„Kodėl padavėjas turi nemokėti mokesčių? Gal tie, kurie sako, kad taip turi būti, patys nemoka mokesčių. Gal jiems tai normalu. Bet man tai yra nenormalu. Arbatpinigiai, nori to ar nenori, yra atlyginimas, o ar nuo jo nemokame mokesčių?“, – teigia restorano „Dublis“ vadovas Deivydas Praspaliauskas.

Nors daugumoje užsienio šalių įtraukti aptarnavimo mokestį į sąskaitą yra normali praktika, D. Praspaliausko vadovaujamas restoranas yra viena iš retų vietų Lietuvoje, kur taip daroma. Pašnekovo teigimu, dabartinė situacija Lietuvoje nėra normali visų pirma dėl to, kad už gerą aptarnavimą atsilyginama tik padavėjui.

„Mes arbatpinigius daliname ne tik padavėjams, bet už gerą rezultatą yra atsakingas ir valytojas, ir indų plovėja, ir virėjas, ir galiausiai padavėjas. Nemanau, kad yra teisinga apdovanoti už tai tik padavėjus. Juk jei virėjas įdės per daug druskos, padavėjas neišgelbės bendro aptarnavimo. O jei padavėjui iš burnos smirdės, net geriausias patiekalas nepadės, klientui apsilankymas bus nemalonus.

Tai yra komandinis darbas. Traktuojant taip, kad arbatpinigiai yra padėka, nemanau, kad tai turėtų būti padėka tik vienam žmogui, nes tai yra visos komandos darbas, tai nėra vieno padavėjo užtarnautas rezultatas“, – sako D. Praspaliauskas.

Visiškai priešingos nuomonės laikosi Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Jos teigimu, priverstinis aptarnavimo mokestis yra neteisingas.
Evalda Šiškauskienė

„Manau, kad arbatpinigiai yra pagrindinė motyvacijos sistema, kad padavėjas tave geriau aptarnautų. Man asmeniškai labai nepatinka, jei aš priverstinai turiu mokėti 10 – 15 proc. nuo sąskaitos, net jeigu mane labai abejingai ir nemaloniai aptarnauja. Kur yra mano pasirinkimo teisė? Čia yra mano pasirinkimas apdovanoti padavėją už gerą ir profesionalų manęs aptarnavimą ir aš jau nutariu, kiek įvertinu tą aptarnavimą. O už ką būtų fiksuotas mokestis aš nelabai suprantu. Tada turėtume ir kasininkėms mokėti, nes jos irgi mus aptarnauja“, – įsitikinusi E. Šiškauskienė.

Neadekvatūs atlyginimai

E. Šiškauskienės teigimu, dalinti arbatpinigius visam restorano personalui yra neteisinga, nes padavėjams dažniausiai mokamas minimalus atlyginimas, kai tuo tarpu virėjai gauna kur kas didesnes pajamas.

„Virėjas gauna didesnį fiksuotą atlyginimą, jis neturi tiesioginio kontakto su klientu. Už ką aš turėčiau mokėti restorano valytojai, aš nelabai suprantu. Tada mokėkim visom valytojoms. Aš ateinu į parduotuvę, yra gerai išvalyta, aš turėčiau palikti arbatpinigių. Kur logika, kur riba tarp to, ką aš turiu mokėti ir ko nemokėti“, – svarsto E. Šiškauskienė.

DELFI kalbinta ne vienerius metus padavėja dirbanti Kornelija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sako, kad šiuo metu gauna maždaug 350 eur. į rankas, tačiau jos žiniomis, tai retas atvejis, dažniausiai padavėjams mokamas minimumas, apie 320 eur. į rankas.

Kornelijos teigimu, arbatpinigiai priklauso nuo daugelio dalykų, bet vidutinės jos pajamos sudėjus darbo užmokestį ir arbatpinigius siekia 600 eurų į rankas.

