Geopolitinių iššūkių poveikis uostui
Kaip pasakoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, geopolitinė įtampa, lėmusi sumažėjusias uosto apsukas, prasidėjo dar 2020 m. pabaigoje, kuomet Baltarusijoje kilo neramumų dėl neskaidrių prezidento rinkimų.
„Kadangi Baltarusija neturi priėjimo prie jūros, Klaipėdos uostas buvo pagrindinė jos masinių krovinių arterija. Iki 2020 m. pabaigos Baltarusijos krovinių srautai Klaipėdoje sudarė didelę dalį visos mūsų veiklos. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitusi – per tris šių metų ketvirčius Baltarusijos krovinių buvo vos apie 530 tūkst. tonų, o tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu jų buvo 10 mln. tonų. Toks ryškus krovinių sumažėjimas smarkiai paveikė uosto veiklą“, – aiškina A. Latakas.
2022 m. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Klaipėdos uostas patyrė dar daugiau sunkumų dėl tarptautinių sankcijų agresorei – ypač paveikti buvo tranzitiniai kroviniai iš Rusijos. Tačiau nepaisant geopolitinių iššūkių, šiemet Klaipėdos uostas sugeba augti.
„Sėkmingiausias uostui buvo trečiasis šių metų ketvirtis. Krova šįmet rugpjūtį gerokai perkopė 3 mln. tonų kartelę – siekė 3,35 mln. tonų, o rugsėjis buvo dar gausesnis krovinių – jų skaičiuojame net 3,5 mln. tonų“, – sako pašnekovas.
Ir nors per 9 šių metų mėnesius, palyginti su pernai, Klaipėdos uoste sumenko naftos produktų krova (-13 proc. arba -431 tūkst. tonų) ir suskystinų gamtinių dujų (SDG) krova (-23 proc. arba -413 tūkst. tonų), kuriai didžiausią įtaką padarė SGD terminalo „Independence“ išplaukimas į maždaug mėnesį trukusią apžiūrą ir remontą Danijoje, galutinė krova uoste, jei lygintume su praėjusiais metais, augo 7 proc.
„Tikrai reikia tuo pasidžiaugti, nes šįmet įsigaliojus gausybei apribojimų ir sankcijų tranzitiniams kroviniams, turime labai gerą rezultatą“, – teigia A. Latakas.
Rekordinis krovos augimas iškasenų ir statybinių medžiagų srityje
Kalbėdamas apie tai, kas turėjo įtakos Klaipėdos uosto krovos augimui, A. Latakas pirmiausia išskiria konteinerių pervežimus, kurių krova rugsėjį žymiai augo – palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, skaičiuojamas net 75 proc. arba 400 tūkst. tonų prieaugis.
„Per pastaruosius kelis metus Klaipėdos uostas padidino konteinerių apyvartą, perveždamas daugiau nei 1 mln. TEU konteinerių per metus. Per tris šių metų ketvirčius, konteinerių krova augo 4 proc. Nors tuščių konteinerių kiekis sumažėjo 18 proc., tačiau pilnų konteinerių krova padidėjo apie 10 proc., kas rodo, kad į uostą atvyksta daugiau prekių“, – aiškina pašnekovas.
A. Latakas pabrėžia, kad šis augimas atspindi Lietuvos ekonomikos atsigavimą ir padidėjusią prekybą. Jis taip pat pažymi, kad Lietuvos eksporto vertė šiemet siekė beveik 2 mlrd. eurų, o tai turėjo teigiamą poveikį konteinerių pervežimams per Klaipėdos uostą.
Kita svarbi krovinių grupė – pervežimai keltais. Klaipėdos uostas aptarnauja tris pagrindines keltų linijas, jungiančias Lietuvą su Vokietija, Švedija ir Danija. A. Latako teigimu, pervežimai keltais per šių metų tris ketvirčius (sausis–rugsėjis) augo 18 proc. Šį aktyvumą galima paaiškinti padidėjusia plataus vartojimo prekių paklausa Skandinavijos ir Vokietijos rinkose.
Rekordinis 91 proc. krovos augimas buvo stebimas iškasenų ir statybinių medžiagų srityje, kurių krova siekia 1,363 mln. tonų. „Šios medžiagos, tokios kaip skalda, importuojamos iš Švedijos, Norvegijos, Maroko ir Senegalo, yra naudojamos dideliems infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, „Rail Baltica“ ir kelių tiesimams. Medžiagos iš Baltarusijos ir Rusijos nebeimportuojamos, todėl turime daugiau alternatyvių tiekimo grandinių“, – pažymi A. Latakas.
Metalo laužo perkrauta jau daugiau kaip milijonas tonų
Dar vienas augimo segmentas – grūdai. Klaipėdos uoste per tris šių metų ketvirčius buvo perkrauta daugiau nei 3 mln. tonų grūdų, o jų krova augo apie 5 proc. „Šis skaičius rodo stabilų Lietuvos žemės ūkio sektoriaus augimą“, – sako Uosto direkcijos generalinis direktorius.
Itin įspūdingas augimas šįmet fiksuotas geležies bei plieno gaminių segmente – jų krova Klaipėdos uoste padidėjo 54 proc. Augo ir medienos krova – 58 proc., daugiausia dėl to, kad Skandinavijos šalys nustojo importuoti žaliavinę medieną iš Rusijos.
