SAM tyrimo duomenimis, net trečdalis apklaustųjų teigia nežinantys, kokių riebalų reikėtų vengti ir tik mažiau nei pusė (41 proc.) sako žinantys, kad reikėtų vengti sočiųjų riebalų.

„Visi gyvulinės kilmės riebalai be išimties yra priskiriami prie sočiųjų riebalų (t. y. kietųjų riebalų) kategorijos. Valgydamas dešrą, kitus mėsos gaminius, vidutinis Lietuvos gyventojas gauna 39 proc. daugiau riebalų, nei rekomenduoja PSO norma, o sočiųjų riebalų gauna 29 proc. daugiau nei ši norma, todėl atskirai vartoti sočiuosius riebalus (pvz., tepti juos ant duonos) tikrai nereikėtų.

Mūsų pozicija paprasta – nesakome, kad privalu visiškai atsisakyti sočiųjų riebalų, tačiau kuo jų mažiau mūsų kasdieniniame maisto racione, tuo geriau sveikatai“, – sako SAM mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.

Apie sveikatos būklę specialistas kalba ne veltui. Tik mažiau nei pusė gyventojų žino, kad sotieji riebalai didina vėžio, nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų ligų riziką.

„Galime kalbėti apie paprasčiausią nutukimą, kuris šiuo metu yra pasaulinė epidemija, tačiau sočiųjų riebalų sukeliamos ligos, dažnu atveju, yra kur kas rimtesnės. Tai pagrinde infarktai ir insultai − pagal mirtingumą nuo jų Europos Sąjungoje esame pirmoje vietoje. Sotieji riebalai limpa prie kraujagyslių sienelių, sukelia jų uždegimą, o tai skatina aterosklerozę. Tuo tarpu nesotieji riebalai yra skysti, todėl jie sutepa kraujagyslių sieneles ir kartu atlieka aterosklerozės profilaktiką“, – sako A. Kranauskas.

Taigi, sveikatai palankūs riebalai iš tikrųjų yra augalinės kilmės, o pagrindinis jų šaltinis – alyvų ir rapsų aliejus. Deja, kas trečias (35 proc.) gyventojas klaidingai mano, kad daug sočiųjų riebalų yra alyvų aliejuje, nors pasak A. Kranausko, čia jų yra mažai.

„Alyvų aliejus sočiųjų riebalų turi nedidelį kiekį. Jei šaldytuve neilgam palaikysite aliejaus butelį, ties dugnu pamatysite nedidelę tirštesnę zoną, tai yra sotieji riebalai. Kiek ten jų yra, galima pamatyti vizualiai.

Lietuvos sąlygomis puikiai augantys rapsai yra vienas iš geriausių augalinės kilmės riebalų pavyzdžių. Jei skaičiuojame piniginės storį, nebūtina pirkti sąlyginai brangaus alyvuogių aliejaus, o rinktis būtent rapsų aliejų“, – pataria specialistas.

Tačiau ne visi augalinės kilmės riebalai yra sveiki. Štai 41 proc. apklaustųjų neteisingai mano, kad sveika vartoti kokosų ir palmių aliejus bei „Ghi“ sviestą , o 30 proc. klaidingai galvoja, kad sveika vartoti sviestą.

„Visi augalinės kilmės riebalai yra skysti, išskyrus palmių ir kokosų aliejų. Bet jeigu lyginti sočiuosius augalinius ir sočiuosius gyvulinės kilmės riebalus, tai augaliniai turi pranašumą tik tuo, kad juose nėra cholesterolio ir transriebalų.

Kalbant apie amžiną diskusiją „kas geriau − sviestas ar margarinas?“, verta paminėti, kad praeitame amžiuje margariną gamindavo hidrinimo būdu – aliejų prisotindavo vandeniliu, dėl to riebalai sukietėdavo. Tokiuose sintetiniuose riebaluose atsirasdavo transriebalų, kurie dar vadinami „riebalais žudikais“. Tačiau šiuolaikinio margarino gamyboje nenaudojamas hidrinimas, o tirštumas išgaunamas maišant skirtingo kietumo augalinius riebalus, kurie tarpusavyje sujungiami emulsikliu − dažniausiai sojų lecitinu“, – aiškina A. Kranauskas.

Taigi, be visų mitų ir klaidingų nuomonių, Lietuvos gyventojai, apklausos duomenimis, neapdariai renkasi produktus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų.

„Be reikalo žmonės neskaito etikečių, kuriose yra nurodoma, kiek ir kokių riebalų turi produktas. Jeigu jau nenorima analizuoti produkto sudėties, tada patariama rinktis tas prekes, kurios yra pažymėtos „Rakto skylutės“ simboliu. Tuose produktuose yra viskas subalansuota ir apskaičiuota už vartotoją, todėl ten nebus nei per daug sočiųjų riebalų, nei druskos, nei cukrų nei transriebalų. Tačiau verta paminėti, kad įprastiniame maiste visiškai išvengti sočiųjų riebalų yra neįmanoma, visgi turime galimybę jų vartoti mažiau“, – sako mitybos ir fizinio aktyvumo specialistas A. Kranauskas.

Užsakymo nr.: PT_79006917