Edgaras Stankevičius, darnaus judumo ekspertas, pasakoja, jog šiai dienai dviračių takų tinklas Vilniuje jau siekia daugiau kaip 130 km, tačiau tai nėra riba – kiekvienais metais siekiama nutiesti apie 20 km naujų dviračių takų ir dar labiau gerinti susisiekimo dviračiais galimybes visame mieste. „Atkakliai ir kryptingai judame link išsikelto tikslo 2023 metais sujungti pagrindines dviračių trasas ir užtikrinti, kad dviračiu iš tankiai urbanizuotų teritorijų miesto centrą galima būtų pasiekti nenutrūkstama infrastruktūra“, – sako E. Stankevičius
Poreikis gerinti dviračių infrastruktūrą matomas visame mieste, tačiau pirmiausiai kryptingai investuojama į pagrindinių takų tinklą. Per pastaruosius metus nutiestos svarbios jungtys Algirdo, Geležinkelio g., Žalgirio g, Minties, Tuskulėnų, Žirmūnų g. ir kt. Šiemet pradėti tiesti takai T. Narbuto, Dariaus ir Girėno, P. Vileišio bei kitose gatvėse.
Dviratininkams – daugiau galimybių patogiai keliauti
Gatvėse, kuriose dėl intensyvaus ar istorinio užstatymo nėra galimybių, o kartu ir poreikio turėti atskirus dviračių takus, planuojama plėtoti šiais metais atsiradusią naujovę – dviračių gatves, taip sukuriant sąlygas gyventojams dar patogiau po sostinę keliauti dviračiu.
Dviračių gatvė turi tris esminius išskirtinumus: joje dviračiams leidžiama važiuoti visu gatvės pločiu, nesilaikant dešiniojo krašto taisyklės, automobilių vairuotojams dviratininkų negalima lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, o transporto priemonėms dviračių gatvėje draudžiama važiuoti greičiau nei 30 km/h.
Vilniuje dviračių gatvės įrengiamos sekant gerąja kitų Europos šalių praktika – dviračių gatvių jau yra Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos miestuose, taip pat ir kaimyninėje Latvijoje.
„Dviračiu saugiai galima judėti ir bendrame sraute, todėl labai džiaugiamės KET atsiradusiais pakeitimais ir galimybe prie dviračių takų tinklo prijungti ir tas atkarpas, kuriose nėra vietos standartiniams dviračių takams. Taigi artimiausiais metais ketiname ne tik toliau tiesti naujas dviračių tinklo jungtis, bet ir pritaikyti gyvenamąsias ramaus eismo gatves dviračių eismui“, – sako Edgaras Stankevičius, darnaus judumo ekspertas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad įprastų gatvių pertvarkymas į dviračių gatves ne tik palengvins judėjimą mieste dviračiais, bet ir užtikrins didesnį saugumą, mat sumažinus ir užtikrinus greitį gatvėje iki 30 km/h, beveik 3 kartus sumažinama pėsčiojo rimto sužalojimo ar žūties rizika. Be to, mažesnis greitis sąlygoja ir mažesnį triukšmą. Skaičiuojama, kad greičio ribojimas gali sumažinti triukšmo lygi net iki 8 dB.
Pasiteisinusi naujovė – ir galimybė dviratininkams judėti A+ žymėjimu paženklintose juostose. Dabar A+ juosta judėti gali ne tik viešasis transportas, elektromobiliai, taksi ir daugiau nei 4 keleivius vežantys automobiliai, bet ir dviračiai, mopedai, lengvieji keturračiai bei „Neįgalusis“ skiriamuoju ženklu pažymėti automobiliai.
Vilniaus gatvėse A+ juostų tinklas driekiasi jau daugiau kaip 36 kilometrus. Naujausia juosta įrengta vienoje judriausių sostinės vietų – Kalvarijų gatvėje. Skaičiavimai rodo, kad papildomos A+ juostų atkarpos Kalvarijų gatvėje vienam žmogui, keliaujančiam viešuoju transportu, sutaupys 7 valandas per metus.
Daugiau vietų saugiai palikti dviratį
Siekiant dar labiau didinti susisiekimo galimybes dviračiais, investuojama ne tik į dviračių takų tinklo plėtrą, bet ir į bendrą dviračių infrastruktūros gerinimą.
„Kalbant apie bendrą infrastruktūrą, svarbu ne tik plėtoti dviračių takų tinklą mieste, bet ir užtikrinti galimybę dviratininkams saugiai palikti savo transporto priemones pasiekus tikslą. Šiai dienai Vilniaus viešosiose erdvėse, šalia švietimo ir kitų viešųjų įstaigų jau įrengta daugiau kaip 2,5 tūkst. dviračių stovų, o dviračių stovų įrengimo programa ir toliau bus plėtojama. Per artimiausius keletą metų sieksime esamų dviračių stovų kiekį padvigubinti ir kasmet įrengti po 1 tūkst. stovų ne tik centrinėje miesto dalyje, bet ir gyvenamuosiuose rajonuose“, – pasakoja Edgaras Stankevičius, JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugų“) darnaus judumo ekspertas.
Siekiant skatinti darnų judėjimą, gyventojai taip pat kviečiami keliauti kombinuotu būdu, t.y. dalį maršruto įveikti dviračiu, dalį – viešuoju transportu ar pėsčiomis. Šiuo tikslu praėjusiais metais Vilniuje startavo pilotinis projektas – Šilo ir Olandų gatvėse įrengtos dvi multimodalinės aikštelės, kuriose gyventojai gali saugiai palikti ne tik įprastus ir elektrinius dviračius, bet ir paspirtukus.
Greitu metu šalia vilniečių namų atsiras 18 naujo dizaino mobilių dviračių ir paspirtukų saugyklų, kuriose visais metų laikais būtų galima laikyti iki 16 dviračių ir 2 paspirtukų. Pirmąsias saugyklas planuojama įrengti Fabijoniškėse, Lazdynuose, Viršuliškėse ir Žirmūnuose.
„Vilnius pirmiausia kuriamas čia gyvenančiam žmogui, kuriam judėti turi būti patogu įvairiai, kad ir kokią transporto priemonę jis pasirinktų. Patogus judėjimas yra vienas pagrindinių kokybiško gyvenimo mieste elementų, todėl norime, kad judėjimo patirtis mieste būtų maloni, o sostinės gyventojai ir svečiai rinktųsi tai, kas jiems patogiausia. Multimodalinės aikštelės yra dar vienas žingsnis, didinant judėjimo mieste alternatyvų patrauklumą ir jų naudojimą“, – sako Edgaras Stankevičius, darnaus judumo ekspertas.
Medžiaga parengta pagal JUDU (SĮ „Susisiekimo paslaugos“) užsakymą. Turinys apmokėtas.