Parduotuvės „Akuku“ įkūrėja tvirtino, kad skirtumų tarp architektūros ir vaikų drabužių kūrimo iš šono atrodo gal ir daug, tačiau ji įsitikinusi, kad stambių detalių architektūra tik perėjo į smulkesnę, į mažąją architektūrą, o kūryba ir piešimas išliko. „Kartais atrodo, kad net nedirbu, nes daugelį rūbų tiesiog susapnuoju, o tai tikrai supaprastina kūrybos procesą: atsikėlusi viską nupiešiu – taip gimsta nauji modeliai“, – teigė E. Jankauskienė ir pridūrė, jog „Akuku“ turi nuostabią konstruktorę, kuri įgyvendina visas jos idėjas. Vėliau parengiamas bandomasis rūbelis, kuris patobulinamas ir jau siuvamas.
Verslo nebūtų be palaikymo
Tuo metu, kai E. Jankauskienė suprato, kad Lietuvoje negalima rasti baltų paprastų marškinėlių vaikui, jos verslo idėją labai smarkiai palaikė jos šeima. „Vyrui, tėvams ir sesei išklojau visas savo idėjas ir sulaukiau labai didelio palaikymo. Jei jie nebūtų parėmę manęs emociškai, tai tikriausiai nebūčiau verslo ir pradėjusi“, – pasakojo E. Jankauskienė ir pridūrė, kad pirmaisiais rūbelių modelių teisėjais taip pat buvo šeimos nariai, kurie ne tik kritikavo, bet ir pateikė siūlymus, kaip turėtų atrodyti ar kaip vertėtų tobulinti rūbelius.
Prie pavadinimo sukūrimo prisidėjo dukra: „Pamenu, rinkome pavadinimą, tačiau nė vienas netiko, vis galvojome ir galvojome. Tuo metu aplink vaikštinėjo dar kalbėti nemokanti dukra, ji vis pasakydavo „akuku“. Šis jos žodis įsiminė – taip parduotuvę ir pavadinome“, – sakė E. Jankauskienė.
Verslininkė sakė norinti ir siekianti išlaikyti kainos ir kokybės santykį bei pritaikyti kolekcijas prie vartotojų poreikių: „Visada stengiamės pristatyti naujas kolekcijas, atitinkančias klientų poreikius, taip pat pristatyti tokius modelius, kurie būtų puikiai sukonstruoti, patogūs nešioti: pasėdėti prie lekalų ir konstrukcijų tenka. Tai – ne dviejų siūlių darbas“ – teigė E. Jankauskienė.
Nauja idėja – uniformos
Nauja verslininkės mintis – mokyklinės uniformos, tačiau kol kas tai – tik dalis vieno didelio projekto. „Mintį siūti mokyklines uniformas vėlgi padiktavo poreikis: matai, kaip dukra turi eiti į pirmą klasę ir supranti, kad daugelio dalykų Lietuvoje negalima rasti. Taigi norime padėti tėvams kiek palengvindami jų dalią“, – sakė verslininkė.
Ji sakė, kad naudą turėtų pamatyti ir mokytojai bei mokyklų valdžia, nes „uniforma sukuria vientisumą mokykloje ir paslepia šeimų pajamų skirtumus“. Kartu tai gali atnešti naują kultūrą: „užsienio šalyse yra daug mokyklų, turinčių uniformas su logotipais, ženklais. Ir nors uniforma yra tik dalis mokyklos kultūros, tai – vienas priimtinų būdų formuoti mokyklos tapatybę. Jei jau priklausai tam tikrai bendruomenei, tai gal gali ja didžiuotis, sekti jos vertybėmis, ugdyti pagarbą jai ir mokytojams“, – sakė E. Jankauskienė ir pridūrė, kad tai labai svarbu siekiant ugdyti vaikus atsakingais ir jaučiančiais pagarbą mokytojams. Ji prisiminė, kaip jai teko mokytis sovietmečiu: „nors tos uniformos buvo labai nepatogios, tačiau durų niekas nespardė.“
Kaip buvo uniformos nepatogios, tokios pat jos yra ir dabar. „Panašu, kad Lietuoje vis dar remiamasi ta sena uniformų kūrimo tradicija: atrodytų, kad kaip buvo padarytas vienas uniformų katalogas nepriklausomybės pradžioje, taip mes vis dar juo remiamės. Gal jau reikia kiek išlaisvėti, pradėti kurti patogesnes kelnytes, taip pat atsisakyti švarkų pradinukams? Iš tiesų jiems reikalinga judėjimo laisvė, laisvesni ir patogesni rūbai. Gal palikime oficialų stilių vyresniesiems?“, – dalijosi savo mintimis E. Jankauskienė.
Įkvėpimo naujai linijai ji sėmėsi iš Japonijos mokinių: juodos kelnės, juodi batukai ir baltos kojinaitės – visiems tinkanti klasika, pasiūta iš geros kokybės, natūralių medžiagų. „Šalia natūralių medžiagų neatsisakau ir dalies sintetikos ar elastano, mat rūbą vaikas nešioti turės gal apie pusę metų, o dėvės jį kiekvieną dieną. Sintetinės medžiagos išlaiko rūbo formą ilgesnį laiką, priešingai nei 100 proc. medvilnė. Aišku, natūralių audinių pakeisti sintetika negalima, mat tada vaikai vaikščios šiugždančiais švarkais“, – pasakojo E. Jankauskienė.