„Šios prekės dabar perkamos iš kitų šalių, įskaitant Lietuvą. Tai didelė proga Klaipėdai, nes uostas tapo svarbiu medienos eksporto mazgu“, – džiaugiasi pašnekovas.
Teigiama dinamika, anot Uosto vadovo, pastebima ir trąšų krovos srityje. „Įpakuotos trąšos augo 10 proc., o birių trąšų krova padidėjo 15 proc. Iš viso šįmet perkrauta jau 853 tūkst. tonų birių trąšų, o tai reikšmingai priartina prie milijono tonų ribos. Didelę įtaką tam turi atnaujinta „Lifosos“ veikla; įmonė importuoja žaliavas ir eksportuoja pagamintą produkciją, tuo žymiai prisidėdama prie bendro uosto krovos augimo“, – sako A. Latakas.
Klaipėdos uoste šįmet reikšmingai augo ir metalo laužo krovinių srautas. Jis padidėjo 11 proc., perkrauta jau virš milijono tonų.
„Klaipėda yra tapusi savotišku metalo laužo sankaupos uostu. Antrinės metalo žaliavos iš Skandinavijos ir Lenkijos atkeliauja mažais laivais, o uoste sukaupiamas bei pakraunamas į didelius laivus, skirtus išvežti į Turkijos metalurgijos fabrikus“, – pasakoja pašnekovas.
Per trečiąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas fiksavo ir didesnį tiek laivų, tiek keleivių srautą. Pasak A. Latako, laivų skaičius uoste išaugo 3 proc., o jame iš viso apsilankė apie 4200 laivų.
„Ypač pastebimas kruizinių laivų augimas – jų skaičius padidėjo net 28 proc., o šiemet Klaipėdoje sustojo 51 kruizinis laivas. Kruizinių keleivių taip pat pagausėjo – apsilankiusiųjų 50 proc. daugiau nei pernai. Šįmet į Klaipėdą kruizais atplaukė 63 tūkst. keleivių,“ – pažymi Uosto vadovas.
Visgi žmonių, keliaujančių keltais, skaičius sumažėjo 7 proc. A. Latakas sako, jog sudėtinga paaiškinti šį sumažėjimą, tačiau bendras keleivių srautas uoste vis tiek išaugo 9 proc.
Konkurencija su kitais Baltijos jūros uostais ir modernizacijos nauda
A. Latakas džiaugiasi, kad kol Baltijos šalių uostų krova sausio–rugsėjo mėnesiais traukėsi (-2 proc. arba -1,5 mln. tonų), Klaipėdos uoste ji didėjo. Negana to, Klaipėdos uostas augino ir rinkos dalį, palyginti su kaimyniniais uostais, ji paaugo labiausiai – nuo 35,4 proc. pernai iki 38,7 proc. šiemet.
„Rygos uosto krova per šį laikotarpį smuko 7 proc., Talino uoste išliko praktiškai to paties lygio, o Ventspilio uoste smuko net 32 proc. O mes ne tik išlaikėme pozicijas, bet ir dar labiau įtvirtinome savo, kaip regioninio lyderio, statusą. Tai yra įrodymas, kad Klaipėda siūlo tai, ko šiandien reikalauja globalios rinkos, – efektyvumą, lankstumą ir modernią infrastruktūrą. Tai nėra trumpalaikis pasiekimas, tai yra mūsų tikslingai vykdomos strategijos vaisius“, – sako pašnekovas.
A. Latakas įsitikinęs – Klaipėdos uostas sugebėjo pasiekti augimą dėl nuolatinio infrastruktūros modernizavimo.
„Investavome į kanalų gilinimą, kad didesni laivai galėtų atplaukti į Klaipėdą, bei į krantinių modernizavimą. Tai padėjo pagerinti uosto konkurencingumą Baltijos šalyse. Kitas svarbus modernizacijos aspektas yra krovos kompanijų techninės bazės atnaujinimas. Šios investicijos leidžia Klaipėdai išlaikyti aukštą paslaugų kokybę ir operatyvumą, o tai itin svarbu norint pritraukti naujus klientus ir krovinius“, – teigia jis.
Ateities prognozės ir iššūkiai
Kalbėdamas apie ateitį, A. Latakas prognozuoja, kad Klaipėdos uosto krova per visus 2024 m. gali pasiekti 33 mln. tonų, kas būtų daugiau nei praėjusiais metais. Jo teigimu, jei neištiks didelių geopolitinių ar ekonominių sukrėtimų, kasmet uosto krova turėtų augti maždaug po 3 proc.
„Aplink vyksta įvairių dalykų. Jeigu neužklups jokie kataklizmai, tai vertinant visą Lietuvos ekonomiką, mūsų kryptį į Vakarus, Klaipėdos uostas yra pasiruošęs konkuruoti ir kasmet augti“, – neabejoja Uosto direktorius.
Klaipėdos uosto vadovybė taip pat tikisi, jog modernizacija, infrastruktūros tobulinimas ir investicijos į naujas technologijas padės išlaikyti konkurencinį pranašumą.
„Klaipėdos uosto krovos augimas yra geras pavyzdys, kaip strateginis planavimas, modernizacija ir efektyvus valdymas gali padėti išlaikyti augimą net susiduriant su geopolitiniais iššūkiais. Dabar mes esame tie, į kuriuos žvalgosi kiti uostai, todėl negalime užmigti ant laurų – nesiliausime ieškoti naujų rinkų ir klientų, siekdami užtikrinti tolesnį augimą“, – tikina A. Latakas.