aA
Visuose didžiuosiuose miestuose jau nušvito kalėdinės eglutės, juos vejasi mažesni miesteliai, kasmet surengiantys vis įspūdingesnes eglutės įžiebimo šventes. O kada kalėdinę eglutę puošti namuose – Kūčių vakarą, kaip anksčiau, ar leisti vaikams jomis pasidžiaugti iki valios?
Kalėdų eglė
© Shutterstock

Kokios tradicijos susiformavo prieškario Lietuvoje ir išvis, ar ne per anksti šiais laikais pradedame švęsti Kalėdas? Visą gruodį trunkantis šventinis šurmulys daugeliui taip įkyri, kad tikrosios šventės jau net nebelaukia.

Eglutės sunkiai skynėsi kelią

Etnologas Libertas Klimka sako, kad visais laikais didžiausioms metų šventėms lietuviai pradėdavo ruoštis nuo Šv. Liucijos – gruodžio 13-osios dienos. Šv. Liucijos diena, vadinama Šviesos švente, labiausiai minima Skandinavijos šalyse, bet ir Lietuvoje žmonės seniai pastebėjo, kad tądien nustoja ilgėti naktis. Nors rytais, pasak etnologo, saulutė dar keletą minučių pramiega, vakare jau leidžiasi tuo pačiu metu. Tai simbolinė diena, nes iki jos lieka 12 parų iki Šv. Kalėdų. Kiekviena diena atitinka vieną mėnesį, todėl pagal tai, koks tomis dienomis būdavo oras, žmonės spręsdavo, kokie bus ateinantys metai.

O eglutės puošimo tradicijos į Lietuvą atėjo labai vėlai, maždaug tik prieš 100 metų. Iki tol lietuviai Kūčių stalo kampuose dėdavo eglės šakeles, o namus puošdavo šiaudiniais sodais ir pintais paukšteliais. Įjuodusioje dūminėje troboje tokios puošmenos švieste šviesdavo ir džiugindavo vaikus bei suaugusius.

„Tradiciją puošti eglutes į mūsų šalį atvežė vokiečių kareiviai, ji plito ir per dvarus. Vokiečių kareiviai, kuriems per Pirmąjį pasaulinį karą ilgai tekdavo sėdėti apkasuose, eglutes puošdavo iš namų atsiųstomis dovanėlėmis, pakviesdavo jų pažiūrėti kaimo vaikus. O dvarininkai tą tradiciją perėmė iš Didžiosios Britanijos, kurioje madą puošti eglutes įvedė princas Albertas ir karalienė Viktorija“,- sakė L. Klimka.

Kalėdų eglutės puošimas
Kalėdų eglutės puošimas
© Schutterstock nuotr.

Pasak etnologo, pradėjus Lietuvoje puošti eglutes, niekas jų į kampą, kaip dabar nestatydavo. Kaip ir šiaudinius sodus, kabindavo palubėse, viršūnėle žemyn. Ir puošdavo tais pačiais šiaudiniais paukštukais, žvaigždutėmis, snaigėmis. Tik vėliau, pagerėjus ekonominei padėčiai, ant jų pradėti kabinti saldainiai, obuoliai.

„Paskui jau ir Švietimo ministerija rekomenduodavo mokyklose puošti eglutes – siuntinėdavo aplinkraštį su tokiais nurodymais. Mūsų Atgimimo šaukliai piktinosi, kad rusai eglutėmis nori lietuvių vaikus nuvilioti nuo daraktorinių mokyklų“,- pasakojo L. Klimka.

Didžiausia dovana – bendravimas

Šių laikų tradicijas, pasak etnologo, diktuoja nebe tautos papročiai, o prekybos centrai.

„Lapkritį prasidedantis šventinis šurmulys man atrodo juokingai – tai yra hedonistinio ir vartotojų pasaulio atspindys. Šventės laukimas yra labai gražus ir prasmingas laikas, bet kai pradedama švęsti iš anksto ir dar taip anksti, tikroji šventė nublunka. Tas pats ir su dovanomis vaikams. Kai jų gauna krūvomis, niekas nestebina ir nedžiugina – vos išpakavę numeta į kampą. Užsienyje praktiški žmonės sugalvojo tas dovanas supirkti. Tai vartotojų visuomenės grimasos“,- tvirtina L. Klimka, prisiminęs, kad vaikystėje didžiausia dovana per šventes būdavo galimybė ilgiau pabūti su darbuose paskendusiais tėvais, seneliais, pasiklausyti jų pasakojamų legendų ir istorijų.

