Būdas užsidirbti virto malonumu
Švedija. 5 valandos ryto. Trys lietuviai sėda į automobilį ir važiuoja į artimiausią mišką ieškoti voveraičių. Pirmajame sustojime praleidžia apie tris valandas. Dar laukia du. Vėliau, po 9 valandų grybavimo, važiuoja į grybų supirkimo punktą priduoti surinktų gėrybių. Linas Lochmotko pasakoja, kad tokia yra jo eilinė darbo diena.
Vilniaus universitete studijuojantis mažeikietis L. Lochmotko su tėčiu ir jų draugu į Švediją vasaromis vyksta jau trečius metus. Kiekvieną kartą tuo pačiu tikslu – užsidirbti renkant voveraites. „Prieš keturis metus tėtis išgirdo, kad jo pažįstami tokiu būdu vasaromis uždarbiauja. Nusprendė pabandyti. Po metų prisijungiau ir aš“,– pasakoja vaikinas.
L. Lochmotko pasakoja, kad Lietuvoje grybauti nemėgo, tad ir į Švediją važiavo ne dėl malonumo rinkti grybus, o dėl noro užsidirbti. „Voveraites ir baravykus pažinojau, tačiau jei rasdavau kokį nežinomą grybą, nešdavau parodyti tėčiui, kad įvertintų, ar šis valgomas“,– pasakoja vaikinas. Tačiau vėliau, anot jo, grybavimas tapo malonumu – dabar per dieną mišku nueina nuo 15 iki 20 kilometrų.
Supirkimo kainos skirtingos
Dažniausiai grybavimo sezonas Švedijoje prasideda liepos mėnesį. Tuomet, kaip pasakoja L. Lochmotko, jie ir vyksta rinkti pirmųjų grybų. „Renkame ir pridavinėjame tik voveraites, nes šie grybai dygsta anksčiausiai ir ilgiausiai. Liepos mėnesį šių grybų augimo pradžia, tad tada dažniausiai ir supirkimo kainos būna aukščiausios.“
Pasak L. Lochmotko, supirkimo kainos svyruoja nuo 6,5 eurų iki 22 eurų už kilogramą, tačiau dažniausiai siekia 12 eurų. „Skirtingi supirkėjai ir kainas dažnai siūlo skirtingas. Reikia žinoti patikimą žmogų, kuriam priduodi grybus, nes atsiranda tokių, kurie nori sumokėti mažiau nei rinkos kaina, bando apgauti“,– sako vaikinas.
Pašnekovas pasakoja, nuo ko priklauso grybų supirkimo kaina: „Pagrindinis kriterijus – grybų kiekis. Jeigu tuo metu grybų miškuose mažiau, tuomet ir kaina didesnė. Geriausiai būna po lietingos dienos. Kaina nemažinama dar kokias tris ar keturias dienas, tačiau grybai jau dygsta, tad galima neblogai užsidirbti.“ Kaip teigia, per dieną dažniausiai surenka apie 5 kilogramus voveraičių, tad užsidirba nuo 60 iki 70 eurų, o rekordinę sumą – 125 eurus – užsidirbo prieš porą metų vos per dvi grybavimo valandas.
Pragyvenimui stengiasi neišlaidauti
350 eurų žmogui – tiek, anot L. Lochmotko, siekia jo kelionės išlaidos. Į šią sumą įskaičiuotas maistas, kelionė ir visi kiti galimi mokesčiai. „Visą maistą vežamės iš Lietuvos. Dažniausiai tai būna ilgai negendantys produktai ir mėsa, kurią patys vakuumuojame.“
Nuo liepos iki rugsėjo mėnesio galo, kuomet grybavimo sezonas Švedijoje baigiasi, trys lietuviai gyvena prikabinamame namelyje ant ratų. „Turėjome vieną nuo senų laikų, tad pirmą kartą važiavome su juo. Vėliau įsigijome naujesnį, su dušu. Ant stogo susimontavome saulės bateriją, kurios užtenka telefonams, GPS įrangai įkrauti ir filmams pažiūrėti, kuriuos įrašę į USB vežamės iš Lietuvos“,– pasakoja L. Lochmotko.
