aA
„Jeigu pažiūrėsime į sėkmingiausias kompanijas paskutiniu metu, tokias kaip „Facebook“, netgi tą patį „Google“, kažkurį laiką jau nebėra atsitiktinumas, kad tokios kompanijos atsiranda ne rimtų korporacijų gelmėse, o sukuriamos garažuose, jaunimo. Vis daugiau šnekame, kad būtent jaunimas, studentai turi labai daug strateginių pranašumų, kuriant kažką naujo“, - sakė rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Ilja Laursas.
© DELFI / Tomas Vinickas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Žinių ir technologijų perdavimo centro bei Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos organizuojamo renginio metu „Ready 2 start 2015“ metu, verslininkas pasakojo, kuo startuoliai yra pranašesni už dideles kompanijas ir jos pralaimi startuoliams inovacijų lauke.

Rizikuoti startuoliams paprasčiau

Ilja Laursas renginyje skatino studentus pradėti savo verslą, kurti inovacijas, kadangi būtent jaunimas sukuria labai daug pridėtinės vertės. Kaip pavyzdį jis pateikė JAV esantį Stanfordo universitetą, kur per 2007-2011 metų laikotarpį, vidutiniškai per metus studentai pritraukė po vieną milijardą dolerių.

„Stanfordas nedaug didesnis už Vilnių, o per ketverius metus pritraukė 4,1 mlrd. dolerių investicijų. Ką tai reiškia ekonomikai, netgi tokios didelės šalies kaip JAV. Tai reiškia, kad nuo 1930 metų vien studentai sukūrė virš 40 tūkst. kompanijų ir 5,4 mln. darbo vietų. Tai palieka didelį įspūdį“, - sako jis.

Kodėl taip atsitinka, kad patirties ir resursų neturintys studentai sugeba sukurti inovacijas ir sėkmingas įmones, klausia vis daugiau mokslininkų. I. Laursas mano, kad čia pasitarnauja gerai žinomas posakis: jei negali sukurti kažką neįprasto, darydamas paprastus žingsnius, – daryk kažką beprotiško, prisiimk riziką, o startuoliams rizikuoti yra daug paprasčiau.

Ilja Laursas
Ilja Laursas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Teko daug kalbėti tiek su rizikos kapitalo atstovais, tiek su verslininkai ir ryškiai matosi, kad tai jau nebėra atsitiktinumas. Jaunimas inovacijų srityje yra stipresnis, nes didelės kompanijos nepajėgios sukurti kažko naujo, nepaisant jų kapitalo, resursų, žmonių kiekio, todėl labai svarbu suprasti, kur konkrečiai slypi tie pranašumai“, - teigia jis.

Didelės kompanijos kaip riedantys traukiniai

Konferencijoje verslininkas pateikė kelis pavyzdžius, kur startuoliai gali būti pranašesni už stambias kompanijas. Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti, kad tradicinio verslo kompanijos yra optimizuotos siaurai veiklai.

„Įdomesnis pavyzdys iš tradicinių verslų, kuriam tikrai jaučiu pagarbą, būtų oro bendrovė „Ryanair“, kurios vadovą dažnai pavadina kliniškai nesveiku už jo siekį mažinti kaštus praktiškai visur. Ši kompanija ištiria kiekvieną milimetrą, kad būtų išspaudžiama maksimali nauda, viskas smulkiai optimizuojama. Dirba tūkstančiai žmonių, bet kiekvienas jų užimtas visu šimtu procentų, o jei reikėtų inovuoti kažką, tam būtų reikalingi papildomi resursai, papildomas etatas ir tai jau būtų sunku. Nėra nė dienos, kada kompanija turėtų papildomų resursų, nes jei turėtų, negalėtų taip puikiai optimizuoti savo veiklos“, - sako jis.

Verslininkas palygino dideles kompanijas su traukiniais, riedančiais savo bėgiais į priekį iki užsibrėžto taško. Jei šalia bėgių, šone guli auksas, traukiniai tiesiog nėra sukurti nukrypti į šoną ir pasiimti tą auksą.

