aA
Žiupsnelis druskos į salotas ar šaukštelis cukraus į kavą nepakenks, ypač jei įvertinsime, kad druskos ar cukrų nepadauginome jų gaudami per dieną su kitais maisto produktais. Tačiau yra nemažai produktų, apie kuriuos visai nepagalvojame – pavyzdžiui, pakankamai druskos gauname valgydami net kasdienę duoną.
© DELFI / Karolina Pansevič

Kaip parodė Sveikatos apsaugos ministerijos atliktos apklausos rezultatai, dažniausiai manoma, kad didelis cukraus kiekis yra gaiviuosiuose gėrimuose (92 proc.) ir leduose (88 proc.). Kiek daugiau nei pusė (54 proc.) respondentų mano, kad didelis cukraus kiekis yra vaisiuose. 41 proc. įvardijo pusryčių dribsnius (išskyrus košes), kaip turinčius daug cukraus, 25 proc. paminėjo jogurtus be priedų.

Kalbant apie druską, dažniausiai manoma, kad didelis druskos kiekis yra bulvių traškučiuose (94 proc.) ir rūkytoje žuvyje (89 proc.). Taip pat dauguma (65 proc.) respondentų įsitikinę, kad didelis druskos kiekis yra maisto pramonės perdirbtuose mėsos produktuose. 12 proc. įvardijo šviežią neapdorotą mėsą, kaip turinčią daug druskos, 8 proc. paminėjo daržoves.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per parą suvartoti ne daugiau kaip 5 g druskos. 5 gramai druskos – tai mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis, įskaitant druską iš visų šaltinių.

Dienos normą pasiekiame valgydami kasdienius produktus

Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių vieni pagrindinių druskos šaltinių yra duona, grūdų produktai ir kepiniai – su šiais produktais suvartojama nuo 19,1 proc. (Ispanijoje) iki 28 proc. (Prancūzijoje) visos druskos. Svarbūs druskos šaltiniai (neskaitant duonos) daugumoje ES šalių taip pat yra mėsos ir pieno (įskaitant sūrius) produktai.

Aptardama Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) sudarytą druskos kiekio pagrindinėse maisto produktų grupėse lentelę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus l. e. p. vedėja Ilona Drulytė atkreipia dėmesį, kad net kasdienė duona, nors ji ir nėra sūrus produktas, yra svarbus druskos šaltinis. Jeigu perskaičiuotume, kiek druskos yra vienoje vidutinio dydžio duonos riekėje (50 g), gautume apie 0,44 g druskos. Skaičiuojant, kad Lietuvos gyventojas kasdien suvalgo bent 100 g duonos, su duona gaunamos druskos kiekis sudarytų 0,88 g per dieną, t. y. 17,6 proc. per dieną rekomenduojamos suvartoti druskos normos.

Įdomu gali pasirodyti tai, kad juoda duona yra kiek sūresnė (vidurkis – 1,07 g/100 g) nei šviesi (0,94 g/100 g), o sūriausi yra duonos gaminiai (pavyzdžiui, traški duonelė, duonos traškučiai), juose druskos vidutiniškai yra 1,35 g/100 g.

Pats sūriausias maisto produktas – vytinta žuvis, joje vidutiniškai druskos rasta 10,81 g/100 g. Taigi, 50 g vytintos žuvies – visos paros druskos norma!

Pateikti skaičiai rodo, kad itin sūrūs maisto produktai yra dešros ir kiti mėsos gaminiai: suvalgę 100 g šaltai rūkytos dešros ar kito šaltai rūkyto ar vytinto mėsos gaminio, gauname per 80% paros druskos normos.

Druskos kiekis pagrindinėse maisto produktų grupėse
Druskos kiekis pagrindinėse maisto produktų grupėse
© DELFI montažas

Poveikis sveikatai – po dešimties metų

Gydytoja-dietologė Žana Antonova įspėja, kad per gausus natrio vartojimas siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu, o pastarasis – su didėjančia kraujotakos sistemos ir inkstų ligų rizika. Per didelis druskos vartojimas gali paskatinti ir skrandžio vėžį.

Per gausus cukrų vartojimas taip pat nepalankus sveikatai. Cukraus perteklius prisideda prie svorio augimo riebalinio audinio sąskaita, o perteklinis svoris jau turi tolimesnes pasekmes, tokias kaip širdies kraujagyslių ligos, cukrinio diabeto vystymasis, kalba pašnekovė. Dažnas sudėtyje daug cukrų turinčių maisto produktų vartojimas gali padidinti ir dantų ėduonies atsiradimo riziką, ypač tai aktualu vaikams.

„Nėra taip, kad poveikį sveikatai pajusime per vieną dieną – kalbame apie ilgalaikio vartojimo pasekmes. Tai, kaip mes atrodome dabar, parodo, kaip mes maitinomės prieš 10 metų“, – kalba Ž. Antonova.

