Baudos išties baugina
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Povilas Janušauskas sako, kad nelegaliai kertantys eglutes miškuose tikrai gali sulaukti nemenkų bėdų. Neteisėtai miške nukirtusiems eglutę, tenka atlyginti Administracinių nusižengimų kodekso 275 straipsnyje nustatytą baudą.
„Baudos už neteisėtą eglutės nukirtimą gali siekti 14-30 eurų. Taip pat tokiam asmeniui teks atlyginti aplinkai padarytą žalą bei žalą, padarytą miško valdytojui, – nukirstos eglutės kainą. Tad susidaro išties nemaža suma“, – sako jis.
Pasak Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus miškininkystės specialistės Herminos Pekarskienės, neteisėta veika užsiimančius asmenis miškuose gaudo pareigūnai, čia nuolat vykdydami specialius reidus.
„Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus pareigūnai reguliariai vykdo stebėseną visų nuosavybės formų miškuose, atlieka prevencinį darbą, tikrina medieną gabenantį transportą“, – teigia pašnekovė.
O Miško apsaugos skyriaus specialistas P. Janušauskas patikina, kad kiekvienas VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninis padalinys reidus vykdo dar gerokai iki šventėms prasidedant. Tad piliečiai, norintys nemokamai iš miško parsinešti eglę, tikrai gali pakliūti į policijos pareigūnų akiratį.
Tiesa, miškininkystės specialistė H. Pekarskienė pabrėžia, kad privačių miškų savininkai pomiškyje ar jaunuolynuose augančias eglutes savo miške gali kirsti be leidimo.
Didžiulė žala gamtai
Ne paslaptis, kad neteisėtai nukirsta eglutė gali užtraukti ne tik administracinę atsakomybę bei nemenkai patuštinti piniginę, bet ir padaryti didžiulę žalą gamtai.
„Pirmiausia prarandamas medienos prieaugis, kuris galėjo kasmet priaugti iki pat medžio brandos. Taip pat medis, augdamas galėjo valyti orą, išskirti deguonį, fitoncidus, surišti atmosferoje esantį CO2 – žalia mediena geba sukaupti ir užkonservuoti apie ketvirtadalį cheminio elemento nuo bendro medienos tūrio.
Jis taip pat galėjo būti prieglobsčiu paukščiams, retoms augalų rūšims, sudaryti mikorizinius ryšius – abipusiai naudingos simbiozės – su grybais“, – žalą gamtai vardija Miško apsaugos skyriaus specialistas P. Janušauskas.
Be to, pasak jo, medžio, kuris, pasibaigus jo gamtinei brandai, nudžiūva, kamiene galėtų įsikurti vabzdžiai, mintantys negyva mediena, kempiniečių eilės grybai. Medžiui nuvirtus ir pradėjus irti, kaupti savyje drėgmę, sudaromas palankus mikroklimatas atsikurti naujajai miško kartai iš nukritusių sėklų nuo gretimų medžių.
Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus miškininkystės specialistės H. Pekarskienės teigimu, nekontroliuojami kirtimai taip pat gali sudaryti sąlygas neteisėtų plynų kirtaviečių atsiradimui, todėl mažėja medyno ekologinė ir ekonominė vertė, sukaupiamos anglies tūris.
Žmonės sąmoningėja
Miško apsaugos skyriaus specialistas P. Janušauskas sako, kad šiuo metu pastebimai sumažėję asmenų, neteisėtai kertančių eglutes Kalėdoms, lyginant su tendencijomis vyravusiomis prieš keletą metų ar dešimtmetį.
Jis įsitikinęs, kad visuomenėje stiprėja suvokimas, jog reikia saugoti mišką, medžius, gamtą. O tai, pasak jo, labai teigiamai veikia žmonių pasaulėžiūrą ir elgsenos pasikeitimą.
O štai žmonės, dar vis užsiimantys šia nelegalia veika, pasak H. Pekarskienės, veikiausiai, tai daro dėl jiems neįkandamų prekybininkų siūlomų medelių kainų.
„Neteisėtai miške kirsti eglutes, matyt, skatina nežinojimas, kad galima įsigyti nebrangų, su meile plantacijoje ar miške miškininkų užaugintą kalėdinį medelį.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos darbuotojų užaugintų eglučių, kėnių ir kitų kalėdinių medelių kainos jau daugelį metų nekinta ir tikrai nėra didelės. Taip pat, jau daug žmonių įprato kasmet puošti eglės šakelę, o ne visą eglutę“, – miškininkystės specialistei pritaria ir P. Janušauskas.
Miškininkystės specialistė H. Pekarskienė žmonėms rekomenduoja kreiptis į valstybinių miškų valdytoją dėl galimybės pasirinkti eglišakių kirtavietėse, o taip atsiras galimybė sutaupyti bei prisidėti prie gamtos išsaugojimo.
VĮ Valstybinių miškų urėdija taip pat rekomenduoja puošti namus eglučių šakomis, o šiam tikslui kasmet dalinamos ir eglės šakos visoje Lietuvoje, akcijoje „Parsinešk Kalėdas į savo namus“.
„Šiemet, dėl pandemijos, akcijos nevykdysime, tačiau kviečiame apsilankyti girininkijose, medelynuose, kuriuose galima saugiai įsigyti visų rūšių kalėdinių medelių šakelių, pilno dydžio medelių ar medelių vazonuose“, – sako VĮ Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas P. Janušauskas.
Taip pat jis rekomenduoja rinktis ir itin finansiškai patrauklią alternatyvą – puošti dirbtinę eglę, kuri gali tarnauti net keletą metų. O jei dirbtinės eglės puošti nesinori, gyvus medelius VĮ Valstybinių miškų urėdijos padaliniuose galima įsigyti jų prekybos vietose.
