Kauno marių regioninio parko vyriausiasis specialistas biologas Mindaugas Kirstukas ištisus metus praleidžia daug laiko gamtoje. Jis savo akimis stebi, kaip žiemai užmiega gamta ir kaip pavasarį ji bunda. Tačiau ši neįprastai šilta žiema privertė antakius kilnoti visus.
Biologas pasakojo, kad leidžiant laiką lauke jam teko aptikti keletą aktyvių erkių visus šios žiemos mėnesius. Tiesa, specialistas pabrėžia, kad ropojančios erkės jo kely nepasitaikydavo masiškai. Daugiau tai buvo pavieniai susidūrimai.
Lįsti pradės pradėjus skleistis pumpurams
Aktyvios erkės nuotrauka M. Kirstukas pasidalijo ir savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje. Biologas pasakojo, kad su šiuo kraujasiurbiu į akistatą stojo sausio viduryje.
„Tikrai nebuvau sutikęs labai daug aktyvių erkių, bet po vieną vis pasitaikydavo. Kad jos labai aktyvios, negalėčiau pasakyti. Didysis aktyvumas prasidės, kai pradės skleistis lapai“, – komentavo specialistas.
Kaip portalui Delfi teigė M. Kirstukas, jis pastebėjęs, kad daugiausiai erkių sutinkama tuomet, kai pradeda skleistis pumpurai.
„Nežinau, kaip bus ateityje su žiemomis, bet jei pašąla naktį iki minuso ir šalna laikosi iki pietų miške, tai jų nesutinki. Bet pavasariais dar ir būna šerkšno ir tik, kai saulė išlenda, šerkšnas aptirpsta, pradeda ir erkės lįsti, – kalbėjo jis. – Bet kai turime normaliai sniego, tikrai jų niekur nematyti“.
Tokios žiemos nepamena
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologė dr. Milda Žygutienė teigė, kad tokia žiema, kokią turėjome iki dabar, puikiai tinka erkėms gerai jaustis. O pati pavojingiausia jų platinama liga - erkinis encefalitas. Tačiau jos galima išvengti pasiskiepijus.
„Aišku, turėjome kelias dienas minusinę temperatūrą naktimis, bet dieną vėl sušildavo iki pliuso. Gyventojai, leidžiantys laiką gamtoje, patys pastebėjo, kad visą žiemą buvo aktyvių erkių. Todėl teigti, kad šiemet buvo periodas, kai nebuvo aktyvių erkių, negalėtume“, – kalbėjo ji.
Daug metų kraujasiurbius stebinti ir tyrinėjanti M. Žygutienė dar nepamena, kad per jos karjeros istoriją būtų buvusi tokia šilta žiema, kai sąlygos visiškai užmigti erkėms būtų nesusiklosčiusios.
„Žinoma, žmogui didelio pavojaus tokiu periodu nėra. Tai nėra masinis reiškinys. Tačiau bėda ta, kad sumažėja žmonių budrumas. Jie nesitiki, kad tokiu metu gali būti aktyvių erkių. Daugelis galvoja, kad jau jos seniai užmigusios“, – tęsė pašnekovė.
Visgi dalis erkių, kurios dar spėjo rudenį pasimaitinti, žiemą ir šiltesniu oru yra ramybės būsenoje ir ramiai laukia pavasario. Jų gyvybiniai procesai yra sulėtėję. Išgyvenusios iki pavasario jos vėl bus alkanos ir aktyvios, ieškos kuo pasimaitinti.
Nors Lietuvoje žiemos ir šiltėja, vis vien didžiausias erkių aktyvumas išlieka pavasarį. Kad erkės visiškai nurimtų ir užmigtų žiemos miegu, joms reikia minusinės temperatūros ir kad užšaltų viršutinis dirvos sluoksnis, nes jos žiemoja po miško danga.
„Jos įsirausia ir jei dar užsninga, tai joms susidaro puikiausios sąlygos peržiemoti. Taip jos nesušąla, o sugrįžus pavasariui vėl išlenda tykoti aukos“, – pasakojo specialistė.
M. Žygutienė prisiminė, kad maždaug prieš penkiolika metų specialistams buvo rekomenduojama erkes stebėti nuo balandžio iki spalio mėnesio. Dėl klimato pokyčių rekomendacijos buvo pakeistos ir siūloma erkes stebėti nuo kovo pradžios iki tol, kol jos bus aktyvios.
„Nes praktiškai dar gruodžio mėnesį Klaipėdoje buvo aptinkamos aktyvios erkės“, – argumentavo ji.
Ilgės ir ligų sezoniškumas
Jei ir toliau Lietuvą lankys šiltos ir besniegės žiemos, aktyvių erkių bus visus metus, tačiau apie jų suaktyvėjimo laikotarpius, pavyzdžiui, pavasarį ir toliau bus galima kalbėti.
M. Žygutienė aiškino, kad šiltėjantis klimatas erkių populiacijai tik pasitarnauja: pailgėja jų aktyvumo sezonas.
„O kuo erkė ilgiau aktyvi, tuo ji gali ilgiau ir perduoti ligas. Vadinasi, keisis ir ligų – tiek erkinio encefalito, tiek Laimo ligos – sezoniškumas. Jis ilgės, – teigė entomologė. – Kitas dalykas yra pati gamta. Miške gyvenimas irgi vyksta. Ten yra dar aktyvių paukščių ir gyvūnų. Taigi, tos erkės, kurios nespėjo pasimaitinti rudenį, vis dar turi galimybę tai padaryti dabar. O joms to ir reikia, kad išgyventų“.
Erkių populiacijos gausėjimui šylantis klimatas įtakos daro ir dėl šiltakraujų gyvūnų populiacijos didėjimo. Šiltas žiemas lengviau išgyventi ne tik tokiems dideliems gyvūnams kaip stirnoms, bet sąlygos palankios ir smulkiesiems graužikams, kurie taip pat tampa erkių maitintojais.
Erkės patelė per savo gyvenimą kiaušinius padeda tik vieną kartą, tačiau išgyventi gali 4–5 metus.
„Jei patelė išsivysto iš nimfos, apvaisinama, gauna pasimaitinti, padeda kiaušinius ir jos gyvenimas baigiasi. Tačiau jos padeda tūkstančius kiaušinių. Išgyvenimas nėra lengvas, nes erkės yra pasyvios. Jos kaip uodai neskrenda paskui kvapą ar šilumą, o bando sulaukti aukos. Erkė – tykantis parazitas, kuris laukia, kol kas nors praeis pro šalį“, – tęsė pašnekovė.
Badaudamos erkės gali išbūti ilgai, tačiau jei per metus nepavyko įsisegti į auką ar atsidūrė netinkamoje vietoje, ji žus. Kad erkė išgyventų, jai reikalinga drėgmė.
Nuo erkių platinamos ligos – erkinio encefalito – gali padėti apsisaugoti skiepai.