Dovanų tuomet vaikams niekas nedovanodavo, vaikai džiaugdavosi saldainiukais nuo eglutės – iki Trijų Karalių, prisimena L. Klimka, ant eglutės likdavo tik tušti popieriukai. Šventinėmis dienomis pradžiugindavo ir skanesni valgiai, saldumynai.

Jų įsigydavo prieš pat Kalėdas rengiamame Saldaturgyje. Pagrindine preke jame būdavo cukrus, nes jį paprasti kaimo žmonės valgydavo tik per šventes, ir saldumynai. Prieš Saldaturgį dar būdavo rengiamas Šeškaturgis ir Skaistaturgis. Per pirmąjį visi apsirūpindavo šiltais drabužiais, apykaklėms papuošti pirkdavo šeškų kailiukus. Į Skaistaturgį kaimo bernai jodavo pirkti dovanų savo merginoms.

„Tokie turgūs tikrai vykdavo Šiaurės Lietuvoje, bet būdavo ir kituose regionuose, juk reikėjo žmonėms pasiruošti šventei“,– pasakojo L. Klimka.

Su eglute ateina šventės

Etnologas pripažįsta dažnai girdintis, kad senovėje eglutę puošdavo tik Kūčių dieną, tačiau mano, kad tai daryta tik dėl to, jog sovietmečiu iki Kalėdų eglučių net nebūdavo galima pardavinėti.

„Manau, kad prieš pat šventę eglutė puošdavo ne dėl tradicijos. Lietuvoje eglutės pradėtos puošti taip neseniai, kad tradicija net nespėjo susiformuoti. Greičiausiai žmonės prisitaikydavo prie sovietmečiu galiojusių draudimų. Antra vertus, niekam neateidavo į galvą mintis pradėti švęsti labai anksti, nors prieš karą šventei ir pradėdavo ruoštis nuo Šv. Liucijos“, - tvirtina L. Klimka.

Norintiems pajusti tikrąją šventės dvasią, etnologas rekomenduoja eglutę puošti tik prieš pat Kalėdas. Geriausia – Kūčių dieną. Tada ji tikrai užpildys namus miško kvapu, suteiks šventei pakilumo. O jei eglutę puoš vaikai savo pačių pagamintais papuošimais, tai ir turės ką veikti, ir jausis prisidėję prie šventės rengimo.

„Jei eglutė, apkarstyta blizgučiais, namuose stovės visą mėnesį, šventė nublanks. Galima suprasti, kodėl taip anksti eglutes puošia didžiuosiuose miestuose: reikia laiko, kad visi suspėtų atvažiuoti pasidžiaugti. Bet man rodos, kad užtektų ir tų 12 dienų nuo Šv. Liucijos“, - sako L. Klimka.

Kalėdoms pradedame ruoštis per anksti: kada iš tiesų metas puošti eglutę?
© Shutterstock

Etnologas įspėja, kad nei su plastikinėmis eglutėmis, nei su pasodintomis vazonuose, tradicijos neturi nieko bendro. Tokios eglutės šventės nesukurs, nes gražu tik tai, kas natūralu ir autentiška.

Neprivalome būti laimingi

Depresijos gydymo centre dirbantis psichologas Antanas Mockus mano, kad noras iš anksto ruoštis šventėmis gali atsirasti dėl kelių priežasčių. Vieni taip nori praskaidrinti kasdienybę, kitiems patinka širdžiai maloni kūrybinė veikla. Tačiau nekyla abejonių, kad tą skatina ir nuo lapkričio pradžios pakitęs prekybos centrų prekių asortimentas, ir kalėdinių reklamų gaudesys bei žiniasklaidoje nuolat skambantys klausimai: „Ar jau pasipuošei namus?", „Dvi paslaptys, kaip tobulai pasipuošti namus šventėms".

Pasak A. Mockaus, tokie klausimai artėjančias šventes skaudžiai primena tiems, kurie per šiuo laiku jaučiasi blogai: mūsų visuomenėje yra ir daug vienišų, ir netektis patyrusių, ir negalinčių išlaidauti šventinėms dovanoms. Ilgai besitęsiantis kalėdinis šurmulys jiems yra tikras išbandymas.

„Kalėdinis laikotarpis tarsi kelia mums lūkestį, pabrėžia idealą, jog privalome būti laimingi, susirinkę visi šeimos nariai šiltai bendrauti. Negalėdami šio idealo įgyvendinti, lyginame save su kitais, kurie atrodo daug laimingesni ir geresni, todėl jaučiame emocinę įtampą, nusivylimą savimi ir savo gyvenimu. Tai kuria slogią nuotaiką. Svarbu nesprausti savęs į tobulumo rėmus, priimti save realistiškiau, nusiteikti, kad iš esmės mano gyvenimas yra pakankamai geras ir aš savimi iš esmės esu patenkintas“, - pataria psichologas.

