Viename iš dienraščio numerių apie eglutę buvo kalbama jau kaip apie savą tradiciją, tačiau taip pat buvo paaiškinta, kad nauja mada papuošti vaikams eglutę šv. Kalėdų išvakarėse buvo „pasiskolinta iš gerųjų vokiečių“. Nuo 1840 metų šio dienraščio prieššventinio laikotarpio numeriuose tik ir buvo kalbama apie eglutes. Buvo spausdinami ne tik komerciniai skelbimai, bet ir praktiški patarimai, kaip surengti vaikams gražią šventę. Nemažas dėmesys spaudoje skirtas ir dovanoms. Štai minėto „Sankt-Peterburgskie vedomosti“ dienraščio 1852 metų gruodžio 9 dienos numerio redaktoriaus skiltis ragino tėvelius pamaloninti savo vaikus švenčių proga: „Kad ir kaip betaupytumėte, mamytės ir tėveliai, bet šventėms papuoškite eglutę savo mylimiems paukšteliams su tinkama iliuminacija ir derama dovanėlių, tinkamų jų amžiui bei poreikiams, atsarga.“.Toliau pabrėžiama, kad maistas protui vaidina toli gražu ne paskutinį vaidmenį; jaunajai kartai reikalingi ne vien saldainiai ir auksu spindintys riešutėliai (turima galvoje eglutės papuošimai), bet ir knygos. Patariama, kur pirkti knygas vaikams ir būtent kokias. Periodinė spauda atliko svarbų vaidmenį ne tik reklamuodama eglutes iš komercinės pusės, bet ir sustiprindama jų, kaip dvasinio peno nešėjų, taurių jausmų skatintojų, vaidmenį šventinėje simbolikoje.
Periodinė spauda ne tik pirmoji išspausdindavo naujausius rusų rašytojų kūrinius ar jų ištraukas, bet ir reklamuodavo knygas, kurias skatindavo įsigyti artėjančių švenčių proga. Vaikiškuose žurnaluose buvo spausdinami įvairūs literatūriniai pasakojimai šv. Kalėdų tema bei istorijos apie tai, kaip šv. Kalėdas švenčia kitos tautos. Vaikams buvo leidžiami nedidelio formato specialūs leidiniai-knygelės pavadinimu „Eglutė“, skirti dovanoti Kalėdų proga. Juose mažieji galėjo rasti įvairių kūrinėlių su iliustracijomis, žadinančių jų gailestingumą kenčiantiems, vargingai gyvenantiems žmonėms, sušalusiems bei alkaniems gyvūnėliams.
Prekyba eglutėmis
Nuo 1840 metų Sankt Peterburge imta prekiauti eglutėmis. Kur įsigyti gražų medelį pagal kiekvieno skonį ir kišenę? Eglučių prekybos vietas skelbė ir minėtas laikraštis „Severnaja pčela“.
Nuo XIX amžiaus Sankt Peterburgo konditerijos rinką užkariavo mažos Alpių tautos atstovai – retoromanai.
Šie išeiviai iš Šveicarijos visoje Europoje garsėjo kaip geriausi konditeriai. Siekdami įtikti nauja mada susižavėjusiems savo klientams, jie apie 1840-uosius metus pradėjo prekiauti eglutėmis, padabintomis žibintais, žaisliukais, sausainiais ir įvairiais kitais konditerijos gaminiais. Įdomu tai, kad šios eglutės buvo „paruoštos naudoti“. Galima tik stebėtis tokia išvystyta komercine eglučių pasiūla – vargu ar šiandien būtų įmanoma nusipirkti „gatavą“ eglutę jau su visais papuošimais! Reklaminiai skelbimai taip viliojo skaitytojus:
„Jeigu pageidaujate prabangios eglutės, kitaip tariant, grakščios ir elegantiškos, užsisakykite iš pat ryto pono Izlero konditerijos parduotuvėje, ją rasite armėnų bažnyčios parapijos namuose, Nevskio prospekte. Turėsite nuostabią eglutę, kuri jus ilgai džiugins. Įprastą, bet gražiai papuoštą galite įsigyti iš konditerio pono Lercho...“
Kartu su eglutėmis prekiauta ir konditerijos gaminiais, taip pat iš užsienio atvežtais eglučių papuošimais: vienoje kavinėje-restorane buvo parduodamos eglutės, papuoštos gausybe cukrinių „žaisliukų“; kitoje konditerijos parduotuvėje – su paryžietiškais papuošimais iš kartono. Nenuostabu, kad šios eglutės buvo labai brangios (kaina svyravo nuo 20 iki 200 rublių), todėl tokias savo vaikučiams įpirkti galėjo tik labai turtingos mamytės.
Mažiau pasiturintys eglučių dairėsi prie prekybos centro „Gostiny dvor“ (rus. Гостиный двор). Tai buvo pagrindinė eglučių lauko prekybos vieta Peterburge. Čia eglutėmis daugiausia prekiavo valstiečiai. Jos ir čia nebuvo labai pigios, tad ši sezoninė veikla suteikdavo jiems nemenką pelną.
