Pirmieji fejerverkai
Manoma, kad pirmasis „fejerverkas“ atsirado visai netyčia – bambukui įkritus į laužą. Atrodytų, bambukas niekaip nesusijęs su sprogstamuoju pirotechnikos gaminiu, vis dėlto, istorija rodo ką kitą. Pirmąja petarda bambukas gal ir tapo atsitiktinai, tačiau tai, kas įvyko jam įkritus į laužą, puikiai paaiškina fizikiniai reiškiniai.
Bambukai savyje talpina nemažą kiekį oro, kuris kaitinamas pradeda plėstis ir spaudžia bambuko sieneles, kol galiausiai šis sprogsta. Taip bambukas tapo įvairių švenčių simboliu ir buvo naudojamas pramoginiais tikslais. Vis dėlto, tikrųjų fejerverkų atsiradimo istorija prasideda kiek vėliau. Kaip ir pirmojo sprogusio bambuko, taip ir tikrųjų fejerverkų ištakos siekia Kiniją.
Daugelis istorikų aiškina, kad pirotechnikos gaminių kelias prasidėjo kinų alchemikų dirbtuvėse. Pastarieji sumanė sukurti eliksyrą, kuris užtikrintų amžiną gyvenimą. Jie maišė įvairiausias chemines medžiagas ir visomis išgalėmis tikėjosi gyventi amžinai. Pasak Amerikos pirotechnikos saugos ir švietimo fondo (angl. American Pyrotechnics and Education Foundation), kartą Kinijos alchemikai sumaišė salietrą, sierą ir anglį ir pagamino žaliavinį, ypač degų, paraką.
Tad nenutrūkstamo gyvenimo eliksyras virto jų pačių naikinimo ginklu – sukurtas cheminių medžiagų mišinys sudegino ne vienus namus ir pražudė ne vieną žmogų. Tiesa, ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje.
Kinijos kariuomenės šį išradimą iš pradžių naudojo degančioms strėlėms ir liepsnosvaidžiams. Ilgainiui kinams pavyko sukurti receptą su tiksliomis sudėtinių medžiagų proporcijomis, kurios paraką pavertė sprogstamuoju užtaisu, tuo, ką šiandien gamintojai naudoja fejerverkų gamyboje. Kinai naudodami paraką kūrė bombas, kurios padėjo apsiginti nuo įsibrovėlių mongolų. Manoma, kad būtent pastarųjų dėka fejerverkai paplito visame pasaulyje po to, kai jie patys išmoko gaminti šį sprogstamąjį užtaisą.
Tai negrįžtamai pakeitė mūsų civilizaciją, o amžinąjį gyvenimą turėjęs atnešti gaminys iki šiol sėja suirutę daugelyje pasaulio valstybių.
Vis dėlto, parakas tapo ne tik masinio naikinimo ginklu, bet ir pačioje Kinijoje, o vėliau ir visame pasaulyje, buvo naudojamas ir kitam tikslui – piktųjų dvasių išvaikymui šaudant pirotechnikos gaminius ore naujųjų ir senųjų metų sandūroje. Būtent tai, ką šiandien kasmet darome ir mes. Tiesa, kai kuriems fejerverkai tėra penas akims, o kiti šventai tiki, kad tik su garsiausiais trenksmais galima pasitikti naujus metus.
Po Naujųjų pasipila traumos
Neretai spalvotos etiketės taip sužavi akį, kad nejučiomis blyksteli noras fejerverkus įsigyti ir čia pat išbandyti. Vis dėlto, kartais tokie bandymai baigiasi nesėkmingai. O ką jau kalbėti apie Naujametinę naktį, kai tokių nesėkmių padaugėja kartais.
„Dažniausiai pacientai pas mus patenka su plaštakos traumomis. Norėčiau priminti, kad tos traumos, ypač sprogdintinės, iš tikrųjų labai drastiškos, su ilgalaikėmis pasekmėmis. Patyrus tokią traumą dažnai reikalinga ne viena operacija, o kartais net ir šiais laikais tų operacijų ir rekonstrukcijų galimybės būna labai ribotos. Todėl dažnai pasekmes žmonės jaučia visą likusį gyvenimą“, – liūdnomis tendencijomis dalijasi chirurgas.
