Specialistės teigimu, per šventes nuvykus pas nemėgiamus giminaičius reikėtų elgtis mandagiai ir pagarbiai. Nors nemėgti giminaičių – normalu, tačiau tai demonstruoti – nepatartina.
Antipatija giminaičiams – nebrandu
„Žmogaus gyvenime giminaičiai ir santykiai su jais turi labai didelę reikšmę. Visiems žmonėms ateina laikas, kai jie pradeda ieškoti savo šaknų, piešti genealoginį medį. Kiekvienas yra tam tikra tokio medžio dalis. Jeigu žmogų sulygintume su medžiu, galbūt būtų paprasčiau suvokti giminių reikšmę. Juk joks medis negali gyvuoti be šaknų, kamieno ar šakų. Kai turime giminaičius ir su jais bendraujame, nesusimąstome, kokią reikšmę jie turi mūsų gyvenimui. Dažniausiai tai suprantame tik netekčių metu“, - giminaičių svarbą pabrėžė R. Židonienė.
Anot jos, santykiai su giminaičiais yra glaudžiai susiję su žmogaus vidine psichologine savijauta. Nuo jų priklauso ir žmogaus asmenybė bei tai, kaip ji vystosi.
„Žinoma, viskas negali klostytis sklandžiai. Nėra nei idealių medžių, nei idealių žmonių, nei idealių santykių. Visuomet yra tam tikri nukrypimai nuo normos. Tačiau negebėjimas įveikti konkurencinių ar pavydo jausmų, destruktyvios agresijos demonstravimas dažniausiai rodo žmogaus nebrandumą“, - pabrėžė specialistė.
Kalti per dideli lūkesčiai? Anot jos, šventės žmogaus gyvenime yra tarsi prieskoniai. Jeigu jų nebūtų, gyvenimas būtų labai blankus.
„Kūčios ir Kalėdos yra artimų žmonių pabuvimo drauge šventė. Tai tarsi pajautimas, kad tu esi savo šeimos dalis, artimas kitiems. Turbūt todėl prieš didžiąsias šventes, žmonės, kurie yra vieniši – neturi šeimos arba jos yra netekę, jaučiasi blogai. Jie labai sunkiai išgyvena švenčių laikotarpį“, - pasakojo R. Židonienė.
Tad ji nepatarė visiškai atsiriboti nuo giminaičių, o geriau savęs paklausti, kodėl jaučiu antipatiją?
„Galbūt mes turime pernelyg didelių lūkesčių ir norime, kad tas žmogus būtų toks, kokį jį mes įsivaizduojame. Kartais mes tiesiog negalime priimti, kad jis yra kitoks. Pagrindinė problema šioje vietoje – per dideli mūsų lūkesčiai. Iš kitos pusės, galbūt tarp manęs ir kito žmogaus vyksta kažkokie labai intensyvūs tarpusavio santykiai, kurie turi konflikto atspindį. Tai gali būti konkurencija, pavydas, nusivylimo ar nesusikalbėjimo dalykai“, - kodėl kartais nemėgstame giminaičių pasakojo psichologė psichoterapeutė.
Reikia būti savimi, tačiau elgtis pagarbiai
Situacija, kuomet tenka rinktis, kur švęsti Kalėdas, bene dažniausiai užklumpa jaunas poras, kurios nesutaria pas kurio tėvus šiemet vykti. Joms specialistė taip pat turėjo patarimų.
„Kiekvienas mano, kad jo tėvai yra geresni. Tam tikra prasme, abu jie yra teisūs, nes kiekvienam jo tėvai – svarbesni. Bet jeigu tu gyveni su kitu žmogumi ir esi pajėgus suprasti, kas kitam žmogui yra svarbu, turi adekvačiai įvertinti situaciją. Nesvarbu, jog tau atrodo, kad partnerio tėvai blogi ar nemalonūs. Dėl kito žmogaus ir jo savijautos reikėtų rasti tinkantį abiems kompromisą. Juk santuoka apskritai yra vien kompromisai“, - pabrėžė R. Židonienė.
Yra ir kita šios situacijos pusė. Kuomet nemėgiami giminaičiai nusprendžia pasisvečiuoti pas mus. Tačiau dėl tokio jų sprendimo nereikėtų įsižeisti, daug svarbiau – tinkamai jį pagerbti.
„Jeigu žmonės pas tave atvyksta, vadinasi, jie nori tave aplankyti. Tai rodo, kad tu jiems esi svarbus“, - pabrėžė psichologė psichoterapeutė.
Pasak jos, bene didžiausia klaida, kurią daro žmonės, bendraujantys su nemėgstamais giminaičiais – bandymas daryti daugiau nei kad gali. To pasekoje po vakarėlio ar bendros vakarienės žmogus jaučiasi pavargęs, nusivylęs ir piktas. Tuomet nepasitenkinimas kito asmens draugija didėja. Žmogus pradeda savęs gailėti, klausti, kodėl aš turiu važiuoti būtent ten ir dar apsimetinėti, kad man tai patinka.
Anot R. Židonienės, šioje situacijoje apsimetinėti tikrai nereikia. Ji davė tris esminius patarimus tiems, kuriems šventes teks sutikti su nemėgiamais giminaičiais, – stengtis išlikti savimi, elgtis natūraliai ir pagarbiai.