„Gostiny dvor“ buvo pastatytas 1785 metais kaip didžiausias prekybos centras visoje Rusijos imperijoje. Tai dviejų aukštų 78 000 m² ploto ankstyvojo klasicizmo stiliaus visą kvartalą užimantis pastatas istoriniame Sankt Peterburgo centre. Šiandien šis didžiausias Sankt Peterburgo prekybos centras yra valstybės saugomas kultūros paminklas. Jame įsikūrę prabangūs butikai, veikia įvairios drabužių ir suvenyrų parduotuvės, o žiemos švenčių laikotarpiu čia vyksta kalėdinė mugė.
Sostinės „grietinėlė“ tiesiog varžėsi tarpusavyje, kas pastatys vaikams didesnę, tankesnę ir įspūdingiau papuoštą eglutę. Tačiau daug miestiečių negalėjo įsigyti net ir nedidelio medelio. Daugeliui peterburgiečių tai buvo kalėdinė svajonė, kuri nebūtinai išsipildydavo.
Pirmoji miesto eglė
Visiems sostinės gyventojams 1851 metais buvo pastatyta pirmoji miesto eglė. Ji buvo papuošta istoriniame peizažiniame Jekaterinhofo (rus. Екатеринго́ф) parke, esančiame pietvakarinėje Sankt Peterburgo Admiraliteto rajono dalyje. Parko istorija prasidėjo Petro I laikais, kai 1711 metais žmonai Jekaterinai I padovanotame žemės sklype valdovas pastatė jai užmiesčio rezidenciją – medinius rūmus, kurie iki šių dienų neišliko. Parkas tapo svarbus peterburgiečiams XIX amžiuje, kai iš pagrindų buvo restauruotas ir tapo pirmuoju viešuoju sostinės parku. Tuo metu jame buvo pastatyta keletas skirtingų architektūrinių stilių paviljonų. Viename iš jų miesto administracija ir papuošė didelę eglę – dovaną, skirtą Peterburgo miesto gyventojams šv. Kalėdų proga. Paviljonas, pastatytas 1823 metais neogotikos stiliumi, buvo vienas gražiausių visame parke ir skirtas muzikos koncertams bei vasaros laikotarpio puotoms vykti. Jis vadintas Pramogų paviljonu (rus. Увеселительный вокзал).
Šiandien žodis „вокзал“ mums asocijuojasi su Rusijos taukinių stoties laukiamąja sale, tačiau prieš nutiesiant geležinkelį Rusijoje jis buvo siejamas su pramogomis. Žodžio etimologinės paieškos veda į Londoną, kur XVII amžiuje kažkokia Jane Vaux savo valdose užmiestyje įkūrė parką viešiesiems pasilinksminimams organizuoti. Parke pavadinimu Vauxhall Pleasure Garden buvo rengiamos puotos ir koncertai rinktinei publikai. Šią tradiciją pamažu perėmė kitos valstybės, netrukus ji atkeliavo ir į Sankt Peterburgą, o visuomenės pasilinksminimų erdvės čia imtos vadinti vokzalais. Paaiškinę, kad pirmoji Peterburgo miesto eglė buvo papuošta ne geležinkelio stotyje, grįžkime prie pačios eglutės. Įvairiuose šaltiniuose apie pirmą miesto eglutę pateikiama vienintelė trumpa citata, nors jos šaltinis niekur nenurodomas: „Didelė eglė viena puse rėmėsi į sieną, o kita buvo papuošta spalvoto popieriaus skiautelėmis.“ Nėra išlikusių ir vaizdų, kaip atrodė pirmoji sostinės eglutė. Šiandien pagrindinė miesto eglė puošiama pačiame Sankt Peterburgo istoriniame centre – Rūmų aikštėje. Eglutę čia paprastai įžiebia gruodžio pabaigoje (apie gruodžio 20 dieną) ir ji džiugina iki sausio pabaigos. Apie 2020–2021 metų žaliaskarę buvo ypač daug kalbama. Miestiečių balsavimu nuspręsta puošti gyvą eglę. Rezultatas pranoko visus lūkesčius. Ant eglutės šakų suspindo girliandos su senovinio stiliaus lemputėmis, puikavosi tradicinės vėliavėlės, rankomis nuspalvinti papuošimai, imituojantys vaikų žaislus ir saldumynus. Peterburgo miesto gyventojai ir svečiai puikiai įvertino šią retro stiliaus eglutę, kuri, rodėsi, atkeliavo iš praėjusių šimtmečių, bei skleidė atsineštą to laiko dvasią. Paliekame skaitytojui įvertinti pačiam.
II dalies pabaiga. Kitoje dalyje – apie šventinius ritualus, kaip linksminosi vaikai ir kaip šventė suaugusieji.