Kaip pasakoja pašnekovas, anksčiau neretai sužalojimus lemdavo nekokybiški fejerverkai. O štai šiandien dažniausia traumų priežastis, pasak gydytojo, žmogiškos klaidos. Tad pastarųjų galima išvengti paprasčiausiai perskaičius pirotechnikos gaminio naudojimo instrukciją.
„Manyčiau, nekokybiškos pirotechnikos šiais laikais yra pakankamai mažai, ji sukelia mažesnę dalį traumų, didžioji dalis – žmogiškos klaidos. Reikėtų nepamiršti tokių elementarių dalykų, kaip instrukcija ir kruopštus jos laikymasis. Tai tikrai sumažintų traumų tikimybę. Kitas dalykas, – blaivumas irgi yra svarbu. Neblaiviems pirotechnikos nereikėtų naudoti, nes ir reakcijos laikas sutrumpėjęs, ir vėlgi pasekmės bus liūdnos“, – sako dr. Kęstutis Braziulis.
Dažnai traumos lydi ne tik suaugusiuosius, bet ir nepilnamečius, kurie nevengia be suaugusiųjų priežiūros sprogdinti petardas. Kaip aiškina gydytojas, jų yra įvairiausių rūšių – nuo labai paprastų iki ypač galingų. Tačiau jis vėl primena tą pačią taisyklę – instrukcijas turi sekti visi.
„Norėčiau priminti, kad negalima uždegti dagčio, laikant petardą rankoje. Paprastai gamintojas rekomenduoja ją padėti ir dagtį uždegti ištiestos rankos atstumu. Jokiu būdu nelaikant rankoje, nes kartais nutinka taip, kad dagtis labai greitai sudega.
Jeigu, visgi, taip atsitiko, kad petarda sprogo rankoje, net jeigu ji ir nėra galinga, tai gali apsiriboti tik kažkokiais sumušimais ar paviršinėmis žaizdomis, o kartais, jeigu petarda yra galingesnė arba sprogo sugniaužus ją pilnai kumštyje ir nedėvint pirštinių, tai kartais netgi baigiasi pirštų arba dalies plaštakos amputacijomis“, – atkreipia dėmesį specialistas.
Neišvengiama žala gamtai
Retas susimąsto, kad fejerverkai ne tik gali sukelti įvairias traumas, bet ir stipriai pakenkti gamtai. Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė pasakoja, kad organizacija kasmet stebi oro kokybės monitoringo stotyse tam tikrų teršalų koncentracijų padidėjimą.
„Be abejo, tai priklauso nuo meteorologinių sąlygų, bet bet kokiu atveju dažniausiai teršalų koncentracijos išauga. O jeigu Naujametinė naktis rami, sausa, be kritulių, tai tas užterštumas, kurį sukelia fejerverkų sprogdinimas, gali išsilaikyti ir keletą dienų. Tad ir Naujųjų metų rytą mes dar kvėpuojame fejerverkų užterštu oru“, – aiškina specialistė.
Šiais metais sinoptikai prognozuoja vėjuotus ir lietingus orus, o tai, pasak V. Bimbaitės, lems teršalų dalelių nusėdimą ant žemės paviršiaus.
„Tai užterš ir vandenį, ir dirvožemį. O bendrai žmonėms, be abejo, – aplinkos oro tarša sukelia tam tikras kvėpavimo takų ligas ar jų paūmėjimus. Be to, žmonės gali blogai pasijusti ne tik dėl taršos, bet ir triukšmo, kuris kelią stresą. Pastarasis pasireiškia ir gyvūnams.
Be to, deja, bet didelė dalis atliekų, kurios lieka po Naujametinės nakties, yra neperdirbamos, bet bent jau norėtųsi, kad žmonės išmestų tas likusias tūteles į konteinerius. Tai irgi dažna problema – kitą rytą gatvės būna labai nešvarios ir pilnos šiukšlių“, – sako ji.
Tiek gydytojas, tiek aplinkosaugos specialistė vieningai tvirtina: fejerverkų populiarumas Lietuvoje nemažėja, o gyventojai vis dar skuba įsigyti pirotechnikos gaminių.
„Nepastebime, kad fejerverkų suvartojimas sumažėtų. Tą patį patvirtina ir statistikos duomenys – jų importas į Lietuvą išlieka didelis, tai, matyt, ir paklausa yra didelė. Tai kol kas pasikeitimo nesimato. Gera žinia, kad miestai pirotechnikos gaminių atsisako, o savivaldybės šventę kuria kitaip ar bent jau planuoja tai daryti.