Kaip apgauti skonio receptorius

Susirūpinusiems savo sveikata ir panorusiems mažinti tiek suvartojamos druskos, tiek cukraus kiekį gydytoja pirmiausia skatina valgyti daugiau namuose gaminto maisto. „Jeigu vartojame pirktus pramoninio gaminimo produktus, turime sekti maistingumo deklaracijas, o gamindami patys galime kontroliuoti, kiek ir ko dedame. Taigi gaminkite iš šviežių maisto produktų, prieš pasūdydami maistą jį paragaukite, sumažinkite įvairių padažų vartojimą, naudokite paprastus prieskonius, o ne prieskonių mišinius“, – patarimais dalijasi Ž. Antonova.

Skonio receptorius, anot pašnekovės, galima apgauti. Pavyzdžiui, vietoje įprastai naudojamo žiupsnelio druskos pabandykite patiekalo skonį paryškinti natūraliomis prieskoninėmis žolelėmis, citrinos žievele ar imbieru. Jei labai užsinorima ko nors saldaus, kartais desertą gali atstoti koks nors vaisius, o gaminant vietoje cukraus galima įdėti medaus, tik tuomet nepatartina maisto kepti ant atviros ugnies.

Didelius kiekius sveikatai pavojingų ingredientų suvartojame nė nepastebėdami
© Shutterstock

Apribodami daug cukrų turinčių produktų vartojimą, visų pirma atsisakykite saldintų gaiviųjų gėrimų, kompotų, sulčių ir netgi geriamųjų jogurtų. Gėrimų porcijos dažniausiai yra didesnės nei maisto ir jų lengva daug suvartoti.

Žmogui kasdien reikia išgerti 1,5–2 litrus vandens. Visgi daug žmonių geria ne vandenį, tačiau saldžius gėrimus. Visus saldžius gėrimus sieja tai, kad cukrų kiekis juose yra 10–12 proc. ir tai reiškia, kad stiklinėje gėrimo yra 25–30 g cukrų. Verta pažymėti, kad dažnai neapsiribojama viena stikline, juk pakuotėje dažnai daugiau nei stiklinė (330 ar 500 ml), o tiek gėrimo nesunkiai galima suvartoti išsyk.

Gydytoja įsitikinusi, kad palaipsniui mažindami suvartojamos druskos ir cukraus kiekį mes greitai priprasime prie mažiau sūraus ar saldaus maisto. „Mūsų skonio receptoriai keičiasi. Jei iš karto druskos ar cukraus atsisakyti sunku, patariu tai daryti palaipsniui. Jei negalime gerti arbatos be cukraus, tai pirmiausia sumažinkime jo kiekį nuo dviejų šaukštelių iki vieno, po dviejų–trijų savaičių jau dėkime po ketvirtį šaukštelio, o dar po kažkurio laiko gal pavyks jo ir visiškai atsisakyti. Tas pats ir su druska“, – moko Ž. Antonova.

 
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kaunas ruošiasi pasitikti popiežių: piligrimai plūstą į Santaką visame Kauno Senamiestyje eismas sustojo (34)

Tokio sujudimo Kauno Senamiestis dar nematė. Dar neišaušus į Santaką ėmė plūsti žmonės, kur...

Bene keisčiausiame mieste pasaulyje savaitgalis kainuoja tūkstančius (14)

Bemaž pusė tūkstančio už viešbučio kambarį, šimtai už įėjimą į pramogų parką, o jame...

Telefonai kaista: skelbiama apie didžiulį emigrantų susidomėjimą grįžti į Lietuvą (508)

Teigiama, kad tarp Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenančių lietuvių susidomėjimas grįžimu į...

Orai: bus šalta ir lis (3)

Virš Skandinavijos besisukantis galingas žemo slėgio sūkurys į šalį atnešė rudenišką orą....

Apie audringą Grafininos ir jos vyro gyvenimą prabilo kaimynai ir pažįstami: abejonių dėl jų turtų kėlė viena detalė (2)

Buvusi „Olialia“ mergaitė Sandra Grafinina yra iki šiol ieškoma policijos – vieni teigia,...

Pasakoja apie slaptus bandymus su žmonėmis Rusijoje: instinktyviai dar mėginau įkvėpti (124)

Nepriklausomu informacijos kanalu „Proekt“, prie kurio darbuojasi tiriamąjį darbą dirbantys...

Nosį pasaulio čempionui sukruvinęs rusas turėjo brangiai sumokėti (73)

Anthony Joshua apgynė savo titulus, svarbiausioje bokso sunkiasvorių dvikovoje nokautavęs...

Pirmąją popiežiaus Pranciškaus vizito dieną – netikėtas gestas ir gausios pagyros Lietuvai (1523)

Šeštadienio vakarą baigiasi pirmoji popiežiaus Pranciškaus diena Lietuvoje. Ko gero, svarbiausiu...

Darbuotojai pasipiktinę – atlyginimai vėluoja po pusmetį (94)

Pledus, baldinius ir kitokius audinius gaminančios bendrovės „Lanalita“ gamybinio padalinio...

Kraupus įvykis Vilniaus rajone: senolis įtariamas kaimynės, su kuria gėrė, nužudymu (4)

Popiežiaus viešnagės metu gausios policijos pareigūnų pajėgos skubėjo į Vilniaus rajone...