Miestelio lankytojus džiugina ir Katedroje įrengta prakartėlė, o akį traukia žybsinti eglutė, kurios viduje galima pasiklausyti pasakų. Nors kai kuriems miestelyje labai jauku ir jie džiaugiasi, pajutę kalėdinę dvasią, kitiems pramogų – maža.

Trūksta kelių svarbių dalykų

Kalėdų miestelyje sutikti Gintas, Audra su jų dukra Egle džiaugėsi, kad eglutė šiemet labai graži, o miestelyje vyrauja jauki, šventinė atmosfera.

„Pirmą sykį mes čia. Atvažiavome iš Utenos rajono specialiai dėl eglutės. Buvo labai įdomu, skaitėme komentarus, nes matėme daug nusivylusių žmonių, o mums labai patiko“, - sakė Eglė.

Šeima vieningai tvirtino, kad aikštėje gražu ir gera, tačiau trūksta vieno svarbaus dalyko: „Jei būtų sniego – būtų dar geriau“, - linksėjo galvomis.

„Gražu, jauku pasivaikščioti, bet čia Lietuva – čia lietūs lyja. Sniego tikrai reikia“, - taip pat pritarė lašinių paltį nusipirkęs Vytautas. Jis mugėje apsilankė eidamas iš darbo ir tuščiomis namo negrįžo, nes „koks vyras nemėgsta mėsos“.

Pirmą kartą Kalėdų miestelyje žvalgėsi ir Rūta su draugu. Mergina prasitarė, kad gyvena visai šalia, tačiau po mugę pasivaikščioti išsiruošė pirmą kartą. Jaunuoliai skubėjo karšto vyno ir teigė pasižvalgysią kalėdinių dovanų.
Kalėdų miestelis

„Šiandien kaip tik pravažiavau pro Akropolį, pamačiau visas tas iškabas ir tikrai kažkaip ne tas, o čia labai jauku, muzika, kvapai – iš karto pasijaučia kalėdinė atmosfera“, - šypsojosi ji.

Tiek lankytojai, tiek prekeiviai sutiko – iki pilnos laimės tetrūksta sniego ir žmonių, kurių paprastomis dienomis ne per daugiausia. Tačiau prekiautojai tikisi, kad jų pagausės artėjant didžiosioms metų šventėms.

Prekiautojų sekamų pasakų klausosi ir užsieniečiai

Mugėje apstu paveikslėlių, molinių namelių, kvapnių muilų, todėl dažnas čia užklysta pasižvalgyti kalėdinių dovanų idėjų.

Slenkant pro medinius namukus, akis užkliūna už žalių kėnių vainikų su baltomis žvakėmis. Juos parduodanti Eglė Kalėdaitė džiaugėsi, kad vainikais ypač žavisi užsieniečiai, nors dažnai jų neperka dėl to, kad neturi lagamine vietos. „Ypatingai daug ukrainiečių, norvegų, vokiečių, kiek išėjo atpažinti iš kalbos. Jaučiamas susižavėjimas iš užsieniečių, o lietuviai labiau žiūri į kainą, nors aš, atitinkamai, gal irgi į ją žiūrėčiau“, - sakė ji.

Eglė uoliai darbuojasi nuo pat ryto, todėl neturi kada ištrūkti pasiklausyti sekamų pasakų pagrindinėje šalies eglėje, tačiau juokiasi, kad pasakas kasdien seka ji pati: „Siūlau įsigyti vainikus, kasdien kalbuosi su daugeliu žmonių, užsieniečiais – tai ir sakau, kad tai mano kalėdinė pasaka.“

Kad miestelyje labai daug užsieniečių tvirtino ir kiti prekeiviai. Avies vilnos pledus siūlantis Gediminas sakė, kad sutinka daug norvegų, rusų, kaimynų baltarusių. Jie labiausiai ir domisi pledais, nes lietuviai, anot jo, yra pasyvūs, o rūpintis dovanomis pradeda tada, kai lieka nedaug laiko.
Kalėdų miestelis

Vis dėlto, ne pirmus metus Kalėdų miestelyje prekiaujantis Gediminas sakė, kad žmonių kiekiu skųstis negali – savaitgaliais jų tikrai daug, tačiau dauguma – tik apsidairančių, apsižvalgančių. „Tokie žiūrovai“, - nusijuokė jis.

Mugėje galima rasti ir kvapnių aromatinių žvakių, skarelių, sagių bei kitų aksesuarų, kuo pralinksminti pilvus randa ir smaguriautojai.

Kaštonus čiumpa net su kevalu

Šventinės nuotaikos nestokojo kaštonus pardavinėjanti Vera. Ji džiaugėsi, kad kaštonus itin mėgsta užsieniečiai, o lietuviai dar stebisi, kad juos galima valgyti. „Ateina ir klausia, ar čia tiesiog nuo medžių surinkome ir kepame. Sakau, kad čia specialios rūšies kaštonai iš Italijos, bet jie sako patys pabandys išsikepti lietuviškus. Siūlau nebandyti, nes mūsų lietuviški yra gana kartūs“, - nusijuokė.