Pasak A. Mockaus, daug įtampos prieš šventes gali sukelti ir pernelyg didelės, neplanuotos išlaidos. Ypač sunku šventinį šurmulį atlaikyti tiems, kurie patyrė skaudžių praradimų, neteko artimų, brangių žmonių. Psichologas pripažįsta, kad tokiems žmonėms grįžimas mintimis į praėjusius metus gali padidinti vidinę kančią. Liūdesį, ilgesį, skausmą sukels ir tuščia kėdė prie šventinio stalo.

Kai kuriems švenčių laikas apkarsta dėl būtinybės susitikti su šeimos nariais, kurių iš tiesų nenorėtų net matyti. Šis vidinis konfliktas kelia didelę emocinę įtampą, todėl svarbu iš anksto apgalvoti, kaip ir su kuo bendrausime per šventę.

„Gali būti, kad vienu metu ir džiaugiatės esančiais šalia Jūsų šeimos narių buvimu ir tuo pačiu liūdite ir gedite tų, kurių nėra. Svarbu savo jausmus atpažinti, suteikti jiems erdvės ir leisti būti visokiems, net ir prieštaringiems“, - pataria A. Mockus.

Kalėdoms pradedame ruoštis per anksti: kada iš tiesų metas puošti eglutę?
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dėl depresijos kaltos ne šventės

Nors daug kalbama apie priešventinę ir pošventinę depresiją, psichologas A. Mockus tvirtina, jog šventės tikrai nėra depresijos priežastis.

Gyvenime yra tiek daug įtampos ir skubėjimo, kad papildomas rūpestis šventėmis gali tapti fizinio ir emocinio streso šaltiniu. Dėl to atsiranda išsekimas, sumažinantis energiją ir pabloginantis nuotaiką.

Kai kurie itin jautrūs šviesos sumažėjimui žmonės tamsiuoju sezonu gali jausti simptomus, panašius į sunkios depresijos: atsiranda nuolatinis saldumynų poreikis, vangumas, mieguistumas, krenta darbingumas, apima apatija. Tokiems žmonėms patariama saulėtomis dienomis išnaudoti progą pabūti lauke, naudotis šviesos terapijos prietaisais.

Keli būdai nuotaikai pataisyti

Jei žinote, jog per šventes būsite vieni, suplanuokite, ką veiksite: paskambinsite draugams ir artimiesiems, skirsite laiko maloniai kūrybinei veiklai, nueisite į šventinį renginį, ramiai paskaitysite knygą, pamąstysite apie gyvenimą, praėjusius metus.

Nuotaiką visada pagerina fizinis aktyvumas. Išsiruoškite ilgesniam pasivaikščiojimui į parką, pabūkite gamtoje, pasidairykite šventinėse miesto gatvėse.

Daug vyresnio amžiaus žmonių gyvena vieni, jaučiasi vieniši ir nereikalingi, nors galėtų savanoriškai prisijungti prie Kalėdinių akcijų ir aplankyti tokius pat vienišius. Arba apsidairyti aplinkui ir aplankyti kaimynystėje gyvenančius vyresnio amžiaus žmones – pasveikinti su šventėmis, padėti joms pasiruošti. Kad ir kaip sunku mums patiems, kitiems galime duoti labai daug: šiltas bendravimas, dėmesys suteikia gyvenimui prasmę, pradžiugina, atitraukia mintis nuo rūpesčių.

Jei liūdna, o širdį drasko vienišumas, paskambinkite emocinės paramos telefonu. Per šventes juo skambina daugiau žmonių nei įprastai. Šiltas, nuoširdus pokalbis praskaidrina nuotaiką ir išblaško niūrias mintis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (645)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (192)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (332)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (1583)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Orai: snigs beveik visur (2)

Artimiausiomis dienomis mūsų šalies orus lems pamažu nykstantis ciklonas. Ketvirtadienį dangus...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (496)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...

Theresa May atlaikė balsavimą dėl nepasitikėjimo (66)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė trečiadienį vakare atlaikė balsavimą dėl...

Grybauskaitė: skambinau ir Petrauskienei, ir Skverneliui, tačiau premjeras žadėjo susitvarkyti pats (327)

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susirūpinusi dėl etatinio mokėjimo reformos ir siūlė pagalbą...

„Olympique“ paskutinis pro pūgą prasibrovė į Čempionų lygos aštuntfinalį

UEFA Čempionų lygoje baigėsi grupių etapas. Trečiadienį buvo likęs tik vienas nežinomasis –...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (43)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...