Šeimos verslo - restorano Juodkrantėje - bendrasavininkė, 29-erių Rūta sutiko papasakoti, kodėl nusprendė mesti pastovų darbą, mintis apie užsienį ir drauge su vyru bei šeima įsikurti jaukiame Neringos užutėkyje, su vaizdu į marias.
Meniu pokyčiai: nuo kompotų iki žaliavalgiškų tortų
„Šio restorano, kurį atidarė mano mama, istorija jau skaičiuoja 24 metus. Maža būdama tiesiog aplink lakstydavau, tačiau užaugus atėjo metas prisidėti rimčiau. Studijavau Vilniuje, Vokietijoje, pakeliavau po pasaulį ir supratau, kad mano širdis čia ir niekur kitur nenoriu būti. Lygiai taip pat ir mano vyras Jonas, kuris tuo metu dirbo bankuose. Viską metė ir kartu atėjome čia – mamai pamažinome darbo valandas ir įpūtėme naujų vėjų“, - pasakoja restorano pavėsyje su dukrele ant kelių įsitaisiusi Rūta. Nors aplink zuja restorano klientai ir darbuotojai, tačiau nuo raganų kalno ir vos už kelių metrų banguojančių marių ramybė jaukiai hipnotizuoja.
„Kai viską pradėjome, lauke buvo trys staliukai, o viduje du. Šiuo metu yra 120 vietų. Labai stipriai paaugome. Neturėdami jokios specialios programos ir darėme tai, ką jautėme esant reikalinga. Nekūrėme verslo planų, o tiesiog norėjome padaryti taip, kad mums ir mūsų draugams čia būtų gera ateiti“, - atvirauja pašnekovė. Panašu, kad tikslai išsipildė su kaupu, mat jaukumo čia per akis – ant žolės žaidžia vaikai, ore sklando užsienietiškų pašnekesių nuotrupos, nosį kutena skanaus maisto aromatai.
Anksčiau, tiesa, viskas atrodė kiek kitaip. Tą patvirtina ir tikroji restorano Juodkrantėje įkūrėja bei savininkė, Rūtos mama Alfonsa Zaksienė, visą laiką iki Nepriklausomybės atgavimo dirbusi prekybos srityje.
„Virdavome kompotą, o ne sultis tiekdavome, kaip dabar. Buvo nebent tokios bulgariškos sultys buteliukuose. Fri bulvyčių taip pat nebuvo, patys skutom, kepėm. Tada ir meniu buvo labai neilgas – dvejos, trejos salotos, pora karštų patiekalų ir kokia žuvis, kurios vokiečiai labai pageidaudavo. Tačiau vienas dalykas nepasikeitė - Juodkrantę supa ramybė. Dauguma klientų čia yra su vaikais – jiems čia tinka oras, aplinka, tyla. Nežinau geresnės vietos už čia. Čia niekas niekur neskuba, čia nėra maximų“, - džiaugiasi Alfonsa.
Prakalbus apie meniu pokyčius, prisijungia ir Rūta. Mergina prieš penkerius metus tapo vegetarė, tad sveikos mitybos idėjomis persmelkė ir šeimos restorano valgiaraštį.
„Iš pradžių nedrąsiai, tačiau šiandien jau visai užtikrintai įvedėme sveikos mitybos patiekalus ir dabar didesnę meniu dalį sudaro vegetariški patiekalai, specialus maistas vaikams. Be to, pradėjome ant griliaus kepti kepsnius. Šie meniu kontrastai, mūsų nuomone, yra labai teisingi. Kadangi viską darėme pagal save – aš vegetarė, o vyras negali gyventi be mėsos. Neretai panašiai valgo ir čia ateinančios šeimos – moterys renkasi salotas, sveikus, žalius kokteilius, o vyrai neapsieina be kepsnio ir alaus. Todėl kepsnius degustuoja ir vyno, alaus meniu parenka Jonas, o aš valdau kitą restorano pusę. Neklijuojame etiketės, kad čia vien vegetarams skirta viena. Čia, pajūryje negali būti siauros krypties, negali sau leisti to, ką galėtum, pavyzdžiui, daryti sostinėje“, - pripažįsta Rūta.
Šio sezono meniu naujiena – žaliavalgiškas tortas, kurį pamėgo ne tik vegetarai, paklausūs ir daigintų daigų kepsneliai.
