Nuotraukose – identiškai atrodančios eglės
„Pasirodo, Kėdainių eglutė netoli nukeliavo – tik iki Raseinių“, – šitaip pajuokavo Airinas Jermolajevas, savo feisbuko paskyroje pasidalinęs sugretintomis Kėdainių ir Raseinių eglutėmis. Žiūrint į nuotraukas, gali pasirodyti, kad tai – ta pati eglutė, tačiau ne: viena iš nuotraukų daryta pernai metais Kėdainiuose, kita – šiemet Raseiniuose.
„Raseiniuose žmonės be fantazijos“, – pakomentavo viena moteris. „O koks skirtumas. Daug gražesnė nei pernai ar užpernai“, – pasireiškė kita komentatorė. „Na, nieko blogo, jei pasikeičia miestai eglių papuošalais, gal taip sutaupoma“, – svarstė kita moteris. „Šie metai eglučių plagijavimo metai“, – komentaruose nuskambėjo ir toks apibendrinimas.
„Man tai realiai graudu. Kelis metus žmonės verkdavo, jog yra negraži ir ta pati eglė, kaip ir praeitais metais, dabar gavom geresnę, ir vis tiek skundžiasi. Patys nežino, ko nori“, – pasisakė dar viena komentatorė.
Seniūnai teigia, kad panašumas jiems netikėtas
Raseinių seniūnijos seniūnas Artūras Milašauskas teigia, kad į dekoracijų panašumą neatkreipė didelio dėmesio. Visgi, jam girdėta, kad pernai metais Kėdainiuose miesto eglė atrodė panašiai.
„Dekoracijos ant stulpų pusėj Lietuvos panašios. Tiesiog mes į tai nežiūrim kaip į savo autorinį kūrinį, o to išskirtinumo irgi nesitikėjom. Mes nebuvom su Kėdainiais susiskambinę ar kažko sutarę – viskas gavosi atsitiktinai, nieko nekopijavom ir nepirkom iš Kėdainių“, – aiškina Raseinių seniūnas.
Jo teigimu, eglutės puošimas šiemet kainavo 7800 eurų ir PVM. Koncepcija buvo renkama iš kelių skirtingų katalogo variantų, kuriuos pasiūlė „Švenčių studija“.
„Eglutė man yra graži. Kam tas lenktyniavimas ir kas čia tokio, kad Kėdainiuose buvo tokia pati? Žaisliukų namuose irgi kiekvienais metais neperkame naujų. Man ši tema yra skaudi, nes stengėmės, džiaugėmės, o dabar save graušim dėl to, kad Kėdainiuose tokia pati eglutė stovėjo. Derinomės, kad mums dekoracijos tiktų prie naujos Nepriklausomybės aikštės, todėl ir pasirinkome šį variantą“, – aiškina A. Milašauskas.
Tuo metu Kėdainių miesto seniūnas Valentinas Tamulis teigia, kad Raseinių eglės jam dar neteko matyti. „Nebuvo jokių kontaktų su Raseiniais. Deja, jų eglės nesu matęs“, – sako jis.
Keliaujančios dekoracijos – įprasta praktika
V. Tamulis paaiškina, kad pernai metais jų miesto eglute taip pat rūpinosi „Švenčių studija“. Susisiekus su įmonės direktore Jolanta Tauraite, ši paaiškina, kad tokia praktika, kai tokios pačios eglių dekoracijos keliauja iš misto į miestą, yra įprasta.
„Raseiniai buvo informuoti, kad jų pasirinktos dekoracijos yra kataloginis variantas, pernai buvęs Kėdainiuose, bet jiems ši eglutė patiko ir nematau čia jokio pagrindo apie tai kalbėti. Tai normali praktika. Tik didieji miestai gali sau leisti dideles lėšas ir puoštis kiekvieną kartą vis kitaip. Jei panagrinėtume Lietuvos eglutes, pamatytume, kad kasmet, vienaip ar kitaip modifikuotos, jos keliauja“, – aiškina J. Tauraitė.
Ji pamini ir Alytuje šiemet pasikartojusias pernykštes Plungėje naudotas dekoracijas. Anot J. Tauraitės, tame nėra nieko neįprasto.
„Dekoracijos – tai menininko kūrinys, kuris gali gyventi eilę metų. Tos varžytuvės išbalansuoja žmones iš jų šventinio laikotarpio ir tai yra labai blogai. Žmogus priverstas kovoti, konkuruoti, kas gražiau, bet juk visos Lietuvos eglutės yra gražios“, – sako ji.