„Žiauriai skirtingai gauni, jei dirbi per pietus ir dirbi vakare. Jei dirbi per pietus, susirenki vidutiniškai kokius 5 eurus. Jei dirbi normalioje vietoje, vakare, kur vartoja alkoholį, tai vidutiniškai apie 30 eurų per pamainą. Jei vieta tokia, kur negeria, tada truputį mažiau. Galima teigti, kad iš arbatpinigių gauni antrą atlyginimą. Aišku, dar labai priklauso nuo sezono, vasarą kur kas daugiau, sausį visi mažiau eina į kavinukes, tai ir arbatpinigių mažiau“, – pasakoja Kornelija.

Paklausta, ar eitų dirbti į kavinę, kurioje yra įskaičiuojamas aptarnavimo mokestis, Kornelija sako, kad to greičiausiai nedarytų: „Prasideda visi mokesčiai ir tau liks žymiai mažiau pinigų. Jei reikėtų rinktis, rinkčiausi tą, kur arbatpinigiai neapmokestinami. Nebent jei atlyginimas būtų gerokai didesnis.“

D. Praspaliaukas teigia savo darbuotojams mokantis daugiau nei kiti restoranai, fiksuotas atlyginimas siekia mažiausiai 500 – 600 eurų į rankas, o padalinus darbuotojams aptarnavimo mokestį, padavėjų atlyginimas gali siekti ir 1200 eurų.
Lauko kavinės Kaune

„Svečias į restoraną juk ateina dėl maisto. Ir būtų labai klaiku, jei kur kas didesnį atlyginimą gautų žmogus be išsilavinimo, kuris tik įpila vyną, priima užsakymą, bet visą juodą darbą padaro virtuvė. O jis tik šypsosi ir atneša lėkštę. O kitas žmogus investavo laiką į specialybę, ėjo į mokyklą, į praktiką ir vienas žmogus turi profesiją, kitas neturi ir tas, kuris neturi gauna dvigubai didesnį atlyginimą.

Aš nesumenkinu padavėjo, bet tik manau, kad jo nereikia išaukštinti. Tad mano nuomone, teisybė yra ten, kur kruopščiai atliekantis savo darbą padavėjas yra pelnytai apdovanojamas tokio pat dydžio atlygiu kaip ir gerai atliekantis būtent virėjo profesiją turintis darbuotojas.“, – sako D. Praspaliauskas.

Pasak pašnekovo, dabartinė situacija restoranų versle yra absoliučiai nenormali, nes padavėjai dirbdami nekvalifikuotą darbą iš arbatpinigių susirenka milžiniškas sumas, kurios per mėnesį gali viršyti ir 1000 eurų, o mokesčių nuo šios sumos nesumoka.

„Traktuoti, kad arbatpinigiai yra atsidėkojimas... jei žmonės sužinotų, kiek padavėjai gauna tokiose vietose, kur nėra jokių aptarnavimo mokesčių, aš manau, kad jam suspaustų širdį. Nes tai yra neadekvatu realybei. Negali būti taip, kad padavėjas uždirba tiek pat, kiek žmogus, kuris vadovauja įmonei. Bet taip yra.

Padavėjai, kurie nelieka pas mus, sako, atsiprašau, bet aš dirbdamas kokioj tinklinėj picerijoj Gedimino prospekte galiu užsidirbti du kartus daugiau negu čia. Tai yra maždaug 1500 eurų atlyginimas į rankas. Ir jis ten turbūt gauna minimumą, bet jis turi šypsotis per prievartą, kad jam paliktų arbatpinigių. Manau, kad normalios vietos, kurios žengia į priekį, jos jau moka neblogą atlyginimą padavėjui, kad jis būtų užtikrintas ir nebūtų baimės jausmo, kad jam reiktų užpakalį bučiuoti svečiui, kad tik jam paliktų arbatpinigių“, – įsitikinęs D. Praspaliauskas.

Neteisingas apmokestinimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos komunikacijos vadovas Darius Buta DELFI sako, kad arbatpinigiai yra apmokestinami skirtingai. Jei restoranas įtraukia aptarnavimo mokestį į sąskaitą arba renka arbatpinigius į kasą, juos apskaito ir tada išdalina darbuotojams, turi sumokėti tokius pat mokesčius, kokiais apmokestinamas darbo užmokestis. Tai reiškia, kad valstybei iš viso nuo aptarnavimo mokesčio atitenka 54,8 proc.

