Rašytiniuose šaltiniuose Kalėdų eglutė pirmą kartą paminėta 1605 metais Johno Matthew kūrinyje „Žiemos saulėgrįža“ („The Winter Solstice“) - nežinomas Vokietijos pilietis tais metais aprašė medžius, papuoštus „rožėmis, iškarpytomis iš įvairiaspalvio popieriaus, obuoliais, vafliais, auksiniais blizgučiais ir saldainiais“.
Vokietijoje pirmą kartą buvo išrasti ir blizgučiai eglėms puošti - tai nutiko apie 1610 metus, nors tikslus jų autorius nežinomas. Anuomet buvo sukurtos mašinos, pjausčiusios sidabrą į plonytes blizgučių juosteles. Kadangi sidabriniai blizgučiai ilgainiui pajuoduodavo ir netekdavo blizgesio, vėliau buvo sukurti dirbtiniai pakaitalai. Jie, žinoma, buvo ir pigesni.
1800-ųjų pabaigoje, taip pat Vokietijoje, pasirodė dirbtinė Kalėdų eglės dvynė, pagaminta iš metalinės vielos. Gražiausios būdavo padengiamos stručio, gulbės, kalakuto, žąsies ar vištos plunksnomis. Kad būtų panašesnės į tikras eglutes, jas dažydavo žalia spalva.
Pirmasis dirbtinių spyglių medelis buvo sukurtas 1930-taisiais. „Addis Brush Company“ eglę sukūrė ta pačia įranga, kuri buvo skirta tualetiniams šepečiams gaminti. Šios kompanijos „Silver Pine“ medelis buvo patentuotas 1950 metais. Kalėdų medelio apačioje buvo sumanytas šviesos šaltinis, iš jo sklido skirtingų spalvų šviesa.
Anksčiau eglutės buvo puošiamos rankų darbo dekoracijomis, spalvoto popieriaus dirbiniais, riešutais, vaisiais ir saldainiais. Beje, ilgieji cukranendrių formos saldainiai atsirado prieš daugiau nei tris šimtus metų, kai tiek mėgėjai, tiek profesionalūs saldainių gamintojai jau žinojo, kaip pagaminti kieto cukraus pagaliukus. Senoviniai saldainiai buvo tiesios formos ir visiškai balti.
O kada atsirado švieselių ir dovanų kalno paprotys? Praėjus daugiau nei šimtmečiui profesorius Karlas Gottfriedas Kisslingas iš Vitenburgo universiteto aprašė žmones, kurie eglutes puošė žvakėmis, o aplink namuose esančių mažų eglučių kamieną būdavo pridėliota vaikų apvyniotų šakelių.
Nors tokį paprotį dvasininkai iš pradžių smerkė, jis iš Vokietijos per Daniją ir Norvegiją išplito į Suomiją. 1840 metais Anglijos Karalienė Viktorija ir jos vyras Princas Albertas taip pat prisidėjo prie šios tradicijos ir rūmuose pastatė jų pačių išpuoštą eglę. O jau XX a. pradžioje eglių puošimas buvo toks pats kalėdiškas dalykas, kaip ir Kalėdų senis ar dovanėlių išvyniojimas.