Palinkėčiau visiems fejerverkų nepirkti ir išleisti tuos pinigus kažkaip naudingiau ir tvariau. O savivaldybes tikrai skatinčiau kurti šventę kitais būdais, pavyzdžiui, lazeriais arba kai kurios šalys naudoja dronus. Tokiais būdais galime kurti šventinę nuotaiką“, – teigia V. Bimbaitė.
Vilnius ir vėl atsisako fejerverkų
Tad štai Vilniaus miesto savivaldybė ir vėl kviečia šventes sutikti be pirotechnikos gaminių. Kaip teigiama pranešime spaudai, likus porai valandų iki Naujųjų, Varpinės bokštas keis savo formą, tekstūras, atkartos Vilniaus Kalėdų puošybos elementus. Projekcijos vaizdai žiūrovus kvies keliauti per metų laikus, skirtingus istorinius laikotarpius ir pasitikti 700-ąjį Vilniaus gimtadienį. „Kalėdos sostinėje“ programos tradicija tapęs reginys ant Varpinės pirmą kartą surengtas 2018 metais, o pastaruosius keletą metų jis vis tobulintas ir tapo tvaria bei šiuolaikiška alternatyva fejerverkams.
Miestui jau ne vienerius metus atsisakius fejerverkų, gruodžio 31-ąją Katedros aikštėje kviečiama paisyti savo ir aplinkinių saugumo – taip pat nesinešti pavojų žmonių sveikatai ir gyvūnų gerovei keliančių priemonių, nenaudoti petardų ir kitų sprogstamųjų medžiagų.
Gal švęsti visai nereikėtų?
Netrūksta ir svarstančių, ar ekonominio sunkmečio metu miestų savivaldybės apskritai turėtų rengti šventes, o ne tik atsisakyti fejerverkų. Štai pavyzdžiui Varšuvos miesto savivaldybė nusprendė šiais metais Naujųjų sutiktuvių atsisakyti, motyvuodama energetine krize ir karu Ukrainoje. Lenkijos sostinės valdžia pabrėžia, kad finansiniai sunkumai skatina mažinti išlaidas, todėl pirmiausia atsisakoma pramogų. Taip pat akcentuojama, kad už sienos kovoja Ukrainos kariai, todėl tai nėra tinkamas metas linksmintis. Vilniaus miesto savivaldybė laikosi kitokios pozicijos.
„Varšuvos pavyzdys gerbtinas, tačiau kiekvienas miestas pats renkasi, kaip švęsti. Šventinę programą jau esame sumažinę – nepuošėme antros eglutės Rotušės aikštėje, sostinės gatvės ir skverai papuošti kukliau, atsisakyta ir šventinio tiltų papuošimo bei trimatės pasakos. Taip sutaupėme 157 tūkst. eurų iš „Kalėdų sostinėje“ biudžeto.
Psichologai jau ne vienoje laidoje yra kalbėję, kad net vykstant karui Ukrainoje neteisinga atsisakyti švenčių, o ką jau kalbėti apie šventinį apšvietimą – žmonėms sunku susidoroti su emocijomis, keliamomis karo agresijos, ir nežinomybe, dar nespėjus atsigauti po pandemijos“, – sako Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
Besidomintiems, kiek šiais metais Vilniaus miesto savivaldybei kainuos kuklios Naujųjų metų sutiktuvės, E. Tamošiūnaitė aiškina, kad 2023-iųjų sutikimas Vilniuje atsieis panašiai kaip ir pernai – apie 50 tūkst. Eurų.
„Į šią sumą įeina tvarios alternatyvos šventiniams fejerverkams – unikalios vaizdo projekcijos – sukūrimas, įgyvendinimas, demonstravimas ant Varpinės bokšto bei lazerių ir šviesos reginys. Po Naujųjų šventės, pasitinkant Vėliavos dieną, ant Varpinės iki sausio 1 d. ryto švies Trispalvė.
Palyginti, 2018 m. vilniečių Naujųjų metų sutiktuvėms buvo skirta apie 40 tūkst. eurų, 2019 m. šviesų šou ir 3D instaliacija ant Varpinės Savivaldybei kainavo 50 tūkst. eurų“, – sako pašnekovė.
E. Tamošiūnaitė pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybė, nors ir renkasi švęsti, nepamiršta ir ukrainiečių. Nepaisant to, kad sostinė atsisakiusi fejerverkų, ji Ukrainos žmonėms padeda ir kitais būdais. Vykdomos įvairios akcijos čia Lietuvoje, siunčiami reikalingų daiktų paketai į Ukrainą ir aukojamos piniginės sumos.
