Ieškantiems pigių būdų keliauti po šalį prancūzai siūlo rinktis „Blablacar“. Tai puiki keliavimo alternatyva taupiems lietuviams, o pati idėja galėtų puikiai prigyti ir Lietuvoje. Taip galima ne tik ženkliai sumažinti kelionės išlaidas, bet ir geriau pažinti šalies kultūrą keliaujant kartu su vietiniais gyventojais.
© Shutterstock nuotr.

Prancūzijoje – konkurentas viešajam transportui

Kai atostogoms išsirinkusi Prancūziją pradėjau dėlioti galimą kelionės maršrutą, greitai apmalšo pirmasis džiaugsmas, kad skrydžio bilietai iš Vilniaus iki Paryžiaus kainavo mažiau nei sumokėčiau už automobilio kurą važiuodama iki lietuviško pajūrio. Paklausiusi prancūzų patarimo nusprendžiau išmėginti sistemą „Blablacar” – kaip sako patys jos įkūrėjai, tapti bendruomenės dalimi. 

Idėja labai paprasta – jei kažkas važiuoja iš vieno miesto į kitą, praneša tai „Blablacar” sistemoje, o neturintys automobilio patys gali prisijungti ir visi pasidalina išlaidas. Panašu į lietuviškas grupes „Facebook“, tik kur kas daugiau dėmesio skiriama saugumui, kas, kaip rodo skaudi lietuviška patirtis, yra itin svarbu.

Prancūzijoje prasidėjusi iniciatyva šiuo metu veikia jau 19 šalių, pradedant jos kaimynėmis Ispanija, Italija, Vokietija, baigiant Indija ar Meksika. Tačiau kol kitose šalyse ši sistema tik įsibėgėja, Prancūzijoje ji jau tvirtai įleidusi šaknis. Tiesą sakant, daugelis prancūzų net nežino, kad „Blablacar“ seniai nebėra tik prancūziškas reikalas.

„Blablacar“ veikia ir Didžiojoje Britanijoje? Keista, tai juk taip... prancūziška“, - iš manęs sužinojusi apie tarptautinę idėjos sėkmę nustebo prancūzė vairuotoja.

Tiesą sakant, tai turbūt didžiausias „Blablacar“ minusas keliautojams. Veikianti tokiu plačiu mastu sistema nėra pritaikyta keliauti tiems, kurie negyvena jai priklausančioje šalyje. Pavyzdžiui, kuriant savo profilį privaloma užregistruoti telefono numerį, tačiau su lietuvišku numeriu to padaryti neįmanoma, tad tenka bent laikinai įsigyti vietinį numerį. Reikia žinoti ir tai, kad registruojantis sistema paklausia, po kokią šalį keliausite ir, jei pirmenybę teikiate anglų kalbai, geriau nurodyti Didžiąją Britaniją, nors keliausite visai ne ten. Tada informacija bus pateikiama anglų kalba, o rinktis vis tiek galėsite bet kurį miestą. Kitu atveju, pavyzdžiui, pasirinkus tą pačią Prancūziją, visa informacija nuo tol bus teikiama tik prancūziškai, kas nemokantiems šios kalbos gerokai apsunkina susiorientavimą, kas kur ir kaip.

Patys prancūzai aktyviai naudojasi „Blablacar“ sistema. Jie neslepia – kad ir kokie greiti ir patogūs būtų jų traukiniai, keliaujant jais kainos tikrai kandžiojasi. O keliaudami su pakeleiviais jie ne tik pasidalina kuro ar kelių mokesčiais, bet ir gauna nuolaidą automobilio draudimui. Iniciatyvos autoriai sugebėjo išsiderėti tokias sąlygas pažadėdami užtikrinti, kad žmonės nesieks uždirbti veždami kitus, todėl kelionės kainos turi neperžengti nustatytų ribų, atsižvelgiant ne tik į kelionės atstumą, bet ir į automobilį, kuriuo bus važiuojama.