„Gyventojas, jei arbatpinigius gauna iš gyventojo, pasibaigus metams pateikia metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją ir sumoka 15 proc. gyventojo pajamų mokestį (GPM)“, – sako D. Buta.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus bet kas gavęs arbatpinigius turi juos deklaruoti ir sumokėti 15 proc. GPM mokestį, tačiau D. Buta pripažįstą, kad užtikrinti, jog šio įstatymo būtų laikomasi praktiškai neįmanoma.

„Kiek žmonių tai padaro šiuo metu nėra galimybės išskirti, nes arbatpinigiai deklaruojami kaip kitos pajamos, nėra atskiros rūšies deklaracijoje. Apie kažkokias sankcijas ar baudas VMI tikrai nekalba šiuo atveju: pats gyventojas turėtų būti sąmoningas ir mokėti priklausančius mokesčius. VMI skiria dėmesį toms sritims, kurios turi didžiausią poveikį biudžetui“, – teigia D. Buta.

D. Praspaliausko teigimu, jei visi restoranai įtrauktų aptarnavimo mokestį į sąskaitas, būtų surinkta labai daug mokesčių, tačiau šiuo metu ir arbatpinigių apmokestinimas yra gerokai per didelis, pavyzdžiui, iš vieno euro po mokesčių darbuotojams lieka 0.45 eur.

Pašnekovo nuomone, jei aptarnavimo mokestis būtų apmokestinamas 15 proc., visi restoranai įsivestų tokį mokestį: „Visos iki vieno maitinimo įstaigos įsivestų aptarnavimo mokestį, nes galėtų atitinkamai skirstyti darbo užmokesčio sąnaudas ir virėjams, ir padavėjams, o valstybė surinktų kur kas daugiau mokesčių, nes netikiu, kad nors 1 proc. visų arbatipinigių gavėjų susimoka mokesčius.“

„Jei aš mokėsiu mokesčius, jei mano kaimynas mokės, neįsivaizduoju, kiek mes turbūt sumokėsim mokesčių. Nerealiai daug. Tai visai Lietuvai būtų nerealu. Aš dabar turiu nei didelę, nei mažą įmonę, bet kai pažiūriu, kiek per mėnesį aš sumoku mokesčių, galvoju oho. Jei visi taip darytų, šalis turbūt būtų skandinaviško lygio. Bet visi būna truputį skrudžai, deja“, – sako D. Praspaliauskas.

Vis dėl to E. Šiškauskienė galvoja, kad mokesčiai nuo arbatpinigių neturėtų būti mokami, nes tai yra dovana, o ne užmokestis, o be to, jos teigimu, arbatpinigiai nėra tokie ir dideli.

„Jeigu arbatpinigiai būtų dedami į vieną katilą, jie būtų labai konkretūs ir ta suma paskui būtų dalinama visiems, tada iškart jie būtų apmokestinami. Nes dabar, kaip tu iš to žmogaus surinksi, kiek jis gavo, kiek negavo, jis turėtų pats deklaruoti. Pas mus ir tie atlyginimai pakankamai nedideli. Ir nutylėjimo būdu esam susitarę su mokesčių inspekcija, kad kaip ir nereikėtų tos dovanos apmokestinti, nes tai yra mano atsilyginimas už man suteiktą malonią paslaugą. Mes esam išsiderėję, kad nebūtų apmokestinti“, – sako E. Šiškauskienė.

D. Praspaliauskas išskiria kitą svarbų aspektą, kodėl neapmokestinti arbatpinigiai kenkia patiems padavėjams.

„Tarkim, pas mane dirba padavėjas ir nori imti paskolą. Jis gauna aptarnavimo mokestį kaip savo atlyginimą, viskas yra apmokestinta ir jis sėdi prieš banko darbuotoją su kokiais 800 – 900 eurų į rankas mėnesiniu atlyginimu. Banko darbuotojas sako neblogai, galim sėdėti ir kalbėtis. Bet jei ateina žmogus, kuris gauna minimumą, nors realiai jis uždirba 1500 eur., kaip jūs manot, ką banko darbuotojas sakys? Tai sakytų, kad susimokėk mokesčius valstybei ir tada galėsim kalbėt“, – aiškina D. Praspaliaukas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (981)