Jų idėja ir siekia suvesti tuos, kurie dar mena sunkius kolūkių laikus, bei tuos, kuriems pienas „auga“ prekybos centro lentynoje. Abi pusės iš tokio susitikimo darže gaus naudos.
Simonos, Austės Černiauskaitės ir Ievos Česnulaitytės idėja socialinio verslo akseleratoriuje „Socifaction“ pelnė specialų prizą – pusmečio darbo vietą jaunų verslų inkubatoriuje „NVO Avilys“.
Senelius suves su jaunomis šeimomis
Merginos nesiruošia miesto gyventojų ginti į bulviasodį. Jos siekia jaunas šeimas suvesti su kaimo vietovėse gyvenančiais vienišais senoliais, kurie turi daugybę žinių, kaip ką auginti, tačiau jau nebeturi su kuo jomis pasidalinti. O ir jėgų užsėti, ravėti savo turimus žemės plotus bei nusiimti derlių – trūksta. Padedant vyresnės kartos žmonėms jaunajai kartai būtų galima parodyti „iš kur morkos dygsta“, dėl to ir dirvonuojančių žemių liktų mažiau.
„Įsivaizduokite, jog galite susitikti su žmogumi, kuris yra pasiruošęs jus pamokyti visų daržovių auginimo paslapčių. Be to – jis turi nuosavos žemės, kur galėsite tai daryti“, – pristatydama idėją „Socifaction“ konkurso žiuri komisijai sakė viena iš komandos narių Simona.
Ji teigė, jog netrukus startuosianti svetainė vienam senoliui parinks 3–4 pagalbininkus. Jie bus parenkami pagal įvairius poreikius, pavyzdžiui, ar norintieji atvykti pas tolėliau gyvenantį senelį turi automobilį, ar jiems reikia arčiau gyvenančio žmogaus.
„Žinoma, jog ne su kiekvienu seneliu gali dirbti, nes, visų pirma, ne kiekvienas jų nori įsileisti, kad kažkas jo kieme kažką veiktų. Norime pradėti nuo atviresnių naujovėms senelių, kurie norėtų su mumis bendradarbiauti. Ruošiamės nustatyti tam tikras bendravimo taisykles, kad ir senelis, ir jaunas žmogus jaustųsi esantys savo komforto zonoje, jaustųsi gavę naudos“, – aiškino I. Česnulaitytė.
Registracija ateinančiam sezonui jau vyksta
Merginos siūlo daržovių augintojams įsigyti mokymus, „pradedančiojo rinkinį“, bei naudotis žeme, kurią vyresnės kartos žmogus geranoriškai užleidžia už pagalbą.
Šiuo metu kompanija siekia surinkti lėšų galingam startui 2016-ųjų kovą, bei registruoja visus norinčius prisijungti prie šios žalios iniciatyvos.
Su jaunimu nėra bėdos – jie nori gyventi ekologiškai, išbandyti naujoves, tad vasaros pabaigoje vykusiame socialinio verslo festivalyje „BizZz“ „Coolūkio“ nespėjo net burnų užverti vis naujiems interesantams dėstydamos savo idėją. Su senoliais – kiek kitaip.
„Seneliai žiūri iš praktiškos pusės. Jiems iš tiesų pagalbos prižiūrint ūkį. Tačiau susidūrėme ir su dvejonėmis, pasimetusiomis akimis, įtariais žvilgsniais. Bendraujame ir su labdaros organizacija. Ji padeda mums geriau suprasti šių žmonių lūkesčius, viltis ir būdus, kaip geriausiai galime jiems padėti. Vieniems reikia pagalbos dirbant žemę, kitiems – tiesiog bendravimo“, – sako Simona.
Nežinia ar įmanoma – todėl reikia pabandyti
Šiuo metu Simona dirba reklamos srityje, Austė, baigusi aplinkosaugos studijas, darbuojasi su jaunimo sveikatos projektu, Ieva dirba projekte „Talentai Lietuvai“, siekiančiame prikviesti emigravusį jaunimą grįžti į tėvynę ir kurti čia. Visos „coolūkietės“ ir susibūrė tuomet, kai po studijų užsienyje grįžo į Lietuvą.
Merginos nusprendė pretenduoti į socialinio verslo akseleratorių.
„Iš anksto žinojome, jog šiame projekte reikės pademonstuoti, kiek pasistūmėjai į priekį per tuos tris mėnesius. Ir pradžių mums sekėsi prastai: reikėjo tiek visko padaryti! Apsispręsti dėl komunikacijos, komandos, sukurti verslo modelį. Blaškėmės nuo vienos užduoties prie kitos. Tačiau netrukus, prisijungus dar porai komandos narių, įvyko lūžis, dauguma klausimų išsisprendė“, – prisimena I. Česnulaitytė ir priduria, jog šie trys mėnesiai buvo išties naudingi.
Austė Černiauskaitė priduria, jog mokymai padėjo susiaurinti verslo idėją, įnešė aiškumo į jo modelį.
Paklausta, ar iš tokio verslo galima išsilaikyti, I. Česnulaitytė svarstė, jog kol kas sunku atsakyti į šį klausimą: dauguma Lietuvoje egzistuojančių tokio tipo verslų, jos nuomone, giliau „pasikapsčius“ pasirodo nesą socialiniai verslai – jie veikia gaudami finansavimą ne iš savo paslaugų, ar kuriamų produktų, o iš įvairių fondų, projektų. Didžioji verslo dalis išlaikoma iš tokios paramos.
„Nežinau, ar įmanoma būti visiškai save išlaikančiu socialiniu verslu, bet mes norime pabandyti!“ – sakė pradedančioji verslininkė.