Kelionė kaip loterijos bilietas

Teoriškai viskas veikia labai sklandžiai. Tačiau sužinoti, ar taip yra iš tiesų, tėra vienintelis kelias – išbandyti. Tad turėdama skrydžio bilietus į Paryžių ir atgal nusprendžiau perkeliauti visą Prancūziją ir aplankyti jos pietuose įsikūrusius miestus – Montpeljė, Marselį ir Nicą. Trumpai savaitės kelionei tokio plano – per akis.

Sunkiausia, kaip visada, pati pradžia. Vakare atvykusi į Paryžių nusprendžiu užsiregistruoti kitos dienos kelionei į Montpeljė. Pirmiausia reikia susikurti asmeninį profilį. Kadangi pasirinkusi kelionę po Prancūziją nuo šiol anketą pildau prancūziškai, labai džiaugiuosi, kad esu apsistojusi pas pažįstamus prancūzus, nes kitaip turbūt šiame žingsnyje jau būčiau metusi eksperimentą. Telefoną įvedame tų pačių prancūzų, nes lietuviško numerio neregistruoja – į jį tuoj pat atkeliauja žinutė su patvirtinimo kodu.

Kitą dieną važiuojančių į Montpeljė vairuotojų daugiau nei dešimt. Lieka tik išsirinkti man tinkamiausią laiką, automobilį, patikrinti keleivių atsiliepimus apie vairuotojus. Po kiekvienos kelionės keleiviai juos reitinguoja tiek pagal vairavimo įgūdžius, tiek pagal bendravimą ir gali parašyti kitus savo pastebėjimus. Išsiunčiant užklausą dėl kelionės iškart reikia suvesti savo kreditinės kortelės duomenis – pinigai rezervuojami, tačiau vairuotojas juos gaus tik tada, kai tu saugiai pasieksi kelionės tikslą ir pasakysi jam kodą, kurį taip pat būsi gavęs elektroniniu laišku ir trumpąja žinute.

Renkasi ne tik keleiviai – vairuotojas taip pat gali pasakyti, kad nenori vežti šio keleivio ir netvirtinti užklausos. Šįkart man taip neatsitinka ir rytą aš jau susikrovusi lagaminą ir pasiruošusi kelionei.

 „Bet kaip aš suprasiu, kuris automobilis manęs laukia?“, - klausiu bičiulių prancūzų, kurie, deja, negali manęs palydėti į susitikimo vietą. Jie įsitikinę, kad viskas bus labai paprasta – žinau automobilio modelį ir tiesiog pamatysiu daugiau žmonių su lagaminais.

Atėjusi prie sutartos vietos tikrai pamatau merginą su lagaminu. Klausiu jos, ar ji keliauja per „Blablacar“. Ji patvirtina, kad taip. Kaip ir visi čia. Ir mosteli ranka į didžiulę aikštę, sausakimšą automobilių. Nieko baisaus – kartu su kelionės patvirtinimu gavau ir vairuotojo kontaktus, tereikia paskambinti. Tik bėda, kad vairuotojas, kad ir ką sakyčiau, nesiliauja kartojęs „Don`t speak English“, o aš savo ruožtu kartoju Montpeljė, Blablacar. Laimei, pamatau, kuris žmogus čia su manimi kalba ir kai parodau jam savo rezervacijos kodą, jis galiausiai patiki, kad aš tikrai važiuosiu kartu. Kadangi kiti bendrakeleiviai apie valandą vėluoja, nors kas penkiolika minučių skambina, kad už poros minučių bus vietoje, tenka kažkaip bendrauti pasikliaunant keliais vairuotojo angliškais ir ne daugiau mano prancūziškų žodžių.

Prancūzų naudai turiu pasakyti, kad jei prieš kelis metus jie net didžiuodavosi nekalbantys angliškai, dabar tokių atvejų vis mažiau. Mano vairuotojas kiek galėdamas atsiprašinėja ir apgailestauja, kad jo anglų kalbos žinios tokios skurdžios ir bando kalbėti bent tiek, kiek sugeba.
Nors bendrakeleivių nepunktualumas iš pradžių kiek suerzina, po aštuonių valandų kelionės per visą Prancūziją neišvengiamai susibičiuliauji ir mažus kelionės pradžios nesklandumus pamiršti. Prancūzų studentų porelė, kurios tiek laukėme, jau kviečia kartu važiuoti poilsiauti pas merginos močiutę, bet tiek to – gal kitąkart.

