patalpų savininkams būsimų verslininkų išdėstyta idėja ir vizija pasirodė įdomi, todėl šie patalpas mielai išnuomojo.
„Tai buvo kaip stebuklas, nes buvau paprastas darbuotojas. Tave vertina kaip eilinį žmogų neturintį jokios verslo patirties, jokios kredito istorijos, o čia pretenduoji į kažką“, – pasakoja pašnekovė.
Paklausta, ar nejuto neigiamo požiūrio iš vietinių dėl to, kad yra atvykėlė iš Lietuvos, moteris teigė, kad to niekada nėra buvę.
Verslininkė tikina, kad įrenginėjant kavinukę ji tiksliai žinojo, ko nori – svarbiausias tikslas, kad ten būtų jauku. Įkvėpimo I. Jankoic sėmėsi vaikščiodama po išskirtines Londono kavines, kuriose visada mėgo pabūti.
„Turbūt todėl mus ir įvertino kaip vieną geriausių Londono stočių kavinių. Ji yra išskirtinė, nebūdinga, kad stotyje būtų tokia kavinė. Patogios kėdutės, sofos. Norėjosi padaryti taip, kad ateini, atsisėdi ir atsipalaiduoji“, – tikslą įvardina verslininkė.
„Ši kavinė yra retas pavyzdys, kai kavinė esanti stotyje turi dvasią“, – britų žurnalistas rašo „Londonist“ straipsnyje.
Džiaugiasi šia diena
I. Jankoic pasakoja, kad dauguma klientų nuolatiniai. Aplinkinių parduotuvių ir biurų darbuotojai spėjo pamėgti šią vietą.
„Aišku, svečiai, kurie atvažiuoja darbo reikalais arba aplankyti draugų, jie užeina. Bet patikėkit manimi, aš dirbu kiekvieną dieną, jei atsiranda koks naujas žmogus, jis visada palieka malonius atsiliepimus. Arba patinka jauki aplinka, arba skani kava, arba geros knygos, nes jų turim daug. Tokie atsiliepimai įdeda nedidelę kruopelę į tavo širdį“, – sako verslininkė.
„Bet tai tiesiog mintys ir svajonės. Neapsibrėžiu tik vienu miestu ar viena šalimi, gal atsiras galimybės, gal atsiras norinčių daryti ką nors bendro. Ši kavinukė atsirado per stebuklą, tad tikiu, kad dar kas gali ateiti netikėtai“, – juokiasi moteris.
I. Jankoic priduria, kad Londone jaučiasi labai gerai ir saugiai, o britų sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos vietinius paveikė kur kas labiau nei ją.
„Nelabai jaučiu neaiškumą dėl ateities. Tiesą pasakius nelabai daug apie tai galvoju, bet abejoju, kad „Brexit“ kažkaip paveiks mane. Jei pažiūrėsim, labai daug atkeliavusių į šią šalį žmonių turi savo verslus, bet ne visi jie yra iš ES šalių, jų yra iš Afrikos, Azijos.
Paimkime kad ir vakarų Londoną, mažai verslų turi vietiniai. Tai emigrantų sukurti verslai ir jie nepaprasti. Bendraujant su klientais, vietinių nuotaikos po „Brexit“ buvo nekokios. Tarp vietinių buvo panika, jie ėjo į mitingus“, – sako pašnekovė.