Viena jų – kelionė Nemunu ir Verkne, kurią siūlo šeimos įkurta įmonė „Ostina“. Ją valdo Vladas Raišys ir du jo vaikai – Justina Raišytė ir Aurimas Raišys. Tėvas V. Raišys turi ilgametę darbo patirtį ir užima konsultanto, „sveiko proto“ ir mechaniko vaidmenį. „Ostina“ direktore tapo sporto ir turizmo vadybą baigusi Vlado dukra Justina Raišytė, komercijos direktorius – informatiko išsilavinimą turintis jo sūnus Aurimas Raišys.
„Laivelių verslo sėkmė priklauso nuo oro. Šiemet vasara gerais orais nelepina, taigi plaukimų mažai, mažiau pelno. Tačiau skaičiuojant bendrai, šis verslas yra sėkmingas ir malonus – juk turime ofisą ant vandens“, – pasakojo V. Raišys. Tai – ne vienintelis V. Raišio užsiėmimas. Turėdamas ekonomisto išsilavinimą, jis konsultuoja įvairias užsienio įmones, taip pat eksportuoja medieną.
Du laiveliai – keletas maršrutų
Plaukiojimo sezonas Birštone atsidaro gegužės 1-ąją ir trunka iki lapkričio 1-osios. V. Raišys pasakojo, kad šiuo metu įmonė „Ostina“ turi keletą laivelių: vienas jų yra trisdešimties vietų, kitas – dvylikos. „Didesnį nuomojame įvairiomis progomis – vestuves, jubiliejų, krikštynas švenčiantiems žmonėms, mažesnis laivelis skirtas mažesnėms žmonių grupėms“.
Tokioms progoms laiveliai užsakomi šeštadieniais, o sekmadieniais dažniausiai plukdomi Birštono svečiai. Kelionių pradžia – pirmą, trečią ir septintą valandą dienos. Darbo dienomis taip pat pasitaiko plaukimų – juos užsisako Birštono svečiai, vietiniai gyventojai ar atvykstantys iš kitų Lietuvos miestų. Noriai darbo dienų plaukimus renkasi atsipalaiduoti lietuvių kompanijos iš įvairių organizacijų bei institucijų.
„Dažniausiai plaukia lietuviai iš įvairių miestų. Apie marijampoliečius, alytiškius, kauniečius net nekalbėsiu – jiems čia kaip namai, tačiau sulaukiame svečių ir iš Biržų bei Šiaulių“, – sakė V. Raišys.
Atrado Lietuvos džiungles
„Mūsų laivai vieninteliai, kurie įplaukia į mažą upelę Verknę, nes jų grimzlė tik 45 centimetrai. Įplaukus į ją, užsiveria Nemuno platumos, plaukiame beveik nepaliesta upe, kuria tik kartais prakeliauja baidarininkai. Ši upė, vadinama Lietuvos Amazone, yra mūsų programos vinis. Kartais atrodo, kad trūksta tik anakondos ar krokodilo, ir jau galėsime vaizduotis esantys Pietų Amerikoje“, – pasakojo V. Raišys ir pridūrė, jog bilietas suaugusiam žmogui kainuoja 8 eurus.
Plaukiant atsiveria vaizdas į Ožkų pečių – smėlio, žvyro, gargždo ir riedulių uolą. Čia mėgusios laipioti ir prieš saulę šildytis apylinkių stirnos, vadinamos ožkomis. Tai – geologinis gamtos paminklas, į kurį gražiausias vaizdas atsiveria plaukiant Verknės upe.
Praplaukiamas ir vienas žymiausių piliakalnių Lietuvoje – Vytauto kalnas, dar kiek Verkne ir išlįstų Paverknių piliakalnis. „Deja, iki Paverknių piliakalnio priplaukti mes negalime. Svajojame, jog kada nors išvalysime upės vagą ir Verkne galėsime nuplaukti šiek tiek toliau“, – pasakojo V. Raišys.
Šiltais vasaros vakarais V. Raišio komanda pakvietė mėgautis kava ir Nemuno saulėlydžiu. „Laive sustatome staliukus, kavą žvakes, užgesiname variklį ir dreifuojame Nemunu. Čiulba paukščiai, girdisi visa gamtos simfonija. Tokie romantiniai plaukimai žmonėms labai patinka. Patikėkite, didžioji dalis – neatlaiko, pradeda bučiuotis", – sakė V. Raišys.
Naujovė – kelių dienų plaukimas
Nors „Ostina“ laiveliais plukdo jau nuo 2011 m., šiemet ji pasiūlė tris arba keturias dienas trunkančius maršrutus.
„Maršrutą nuo Druskininkų iki Birštono ar Rumšiškių nusprendėme pasiūlyti patys juo nuplaukę. Tos kelios dienos praleistos keliaujant upe, praėjo kaip dešimt minučių, nes patyrėme daug nuotykių“, – pasakojo V. Raišys.
Plaukiant pro Tarzanijos parką, į laivelį vos nenusileido moteris, skriejusi lynu per upę. Visi plaukiantieji nustėro: „Tai būtų atskridęs karvelis“, – juokėsi V. Raišys. Taip pat visi plaukiantieji gėrėjosi oro pasikeitimais, kai vienoje pusėje matyti liūtis, o kitoje – saulė šviečia. Teko stebėti retus gyvūnus ar jų pėdsakus: praskrido gana retas jūrinis erelis, o naktį prie laivo lankėsi briedis ar elnias – taip keliautojai nusprendė iš paliktų didelių pėdsakų.
„Jausmas buvo toks pat, kaip plaukti baidare, tik kad irkluoti nereikėjo. Aišku, kartais laivas užplaukdavo ant seklumų, tačiau tada jį pasukdavom ir toliau judėdavome. Saulė švietė, muzika grojo, bet kada buvo galima sustoti, išlipti į krantą, užsikurti laužą“, – pasakojo V. Raišys.
Šiuo metu siūlomi du ilgesni maršrutai: vienas – nuo Druskininkų iki Birštono, kitas – iki Rumšiškių. Plaukiant šiais maršrutais, Raišių komanda suplanuoja ne tik maršrutą, bet ir pasirūpina nakvyne. Galima rinktis nakvynę palapinėse arba kaimo turizmo sodybose.
Nuo nakvynės tipo priklauso ir kaina. Keturias dienas plaukiant nuo Druskininkų iki Rumšiškių ir renkantis nakvynę sodyboje, kaina siekia beveik 300 eurų. Pasirinkusieji nakvoti palapinėje mokės šimtu eurų mažiau.
Kelionė Druskininkai – Birštonas trunka tris dienas. Jos kaina, apsistojant kaimo turizmo sodybose, siekia beveik 200 eurų. Miegant palapinėse, sumažėja iki 130 eurų.
„Kol kas šis maršrutas nėra populiarus, tačiau tikimės, kad ateityje žmonės šią kelionę pamėgs. Tai – išskirtinis patyrimas, apie kurį prisiminimas išliks visam gyvenimui“, – pasakojo V. Raišys.
