Būtent dėl šios priežasties pernai Vilniaus miesto savivaldybė Naujųjų metų fejerverkus leido ne Katedros aikštės prieigų, kaip įprasta, o Stalo kalno.
„Tiesą sakant, jeigu kas nors šiek tiek pasigedo fejerverkų įžiebiant eglutę šiemet (2016-aisiais), tai yra ir dėl to, kad netyčia nepakenktumėm Gedimino kalnui. Vibracijos tokioje vietoje irgi gali daryti įtaką. Fejerverkai bus ne iš Katedros aikštės“, – žurnalistams pernai sakė meras.
Šįmet situacija nesikeičia – fejerverkai bus leidžiami iš Bernardinų sodo prieigų.
„Šiemet Naujametiniai fejerverkai bus leidžiami nuo Bernardinų sodo pusės, kad susirinkusiems aplink Kalėdų eglę Katedros aikštėje vilniečiams ir miesto svečiams jie būtų matomi ir tuo pat metu išlaikomas pakankamai saugus atstumas. Tikimasi, kad oro sąlygos šventiniams fejerverkui bus kur kas geresnės nei praėjusiais metais“, – šįmet sako „Vilniaus kultūros centro“ direktorius Paulius Jurgutis.
Įtaria fejerverkus
Tačiau yra manančių, kad būtent Naujamečiai fejerverkai vis tiek gali pakenkti ir taip prastai Gedimino kalno būklei.
Situacija dėl Gedimino kalno besidomintis Žilvinas Nečiūnas sako manantis, kad tiek ir fejerverkų, tiek ir greta vykstančio transporto eismo virpesiai gali pakenkti ir taip prastai kalno būklei. Jis taip pat sako, kad fejerverkų aplink kalną išvis nereikėtų leisti.
„Mano nuomone, kai šlaitų būklė yra ir taip nestabili, gali būti kažkokių nuostolių. Aš, miesto galvų vietoje, fejerverkų neleisčiau, kol tokia situacija“, – sako Ž. Nečiūnas.
Paklaustas, kokio masto galėtų būti nuostoliai, pašnekovas svarsto, kad įtakos fejerverkų sukeltos vibracijos galėtų turėti tose vietose, kur jau yra atsiradusios nuošliaužų užuomazgos.
„Net carinės Rusijos laikais nuo Gedimino kalno buvo šaudoma patrankomis, tačiau viskas vėliau buvo nutraukta. Yra nuotraukos su tomis patrankomis. Bijau sumeluoti, bet manau, tai buvo perkelta ant Trijų kryžių kalno, bet dabar neišeitų to padaryti, nes ten irgi formuojasi didelė nuošliauža“, – sako Ž. Nečiūnas.
Pašnekovas sako, kad neigiamos įtakos gali turėti ir netoliese vykstantis transporto eismas. Jis įsitikinęs: jeigu medžiai nebūtų buvę iškirsti, dabar net nereikėtų kalbėti apie Gedimino kalno problemas ir nei fejerverkai, nei transportas kalno būklei įtakos nedarytų.
„Galėtų šaudyti fejerverkus kiek nori. Kol augo medžiai, nuošliaužų nebuvo. Per visą tą laiką jokių nuošliaužų nebuvo. Viskas prasidėjo su medžių kirtimu ir statybomis. Tos nuošliaužos 2004 ir 2008-ais metais pasikartojo toje pačioje vietoje – toje pačioje vietoje medžiai jau buvo iškirsti“, – sako Ž. Nečiūnas.
Tyrimai rodo, kad fejerverkų sukelti virpesiai įtakos neturi
Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas pasakoja apie pernai per Naujųjų sutikimo renginį darytą eksperimentą.
„Pernai, per Naųjųjų metų sutikimą, įtaisėme seismometrus, kurie fiksuoja menkiausius žemės virpesius – žemės drebėjimus. Buvome jrengę juos Kalnų parke. Tyrimai įrodė, kad sprogdinimai jokios įtakos grunto virpesiams neturi – negali turėti neigiamų pasekmių Gedimino kalnui“, – sako J. Satkūnas.
Jis teigia, kad yra tirti ir transporto eismo keliami virpesiai. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad jie neturi jokios įtakos pačiam kalnui.
„Nuo automobilių eismo virpa Nacionalinio muziejaus langai – taip. Tačiau yra atlikti VGTU mokslininkų specialūs tyrimai, kurie buvo pristatyti ekspertų grupės ataskaitoje, kuri tyrė žalingus poveikius Gedimino kalnui. Juose pateikta, kad tie virpesiai, kuriuos kelia transportas, yra visiškai kitokio dažnio.
Jeigu langai virpa nuo transporto, nebūtinai reiškia, kad virpa ir kalnas – jis yra visiškai kitoks fizinis kūnas. Kiek atsimenu, išvados buvo tokios: „Tokio pobūdžio virpesiai kalnui neigiamos įtakos neturi“, – sako J. Satkūnas.
Teigia, kad kalnas tvarkomas
Gruodžio pradžioje naujienų agentūra ELTA skelbė, kad kalno papėdėje atsiradusios nuošliaužos yra išvalytos, formuojamos drenažo sistemos ir skaldų atramos.
„Darbai kalno viršuje baigti. Tarp pirmojo ir antrojo kunigaikščių rūmų aukštų liko uždengti laikiną stogą. Parapetai suformuoti, kad drėgmė nesiskverbtų į rūmų gilumą.
Nuošliaužos nesijungia į didelį masyvą. Rytinėje kalno dalyje jos sutvarkytos – drenažo sistema, skaldos atramos įrengtos, K. Škirpos alėja nuo gruodžio 1 dienos atidaryta.
Šiandien visos pajėgos mestos į ties Valdovų rūmais susiformavusias nuošliaužas. Jas sutvarkius minėtu principu, galima sakyti, kad kalnas bus paruoštas žiemai. Bet tai nereiškia, kad mes miegosime žiemos miegu“, – žurnalistams kalbėjo R. Augustinavičius.
Jis taip pat sakė, kad bus pradėti vykdyti tvarkybos darbai – įrengti stabilūs ilgalaikiai molio tarpsluoksniai, kad vanduo nesiskverbtų į kalno gilumą.
Pietrytinio šlaito ir kalno viršutinės aikštelės tvarkybos darbams iš valstybės rezervo numatyta skirti apie 7,5 mln. eurų.