Šilti kaštonai kai kam primena saldžią bulvę, kitiems – žirnius. Vera juokėsi, kad kartais net nespėja pasakyti, jog jie valgomi be kevalo, nes vedami smalsumo, žmonės iškart įsimeta kaštoną į burną su kietu, apskrudusiu lukštu.
Kalėdų miestelis

Nuolat sukdamasi prie karštos keptuvės, Vera nespėja sušalti. Tačiau šilčiausia kalėdiniame miestelyje aplink eglę besisukiojančiam zuikiui, kuris fotografuojasi su vaikais ir siūlo užeiti į namuką, kuriame tėvai savo vaikams gali nupirkti žaislų.

Nosies nušalti nespėja ir pasakos Raudonkepuraitė veikėjai. Karamelizuotais riešutais, karštais vafliais bei saldžiais grybukais prekiauja ir senelė, ir vilkas, ir pati Raudonkepuraitė. Senele apsirengusi Lilijana sakė, kad lietuviai labai ištikimi rankų darbo grybukams, o vaikai labiausiai mėgsta skabyti cukraus vatą.
Kalėdiniame miestelyje prekiaujanti šeima

Trečius metus kalėdinėje mugėje prekiaujanti Lilijana pastebėjo, kad žmonių skaičius daugmaž panašus, tačiau šiais metais ypatingai daug italų, rusų.

Patinka ne visiems

Ne taip šilta, kaip prekiautojams, buvo keliems vaikinukams iš Italijos. Mugėje jie žvalgėsi suvenyrų ir teigė, kad čia labai jauku, tačiau didžiausią įspūdį jiems paliko eglė. „Beautiful, beautiful (liet. gražu – DELFI)“, - vis kartojo jie.

Tuo tarpu Vladimirui, po mugę vaikštinėjusiam kartu su žmona Tatjana, eglutė visai nepatiko: „Nyki, vadinkime atvirai. Nepatinka. Ne eglė, o namas kažkoks, visai nelietuviškame stiliuje“, - kalbėjo jis, kai įsikibusi į parankę moteris ramino: „Na baik baik, visai graži juk. Žvaigždės viršuje norėčiau ir viskas“, - šypsodamasi pareiškė.

Mugėje sutikta iš rytų Švedijos atkeliavusi moteris teigė, kad kalėdinis miestelis mažai kuo skiriasi nuo mugių jos šalyje. Ji tik pasigedo šiaudų, kuriais nuklota visa žemė, kur Švedijoje vyksta mugės. Moteris Lietuvoje vieši jau nebe pirmą kartą, tačiau lietuviškoje kalėdinėje mugėje dar niekada nėra buvusi. „Jauku, labai jauku, - šypsojosi ji. – Mugės tikrai panašios, gal pas mus tik kiek didesnės“

Vis dėlto, moliniais nameliais prekiaujanti Megė sakė, kad nors užsieniečių mugėje nemažai – dauguma jų yra nepatenkinti: „Per mažai jiems visko. Nėra to jausmo, nėra tos emocijos, koncertų. Tai yra didžiulė mugės dalis, turinti sutraukti žmonių kiekvieną dieną, nesvarbu ar pirmadienis, ar antradienis. Užsienyje, į tokias muges eina žmonės tiesiog po darbo, pabūti, išgerti karšto vyno, ne taip, kaip pas mus.“

Ji tikino, kad užsieniečiai atvažiuoja į Lietuvą specialiai pažiūrėti kalėdinio miestelio, o ne aplankyti miestą, todėl dažnai lieka nusivylę. Muge nepatenkinta buvo ir sutikta garbaus amžiaus Regina. Moteris užsuka čia vos ne kasdien, tačiau tvirtino, kad kalėdinės nuotaikos jai taip ir nepavyko rasti:

„Einu ieškoti atmosferos, bet kol kas nerandu: tuščia, nyku, mažai žmonių, nelinksma. Skurdi (mugė – DELFI), pasakyčiau. Kartojasi tos pačios prekės ir tai – tokie niekaliukai, nelabai džiugina širdį.“

Trūksta pramogų vaikams

Reginai kalėdiniame Vilniuje trūksta pramogų, tačiau ne ką mažiau pasipiktinęs buvo praeivis Rolandas, į mugę užsukęs su savo dukra. „Nelabai yra ką veikti, ypač su vaikais. Sereikiškių parke labai laukėme karuselės, kuri jau turėjo veikti, tačiau kaip neveikia – taip neveikia“, - sakė jis.

Bernardinų botanikos sode karuselė iš tiesų neveikia, nors kabantis užrašas informuoja, jog ant spalvotų arklių vaikai suptis galės nuo gruodžio pirmos dienos. Karuselės turėtų veikti kasdien – nuo 11 iki 21 valandos vakaro.

„Vakar dar buvau praėjęs ir, nors jau buvo truputį po devynių, neatrodė, kad prieš keliolika minučių ten virė veiksmas, klykavo vaikai“, - sakė vyriškis.

Pagrindinė pramoga vaikams – pasakų sekimas eglės viduje. Tačiau, norint tikrai patekti į eglės vidų – verta užsiregistruoti iš anksto, kadangi kartais prie eglės nutįsta nemaža eilė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (35)