Kaip dažnai ir ar būtinai reikia gilinti uostą?
Uosto gilinimas – tai naujų kelių tiesimas ateities laivams. Prieš atliekant gilinimo darbus turi būti atlikta labai daug paruošiamųjų darbų, t. y. įvertintas galimas poveikis aplinkai, aplink esanti infrastruktūra, atliktas geologinės aplinkos vertinimas, projektavimo darbai, sumodeliuota, kaip „elgsis“ aplinka pasikeitus gyliui. Jeigu būtina, visų pirma, rekonstruojamos krantinės, sutvirtinami šlaitai ir tik tuomet galima atlikti gilinimo darbus. Gilinimo darbų dažnumas priklauso nuo daugelio veiksnių. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas gylio atžvilgiu keitėsi dideliais šuoliais, kadangi buvo rekonstruojamos beveik visos krantinės, pritaikant jas didesniems laivams. Tad gilinimo darbai vyko ganėtinai intensyviai, o rekonstravus uosto vartus atsirado galimybė suformuoti naują įplaukos kanalą.
Kam to reikia?
Jei norime būti pasauliniame uostų žemėlapyje, būtina turėti infrastruktūrą, kuri leistų priimti įvairaus dydžio laivus.
Gylis uostų konkurencingumui yra vienas iš svarbiausių veiksnių. Rytinėje Baltijos jūros pakrantėje uostai konkuruoja maksimaliais parametrais, siekdami priimti didžiausius į Baltijos jūrą atplaukiančius laivus. Didesnis gylis leidžia pagerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste mažinant esamus Klaipėdos uosto prieigos infrastruktūros (laivybos kanalo) apribojimus ir krovinių gabenimo laiko sąnaudas (kelionės kaštus) bei oro taršą, didinant laivų eismo saugumą.
Kodėl Klaipėdos uostui reikalingas didesnis gylis?
Besikeičiančios pasaulinės tendencijos lemia, kad laivybos verslo efektyvumą siekiama užtikrinti statant ir naudojant vis didesnius laivus. Stengdamosi prisitaikyti prie šių tendencijų ir užtikrinti laivybos eismo saugumą, organizacijos, atsakingos už uostų veiklą, atitinkamai plėtoja uostų infrastruktūrą. Pasaulyje didžiausių laivų grimzlė šiuo metu siekia 16–17 m. Didžiausių laivų, kurie gali patekti į Baltijos jūrą, grimzlė siekia 15,4 m („Baltmax“ tipo laivai).
Laivybos kompanijos, negalėdamos išnaudoti efektyviausių transporto priemonių, šiuo metu dalį krovinių į Klaipėdos uostą gabena ne iki galo pakrautais arba mažesniais laivais, todėl tam pačiam krovinių kiekiui pergabenti išnaudojama santykinai daugiau resursų. Susiformavusi aplinka lemia, kad tam pačiam krovinio kiekiui transportuoti sugaištama daugiau laiko ir patiriami didesni kelionės kaštai, o intensyvesnė laivyba neigiamai veikia aplinkos oro kokybę. Taip pat esama įplaukos kanalo infrastruktūra užtikrina, kad ramaus oro sąlygomis uosto įplaukos kanalo techniniai parametrai yra tinkami visiems laivams saugiai įplaukti į uostą, tačiau, esant didesniam bangavimui, pakrautiems laivams įplaukos kanale taikomi apribojimai. Dėl laivų eismo ribojimo laivas patiria prastovų, kurios didina krovinio gabenimo kaštus, be to, uosto išoriniame reide laukiantys laivai privalo tai daryti įjungtais varikliais, todėl didėja į aplinką išmetamų teršalų kiekis. Minėtos problemos suformuoja poreikį gerinti jūrų transporto eismo sąlygas Klaipėdos uoste, mažinant esamus infrastruktūros apribojimus laivybai (didinant laivybos kanalo gylį ir keičiant įplaukos kanalo technines charakteristikas).
Kaip gylis keitėsi bėgant metams?
Intensyviausiai Klaipėdos uoste gyliai keitėsi po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais. Gylis pasikeitė uosto vidinėje dalyje nuo 10 m iki 15,5 m dabar, o išorinėje dalyje nuo 12 iki 16,0 m. 2023 m. baigtas istorinis projektas – suformuotas naujos krypties ir platesnis laivybos kanalas. Beveik 9 kilometrų Klaipėdos uosto laivybos kanalo ruože pasiektas 15,5 metro gylis, už uosto vartų naujos krypties išoriniame 1,7 km laivybos kanalo ruože pasiektas 16 metrų gylis. Maksimali laivų grimzlė dabar siekia 14,3 m (buvo 13,8 m). Malkų įlankoje gylis pasikeitė nuo 10 iki 14,5 m.
Nuo uosto gylio priklauso ir tai, kokie laivai gali įplaukti; kokios ekonominės naudos tai suteikia Lietuvai?
Didesnis uosto gylis užtikrina didesnį uosto konkurencingumą, nes, kaip jau minėjau, krovinio savininkams, siuntėjams atpinga logistinė grandinė – laivai gali būti pilniau pakraunami. O tai pajaučia ne tik su šiomis veiklomis susiję verslai. Didėjant krovinio srautams sumokami didesni mokesčiai Lietuvos valstybei.
Kaip atliekami ir kiek užtrunka gilinimo darbai?
Gilinimo darbai atliekami griežtai pagal projektinę dokumentaciją. Jie vykdomi pasitelkus specialius laivus – žemkases, baržas, gylių matavimo ir kitus. Dėl darbų specifiškumo gilinimo darbus dažniausiai vykdo užsienio kompanijos, kurios dirba visame pasaulyje. Darbų trukmė priklauso nuo projekto dydžio ir gali trukti nuo kelių mėnesių iki 1–1,5 metų.
Kas juos finansuoja?
Gilinimo darbai, kurie susiję su konkrečių uosto žemės naudotojų veikla, finansuojami nuosavomis Uosto direkcijos lėšomis, o gilinimo darbai, kurie reikalingi viso uosto mastu, t. y. laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbai, iš dalies finansuojami ES fondų lėšomis.
Per kiek laiko atsiperka investicijos į uosto gilinimo darbus?
Investicijų į laivybos kanalo gilinimo darbus atsiperkamumas labai ilgas, todėl šie darbai atlikti iš dalies finansuojant ES fondams.
Ar ateityje planuojama dar labiau gilinti uostą, o galbūt ketinama daryti tai didesniu spinduliu?
Gylio poreikis ateityje priklausys nuo situacijos pasaulyje ir Lietuvos rinkoje. Taip pat didelę įtaką darbų vykdymui turi finansavimo galimybės.
Esame pasiruošę pasiekti maksimalius gylius Klaipėdos uoste – 17–17,5 m, kai tik tam atsiras poreikis ir galimybių.