Startuoliai gali būti žonglieriais

Kitas startuolių pranašumas prieš dideles kompanijas yra tai, kad jų vadovai gali lengviau rizikuoti, būti lankstesni. Versle daugelis vadovaujasi taisykle: ko nepamatuoji, to tu ir negauni. Viskas turi būti labai tiksliai apskaičiuota, jei tai oro bendrovė, turi būti suplanuota ir paskaičiuota, kiek pervežta keleivių, kiek vėluoja lėktuvai, kodėl jie vėluoja ir pan. Kompanija yra labai varžoma milžiniškų finansinių bei vidinių įsipareigojimų, o vadovo veikla matuojama būtent taip, kaip jis pasiekia minėtus rodiklius.

„Todėl tie žmonės, kurie turėtų būtų atsakingi už inovacijas ir žiūrėti į šoną, kaip jų gauti, – yra kaip žonglieriai. Pažiūri į šoną – kamuoliukas nukrenta, todėl jie už inovacijas negali būti atsakingi, o tie, kurie turėtų perimti tas inovacijas, nėra nei motyvuoti, nei fiziškai pajėgūs kažką daryti. Įdomus momentas: labai dažnai sprendimus dėl naujovių yra pavedamos tiems, kuriuos tiesiogiai tos inovacijos turi paliesti. Ne kartą teko girdėti, kai tokie pokalbiai vyksta vos ne anekdotiškai, nes ateiti ir siūlyti inovaciją konkrečiam darbuotojui, tai tas pats, kas pasakyti: noriu apversti jūsų kėdę, kad jūsų verslui būtų geriau“, - juokiasi I. Laursas.

Galiausiai situacija lieka tokia, kad darbuotojas nepriima jokių inovacijų, nes nenori nieko keisti, jam yra patogu, kaip yra dabar. Be to, tradicinio verslo vadovas mažiau linkęs rizikuoti, nes, nusprendus diegti inovacijas, nesėkmės atveju, jis gali sulaukti kaltinimų, kodėl taip rizikavo. Startuoliai šiuo atžvilgiu nėra suvaržyti tokių principų ir įsipareigojimų, todėl rizikuodami jie gali sulaukti stulbinančio pasisekimo, nesvarbu, kad didelės kompanijos turi šimtus kartų daugiau kapitalo, resursų ir darbuotojų.

Per tą patį laiką gali padaryti daugiau

Kitas, labai ryškus startuolių pranašumas prieš dideles kompanijas – greitis. Kuo toliau, tuo greičiau inovacijos ateina į mūsų pasaulį, jei kadaise tai vyko dešimtmečiais, šiandien jau sakoma, kad metai – per ilgas procesas inovacijoms vystytis. Didelės kompanijos tiesiog fiziškai negali judėti greičiau, nes menkiausias dalykas turi būti apsvarstytas. Dar ilgiau užtrunka inovacijų diegimas.

„Tai irgi toks kaip anekdotas, skundėsi man „Nokia“ vadovas kažkada, kad savo svetainėje pastebėjo gramatinę klaidą, turėjo užregistruoti ją, tada ji patenka į skyrių, yra prioretizuojama, balsuojama, kol ta klaida patenka į planą ir taip toliau. Ironiška, kad po 8 mėnesių pajuokavau, ar ištaisė tą klaidą. Sako: ne, dar neištaisė. Tai čia puiki iliustracija, kiek tokios kompanijos yra nelanksčios“, - sako verslininkas.

Kuo daugiau žmonių turi priimti sprendimą, tuo sunkiau jie yra priimami. I. Laursas juokauja, kad per tuos 8 mėnesius kai kurie startuoliai jau kelis kartus sugeba susikurti, subyrėti ir vėl susikurti iš naujo, kol „Nokia“ sugeba ištaisyti vieną gramatinę klaidą.

Daryti nuo nulio – paprasčiau

„Kažką kurti nuo nulio yra daug lengviau, nei perkurti kažką seno“, - sako I. Laursas. Jis teigia, kad ilgus metus gyvuojančios kompanijos visada bus suvaržytos savo normų, vidinių taisyklių, todėl tokiose „pelkėse“ labai lengva įklimpti ir užstrigti.