Įsitikinu: keliauti naudojantis šia sistema – gana paprasta ir labai smagu, tad jau žinodama kaip viskas vyksta kur kas drąsiau rezervuojuosi kitas keliones. „Blablacar“ toli gražu nenuvilia, o pranoksta visus lūkesčius. Važiuodama iš Montpeljė į Marselį dar nežinau, kur apsistosiu, bet tai sužinojęs vairuotojas greitai paskambina pažįstamam svečių namų šeimininkui ir gaunu vietą pačiame miesto centre už simbolinę kainą. Nicoje mane išleidžia kitame miesto gale, nei man reikia, bet kartu važiavęs senukas, vėlgi nė žodžio nekalbantis angliškai, lydi mane iki miesto centro kartu keisdamas kelis autobusus ir traukinius.

Pigu, bet jokių garantijų

Kai viskas atrodo taip puiku ir esi pasiruošęs liaupsinti šią sistemą visiems sutiktiems, ateina metas grįžti namo. Ir tavo vairuotojas, pas kurį vakare užsirezervavai kelionę, neatsiliepia ir tiesiog neatvažiuoja... O tau reikia per dieną pervažiuoti visą šalį, kad spėtum į savo skrydį. „Blablacar“ negali apsaugoti nuo tokių atvejų. Taip, pinigų niekas nenuskaičiuos, nes …

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Penkiamečio tragedija: motina stojo ginti patėvio (37)

„Grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“, – toks kaltinimas buvo įrašytas byloje,...

Orai: pirmiau trumpi lietūs ir perkūnija, vėliau – įspūdinga šiluma

Artimiausiomis dienomis per šalį nuvilnis lietus, kai kur griaudės perkūnija, bus vos gaiviau....

Tėvo ligoninėje netekęs vyras: traktuoju tai kaip žmogžudystę ir aplaidų darbą (318)

Jūrininkas Tomas Zigmantavičius atostogų metu Klaipėdoje planavo atšokti artimųjų vestuves ir...

Dėl išskirtinės nuotraukos lietuvė tapo žinoma visoje Italijoje: mane tai papiktino (30)

Trejus metus Milane gyvenanti Gintarė Sutkevičiūtė vadina save sušių menininke. Ji kuria...

Lietuvių kelionė į Iraną: neleidžiama miegoti poromis, o viešbutyje karšta lyg dykumoje (74)

Mūsų šios dienos herojus – dar vienas iš pasaulio blogiukų – Irano Islamo respublika. Iranas...

Šalia Vilniaus įvyko didelė avarija: sužaloti 2 žmonės, viena vairuotojų girta atnaujinta 21.30 (60)

Magistraliniame kelyje A4 (Vilnius–Druskininkai), prie Paluknio miestelio, pirmadienio vakarą...

Oksana Pikul: Simas jau susirinko daiktus ir išsikraustė į Panevėžį (186)

Nuolatiniai išgėrinėjimai, nuo kelių dienų iki kelių savaičių trunkantys pasilinksminimai...

Tokio košmaro nė nesapnavo: nuomos nemokėjo, butą suniokojo, išsinešė viską (229)

Užsienyje gyvenanti Laura (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – DELFI), grįžusi į nuomojamą...

Kas nutiktų, jei visi lėktuvo keleiviai prijungtų savo telefonus krautis? (12)

Šiuolaikiniai lėktuvai yra išties neįtikėtini technologiniai šedevrai. Tai – tarsi...

Tiesus kelias į „subobėjimą“ – sekso atsisakymas (12)

Bobos nėra lytis, nėra amžius, nėra kokia nors kita socialinė grupė. Tai sindromas. Diagnozė....