Vaikinas sako, kad nors ir trūksta patogumų, jų gyvenimo sąlygos palyginti yra dar padorios. „Kiti grybautojai gyvena palapinėse, be jokių patogumų, o prausiasi artimiausiame ežere. Yra ir tokių, kurie miega automobiliuose“,– pasakoja pašnekovas.
Šie metai – prasti
Šiais, kaip ir praėjusiais metais, L. Lochmotko su kitais dviem kolegomis grybauti važiavo liepos mėnesio viduryje, tačiau teigia, kad ne tik kad neužsidirbo, bet neatsipirko net kelionė: „Anksčiau per pusantro mėnesio atsiveždavau apie 2200 eurų atskaičiavus visas kelionės išlaidas. Šiais metais dėl karščio ir sausros grybų sezonas prasidėjo dvejomis ar trimis savaitėmis vėliau. Tad nuvažiavę radome susitraukusius ir sudžiūvusius grybus. Netrukus nusprendėme grįžti į Lietuvą. Prieš savaitę mano tėtis išvažiavo vėl, kiek žinau, jam jau pavyko užsidirbti apie 1000 eurų.“
Pašnekovas teigia, kad kiekvieni metai vis prastesni. „Kiekvienais metais suvažiuoja vis daugiau lietuvių. Anksčiau grybautojų miške išvis nesutikdavome, dabar tenka susidurti dažniau. Labai retai su sutiktaisiais tenka sveikintis ne lietuviškai.“ Anot L. Lochmotko, kalbos tarp lietuvių greitai sklinda, tad dabar grybautojų iš Lietuvos žymiai daugiau, nei buvo prieš kelis metus, dėl to ir konkurencija didesnė
Nepaisant to, L. Lochmotko teigia, kad šio darbo jo tėtis neketina apleisti: „Aš jau neketinu važiuoti, nes noriu ieškotis darbo čia, pagal specialybę, tačiau tėtis su bičiuliu ir toliau važinės. Jam patinka gamta, miškai, o Lietuvoje iš tokio hobio neužsidirbs. Mano žiniomis, šiais metais Lietuvoje voveraičių supirkimo kaina tesiekė 4 eurus už kilogramą.“
Grybų supirkimo kaina Lietuvoje – kelis kartus mažesnė
Vilniuje gyvenanti, bet Valkininkų kaime augusi Vida prisimena, kad anksčiau visą vasarą priduodama grybus užsidirbdavo tiek pinigų, kad galėdavo iš to pragyventi 6 mėnesius: „1993 metų vasarą, pasibaigus studijoms, važiavau į gimtinę uždarbiauti. Rinkau grybus ir juos pridavinėjau. Tų pinigų užteko iki vasario mėnesio pabaigos.“
Pašnekovė sako, kad jau seniai grybų nepridavinėja. Kaip ji teigia, tam nėra laiko, o ir grybų sezonas šiais metais prasidėjo vėlai. „Šią vasarą grybų beveik nebuvo, tačiau prieš tris savaites užvertė tiek, kad prisigrybavau už visą sezoną“,– pasakoja pašnekovė.
Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos direktorius Virginijus Varanavičius pritaria, kad grybų sezonas šiais metais prasidėjo vėliau: „Anksčiau voveraičių būdavo jau Joninių metu, šiais metais dygimas prasidėjo tik apie liepos vidurį. Ta pati situacija ir su rudeniniais miško grybais, jie pradėjo dygti dviem savaitėmis vėliau nei įprastai.“
V. Varanavičius nuomone, grybų supirkimo kainos šiais metais buvo nemažos. „Baravykų supirkimo kainos svyravo nuo 1,5 iki 5 eurų už kilogramą. Mažus, balta apačia baravykus buvo galima priduoti už 4–5 eurus, didesnius, gelsva apačia, už 3–4 eurus, o didelius – už 1,5–2 eurus už kilogramą. Voveraičių kaina sezono pradžioje buvo 4–5 eurai už kilogramą, vėliau 2–3 eurai“,– vardija pašnekovas. Jo teigimu, grybų kaina priklauso nuo pasiūlos ir nuo kokybės: jeigu grybų daugiau, jie po liūčių prisisunkę vandens, tuomet ir kaina mažesnė.
