Paskutinėmis lapkričio dienomis didieji šalies miestai skubėjo puoštis žiemos švenčių simboliais, aikštėse puošti Kalėdų egles, o gamtoje dar karaliavo vėlyvas ruduo – dzūkai dar randa miške žaliuokių ir voveraičių. Jų vos prieš porą dienų sako radusi ir J. Janušauskienė, visą vasarą ir rudenį prekiaujanti miško gėrybėmis ties Merkine, prie Vilniaus – Druskininkų kelio. Bet pasišnekėti su ja norėjau visai ne apie grybavimą – knieti sužinoti, kokių orų galiu tikėtis žiemą, ar bus sniego per Kalėdas. Mat Janina pagal gamtos ženklus – stebėdama, kaip keičiasi medžiai, elgiasi paukščiai ir žvėrys – gan tiksliai numatė ar tiesiog pataikė atspėti šio rudens orus. Ir netgi išpranašavo vėlyvą grybų dygimą lapkritį.
„Kitą savaitę jau turėtų kažkiek atšalti, gal net pasnigs, bet daugiausia gruodį bus šlapdribų. Toliau tęsis lapkritį prasidėję rūkai. Retai taip būna, kad rūkas neišsisklaido visą dieną, bet šiam rudeniui tai būdinga“, – sakė J. Janušauskienė.
Pasak marcinkoniškės, ši žiema nebus tokia šilta, kaip pernykštė – trumpų šalčių ir sniego neišvengsime.
„Permainingi orai tęsis – bus negraži žiema, daug šlapdribos. O šaltesnio laikotarpio, kada užsnigs ir tas sniegas nenutirps tą pačią dieną, sulauksime tik sausį ir vasarį“, – pasakojo Janina.
Moteris atkreipė dėmesį, kad dzūkų daržuose bulves ir morkas šį rudenį apgraužė pelės, o skruzdėlynai anksti uždarė visas savo angas ir pasiruošė šalčiams – tai žada būsiant šaltą žiemą.
Paklausta apie Kalėdų orus, Janina kalbėjo: „Sunku pasakyti, gali būti ir to sniego, gali iškristi iš ryto kelios snaigės, bet per dieną nutirps. O labiau tikėčiausi lietaus ir šlapdribos. Kaip šių metų vasara skyrėsi nuo pernykštės, taip ir žiema skirsis. Bus tikrų šalčių, nors bus ir atlydžių“.
Kalbėti apie būsimą pavasarį, pasak J. Janušauskienės, dar anksti. Pirmiausia jai reikia pamatyti, kaip atrodys gamta per Kalėdas ir Tris Karalius.
Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia. Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas. Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota, tik neskuba kiekvienam išduoti visų gamtos paslapčių.