Ji paskubėjo nuraminti būsimus klientus: kaip didžioji dalis parduotuvėje parduodamų vaikų rūbų yra skirti aukštesnes pajamas gaunančioms šeimoms, mokyklos kolekcijoje keliamas ir griežtas „piniginės nedraskančios“ kainos reikalavimas: „Tik po trijų veiklos metų supratau, kad kuriu ne vidutines, o aukštesnes pajamas gaunančioms šeimoms, ir taip nutiko dėl to, kad niekaip neišeina pasirinkti pigesnės medžiagos. Su mokykliniais rūbais situacija visai kitokia: kokybę reikia išlaikyti, tačiau reikia žemesnės, daugeliui žmonių prieinamos kainos. Galiu sakyti, kad dabar juodai dirbame siekdami atrasti pigesnes, tačiau labai geras medžiagas“, – prisipažino verslininkė.
Plėtrai kelias atviras
Ilgainiui verslininkė planuoja gaminti ne tik uniformas, bet ir sportinę liniją fizinio lavinimo pamokoms, gimnastikai. O vėliau naujienų turėtų būti dar daugiau: planuojama įkurti internetinę platformą, kurioje tėvai galėtų pilnai apsipirkti naujiems mokslo metams. Jos sulaukti turėtume iki naujų metų. „Kadangi šiemet pačiai teko bėgioti po įvairias parduotuves ir panikuoti, tai pagalvojau, kad būtų labai gerai viską rasti vienoje vietoje. Taip ir gimė idėja sukurti portalą tėveliams“, – teigė E. Jankauskienė.
Ji tvirtino, kad ilgainiui portale bus galima rasti įvairiose Lietuvos mokyklose privalomus turėti daiktus, taip pat mokyklų rekomenduojamus turėti daiktus. Atėję tėvai galės pasirinkti mokyklą ir be didelio vargo susirinkti jos rekomenduojamą prekių krepšelį. Šiuo metu deramasi ne tik su partneriais, bet ir su mokyklomis, kurios norėtų prisijungti prie projekto ir aprengti vaikus „Akuku“ siūtomis uniformoms.
„Verslas Lietuvoje – garbės reikalas. Norisi kurti lietuviams, nors tai – ir gana sunki užduotis. Planuoju palaikyti ryšius su kitomis šalimis, tačiau jos palauks, mat pirmenybę teikiu Lietuvos klientams“, – sakė E. Jankauskienė. Naujos uniformos bus siuvamos ne tik mokiniams, bet ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriems reikia patogių rūbelių darželiams. Į naująsias uniformas moteris ragintų atkreipti net ir tuos tėvelius, kurių vaikų mokyklose nėra priimtų griežtų apsirengimo normų. E. Jankauskienės nuomone, šie rūbai tiesiog patogūs vilkėti mokykloje.
Investicijomis nesinaudojo, dabar – planuoja
„Ant tos bangos, kai jau buvo galima kurti mažąsias bendrijas, mes nepakliuvome, taigi sąžiningai sumokėjome visus mokesčius, atlyginimus, negavome jokių lengvatų. Džiugu, kad verslo padėtis Lietuvoje pasikeitė ir kad dabar galima dalyvauti daugelyje programų“, – teigė verslininkė.
Ji tvirtino, kad kaip anksčiau tokių galimybių nebuvo, taip dabar ji stengsis pasinaudoti visomis teikiamomis: „Galvojame ir apie investuotojų pritraukimą, ir apie dalyvavimą Europos Sąjungos investicijų konkursuose. Svarstome ne tik kaip išlaikyti savo verslą, bet ir kaip sukurti papildomų darbo vietų“, – didelius siekius vardijo E. Jankauskienė ir pridūrė, kad jos galva tiesiog verda nuo naujų minčių ir plėtros planų.
Atidarydama naują liniją, „Akuku“ komanda šiuo metu ieško investuotojų, derasi su jais ir netgi planuoja kraustymąsi į naują biurą.
Tarp plėtros planų – ir užsienio šalys. Kinijoje dizainerių parduotuvėje pardavinėjama „Akuku“ moteriškų rūbų linija, planuojama plėtra Japonijoje: „ Japonija man labai patinka kaip šalis, kurioje vyrauja pagarbos ir atsakomybės kultūra. Ten irgi planuojame plėstis“, – pasakojo E. Jankauskienė.
Ji tvirtino, kad koją į Japoniją jau įkėlė, tačiau ten turi praeiti kiek laiko, kad japonai pradėtų pasitikėti ir kurti verslą kartu. Verslininkė tvirtino, kad paprastai visas bendravimas su potencialiais partneriais toje šalyje trunka penkerius metus, esą po tiek laiko japonai gali įsitikinti, kad žmogus yra patikimas partneris. Ji juokavo, kad pavyko išsiderėti trumpesnį – trejeto metų – terminą. „Jie jau eina į pabaigą, taigi tikimės, kad nuolatinis ir kantrus darbas duos siekiamų rezultatų“, – teigė E. Jankauskienė.