Kaip padėti gyvūnams Naujųjų naktį?
Tad panašu, kad šventės Lietuvos miestuose vyks. Ne visur pavyks išvengti ir pagrindinio šio šventės atributo – fejerverkų, net jei pačios savivaldybės ragina savo gyventojus šios pramogos atsisakyti. Todėl Nevyriausybinė organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savo „Facebook“ paskyroje dalijasi ir patarimais, parengtais kartu su gyvūnų elgsenos specialiste Ugne Nedzinskaite, kaip padėti gyvūnams iškęsti Naujųjų naktį. Mat, jų teigimu, augintiniai šiuo šventiniu laikotarpiu kenčia labiausiai.
Fejerverkų metu nepalikite gyvūnų vienų. Kadangi gyvūno reakcija į fejerverkus neprognozuojama, geriausiai būkite kartu su jais. Elkitės įprastai, nes gyvūnai atpažista Jūsų išgastį ir jį perima. Užimkite gyvūną, kad atitrauktumėte dėmesį nuo triukšmo. Jei matote, kad reikia – paguoskite gyvūną. Pavyzdžiui, jeigu gyvūnas ramiau jaučiasi ant jūsų kelių ar glostomas, tai jį reikėtų laikyti ant kelių ir glostyti, kalbinti ramiu balsu, sakyti gyvūnui žinomus malonius žodžius ir pan. Jei jau visgi tenka išvykti – palikite įjungtą šviesą, muziką ar televizorių.
Minimalizuokite triukšmą bei pabėgimo galimybę: sandariai uždarykite langus, orlaides, duris, angas, pro kurias gyvūnas gali išlįsti. Užtraukite užuolaidas – gyvūnai bijo ne tik garso, bet ir ryškių šviesų. Pagarsintas televizorius, muzika padės užgožti fejerverkų sprogimų keliamą triukšmą“, – rašo organizacija.
Taip pat specialistai pataria leisti gyvūnams kur nors pasislėpti, pačiam susirasti saugią vietą ir leisti pabūti ten per fejerverkų šaudymą, net jei įprastai tai yra draudžiama vieta. O jei augintinis turi narvą (ypač paukščiai) – rekomenduojama jį apdengti ir patraukti nuo lango, taip pavyks suteikti daugiau jaukumo.
Organizacija taip pat pabrėžia ir sotumo jausmo svarbą ir ragina gyvūnus pamaitinti, mat sotūs jie ramesni ir mieguistesni. Patariama augintinių dubenėlius pripildyti šviežio vandens – išsigandę, nerimo kamuojami gyvūnai greičiau ištrokšta, o atsigėrę greičiau nusiramina. Galima pasirūpinti ir augintinio mėgstamais skanėstais, tačiau jeigu gyvūnas jų nevalgo, jo streso lygis yra labai aukštas, todėl per prievartą šerti nepatariama. Organizacijos teigimu, jei gyvūnas vis dėlto skanėstus valgo, galima jų duoti gausiai, siekiant nukreipti dėmesį nuo fejerverkų, net jei taip gausiai jo skanėstais nešeriate.
„Vaistai gali būti labai efektyvi priemonė stresui mažinti, bet jų griežtai negalima duoti savo nuožiūra, juo labiau vaistų, skirtų žmonių gydymui. Visus vaistus turėtų paskirti veterinarijos gydytojas - rekomenduojame su juo pasikonsultuoti iš anksto.
Pasirūpinkite iš anksto prevencinėmis priemonėmis gyvūno pabėgimo atveju: Būtinai paženklinkite savo gyvūną. Uždėkite ant antkaklio pakabuką su šeimininko telefono numeriu. Mikročipas ir telefono numeris padės greičiau surasti pabėgusio augintinio šeimininkus.
„Fejerverkų sezono“ pasivaikščiojimų metu būtinai vedžiokite šunį tik su pavadėliu. Gyvūnas, išsigandęs sprogimų, vedamas baimės ir nerimo, gali pabėgti, pasiklysti ar dar blogiau – papulti po automobilio ratais. Rinkitės vaikščiojimui laiką, kai yra mažiausia tikimė, kad bus šaudomi fejerverkai ar petardos“, – rašo „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.