„Naujokas turi geresnius šansus, negu kompanija, norinti sukurti kažką naujo. Be to, našumas labai stipriai pradeda mažėti, didinant kompaniją, o kai ji pasiekia 10-20 žmonių, negali būti toliau valdoma draugišku principu, privalai įvesti hierarchiją, procesus. Todėl kartais jaunuoliai ir startuoliai gali padaryti daug daugiau, negu 10 tūkst. žmonių turinčios kompanijos“, - sako jis.

I. Laursas įvardijo „Ryanair“ achilo kulną
© DELFI / Valdas Kopūstas

Verslininkas paragino studentus įsidėmėti, kad darant kažką naujo nebūtina to daryti tobulai, reikia stengtis daryti tai maksimaliai gerai.

„Geriau greičiau, tegul kad ir, atsiprašau, su snargliais būtų kažkas sulipdyta, svarbu veiktų. Kartais darant kažką naujai, reikia evoliucionuoti, pereiti eilę etapų, kurie gali atrodyti ir keistai, kaip kokie mutantai. Aukšti kokybės standartai didelėms kompanijoms to neleidžia daryti, pavyzdžiui „Apple“ negali leisti sau išleisti produkto, kuri neatitinka jų lūkesčius, tačiau gali atsirasti nauja kompanija, kuri ne taip suvaržyta savo įvaizdžio. Nulis iš nulio yra nulis, nedaug rizikuoji, todėl pradedant nuo kažko labai netobulo tu greičiau ir geriau pasiekti kažkokį rezultatą – produktą“, - teigia jis.

I. Laursas paragino jaunuolius nebijoti imtis verslo, kadangi nėra labai ką ir prarasti. Nesėkmės atveju kompanija bus uždaryta ir tiek. Tačiau sėkmės atveju galima iš to ne tik daug uždirbti, bet ir judėti daug greičiau nei tradicinis verslas, pasiekti stulbinamų rezultatų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Teismas patvirtino: Kručinskų vaikai buvo paimti teisėtai (30)

Kauno apygardos teismas patvirtino, kad Kručinskų vaikams buvo kilusi reali grėsmė, todėl jie...

Smūgis durelėmis į kitą automobilį nebūtinai baigsis deklaracija – žinovai mato spragų (75)

Galimybė eismo įvykio deklaraciją pildyti tada, kai automobilio šonas paženklinamas greta...

Valgote papelijusius maisto produktus? Net nenutuokiate, kas jūsų laukia (17)

Pelėsiniai grybai gamtoje yra labai paplitę – jų rūšys skaičiuojamos tūkstančiais. Kai...

SGD terminalą dabar nori pirkti: kas pasikeitė (179)

Parlamentui priėmus svarstyti įstatymų projektus, kurie sukurtų teisinį pagrindą suskystintų...

DELFI Diena. Po vaikų paėmimo skandalų netyla diskusijos — pokalbis su Šakaliene ir Puidoku (43)

Įkaitusi atmosfera po vaikų atėmimų skandalų neslūgsta. Kaip taisyti dabartinį vaiko teisių...

Vilniuje rengiamasi statyti unikalų pėsčiųjų tiltą per Nerį (18)

Tokio konkurso sostinė nematė daugiau nei 15 metų – savivaldybė rengiasi tiesti naują ir...

Kelios gudrybės, kurios padės neapsigauti perkant Kalėdų eglutę

Vienas iš kalėdinių rūpesčių – eglutės paieškos. Kol vieni ieško pernykštės plastikinės...

Policijos įspėjimus prieš mitingą Lietuvoje gavo ne vienas žmogus: pasijutau kaip tikras banditas (762)

Varėnoje dirbantis mokytojas Egidijus Nasevičius pasijuto didžiuliu nusikaltėliu, kai į jo duris...

Landsbergis tikisi viešo Skvernelio paneigimo: įtaria, kad dėl biudžeto bus palaikytos Puidoko pataisos (168)

Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) pirmininkas ir partijos...

Theresa May atšaukia antradienį turėjusį vykti lemiamą balsavimą dėl „Brexit“ parlamente atnaujinta 15.15 (24)

Theresa May pirmadienį atšaukė kitą dieną parlamente turėjusį vykti balsavimą dėl pritarimo...