„Patys daiginame grūdus. Juos po to malame, fermentuojame ir su prieskoniais padarome tokius kepsnelius. Jie labai populiarūs. Prieš penkis metus kartą per savaitę ar dvi užsukdavo vegetaras, o šiandien vos ne kasdien kas nors jų paprašo. Vadinas, apie juos jau žino, nes pajūry, Klaipėdoje tokios vietos nėra. Šią vasarą šį patiekalą išmėgino ir daug mėsos mėgėjų, kuriuos tiesiog paskatino smalsumas. Žmonės nori naujų patiekalų“, - pasakoja Rūta, kuri, beje, į virtuvę užsuka ne taip ir dažnai. Kulinariniais šedevrais rūpinasi gausi komanda, kurią prižiūri energijos nepristinganti Alfonsa.
Rūtos teigimu, būtent surinkti profesionalią ir atsakingą komandą sezoniniam darbui ir yra didžiausias iššūkis. Viena darbuotoja – Rūta – čia dirba jau septintą vasarą.
Šeimos verslas - privalumas
Kadangi viskas klojosi it iš pypkės, versli šeima nusprendė surizikuoti ir žengti toliau - atverti naujo restorano Nidoje duris.
„Žiemą susipažinome su italu Gian Luca, kuris Vilniuje turi savo kulinarijos studiją. Jis taip pat svajojo su savo šeima vasarą atvykti į pajūrį ir čia kažką daryti. Tačiau jo silpnoji pusė buvo administravimas, tuo metu mano vyrui Jonui tai sekėsi puikiai, o sunkiau vyko virtuvės reikalai. Todėl jie - puiki komanda. Tarsi to būtų maža, po Velykų gavome pasiūlymą išsinuomoti restoraną Nidoje. Per vieną naktį, nemiegoję nusprendėme, kad imsimės šio reikalo ir jau per Jonines šventėme atidarymą“, - apie sėkmingą itališko restorano startą kalbėjo Rūta.
Nidos virtuvėje, priešingai nei čia, Juodkrantėje, gaminami vien itališki patiekalai. Klientams pakako vos kelių mėnesių apsispręsti, ar restoranas jiems patinka – dabar, spontaniškai sumąsčius užsukti į restoraną gali tekti ir nusivilti – pasisėdėjimą vakare tenka rezervuotis iš anksto.
Be to, restorano pasisekimas lėmė ir darbų pasidalijimą.
„Šiemet mažyle, kuriai pusantrų metukų, rūpinasi visi artimieji čia, Juodkrantėje, o Jonas Nidoje dirba. Viena vertus dirbame drauge, tačiau tuo pačiu metu ir atskirai. Mes su vyru kartu jau 15 metų. Esame įpratę būti kartu. Bandėme kelis metus studijuoti bei dirbti atskirai, bet tai nepatiko. Nenorėjome sėdėti ofise, dirbti kažkokioje įmonėje, kitiems direktoriams. O čia yra labai gera, čia galima save plačiai realizuoti. Aplink vien gamta, marios, jūra. Be to, didelę įtaką mums daro ir mūsų klientai – jie čia atvyksta atostogų metu, jie yra atsipalaidavę, nori kalbėtis“, - džiaugėsi pašnekovė.
Merginos teigimu, nuomonės su vyru sutampa ne visada, tačiau taip tik geriau.
„Esame pasiskirstę pareigomis. O šiemet tai dar ir skirtingose vietose gyvename. Pusryčiaujame drauge, o tada jau susitinkame vėlai vakare. Vertybinių ginčų nebūna, o turėti minimalių skirtumų yra sveika. Šeimos verslas yra privalumas, nes gali suprasti, ko nori tavo klientai, kurie taip pat yra skirtingi, unikalūs, gali į tą patį verslą pažvelgti skirtingai“, - svarstė Rūta.
Paklausta apie piniginius reikalus, Rūta tik nusišypso – pragyventi galima, tačiau ne tai svarbiausia.
„Čia yra viskas stabilu ir sėkminga, nes jau veikia 25 metus. Reikia įdėti daug pastangų ir darbo, visos mūsų šeimos resursų. Be to, kiekvienas finansinę naudą suvokia skirtingai, o mes su Jonu esame minimalistai. Tiek, kiek mes užsidirbame, tiek mums užtenka pragyvenimui. Finansines detales pažiūriu tik dėl įdomumo. Viskas yra gerai, pavalgymui užtenka. Tačiau man svarbiausia yra tai, kad galime čia būti – tai didžiausia dovana. Čia visą vasarą gyvena visa mūsų šeima.
Gyvenime dalykai susiklosto taip, kaip jie turi susiklostyti. Manau, sėkmei ir laimei labiausiai reikia didžiulio žmonos ir vyro susikalbėjimo, susitelkimo vienas į kitą, kad būtų it kumštis. Tokia pora gali padaryti bet ką. Mesti pastovų darbą, kuriame gauni pastovias pajamas, yra iššūkis, tačiau dėl savo svajonių galima padaryti bet ką“, - patarimu pokalbį reziumavo Rūta.
