aA
Lietuva jau keletą metų iš eilės pirmauja užsikrėtimais erkių platinamomis ligomis: Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Pastaroji liga pažeidžia žmogaus smegenis, nervų sistemą ir trečdaliu atveju nuo jos niekada nepasveikstama visiškai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo erkinio encefalito miršta iki 4 proc. susirgusiųjų. O daliai pasveikusiųjų liekamieji reiškiniai gali sukelti invalidumą. Nors efektyviausias būdas išvengti šios ligos yra skiepytis, NVSC prie SAM Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė „Delfi" papasakojo ir kitas priemones, kuriomis galime save apsaugoti nuo erkių ir jų platinamų ligų.

Tačiau prieš keliaujant į gamtą šiuo metu svarbu saugotis koronaviruso. Susiruošę tokiai išvykai turėtume nepamiršti ne tik apsaugos priemonių nuo erkių, bet ir asmeninių apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo viruso. Ir svarbiausia taisyklė - vengti didelių kompanijų.

Milda Žygutienė
Milda Žygutienė
© DELFI / Karolina Pansevič

– Kalbama, jog Lietuva pirmauja tarp Europos šalių erkių skaičiumi, ar tai - tiesa?

– Lyginti erkių skaičių Europoje – sudėtinga, nes daugelis šalių neatlieka tyrimų. Tokio palyginimo daryti negalime. Manau, kalbama apie sergamumą erkiniu encefalitu ir Laimo liga. Erkinio encefalito atveju, Lietuva pirmauja jau keletą metų iš eilės. O erkių gausa visur labai skirtinga ir dėl klimato šilimo populiacija plinta šiaurės link. Jei švedai su norvegais prieš dekadą buvo ramesni, dabar taip nebėra.

– Dėl kokių priežasčių mūsų šalyje kasmet, regis, vis daugėja šių kraujasiurbių?

– Negalime sakyti, kad daugėja kasmet, pavyzdžiui, 2018-ais sergamumas buvo labai mažas. O pernai – virš 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų, kas yra labai didelis sergamumas, ir anksčiau tokio nėra buvę. Kalbant apie erkių platinamas ligas, reikia pabrėžti, kad jos linkusios „banguoti". Didelį sergamumą Lietuvoje turime dėl to, kad pas mus nepaprastai geros sąlygos erkėms tarpti. Joms čia lengva išgyventi. Taip pat lietuviai mėgsta grybauti, uogauti, labai daug laiko leidžia gamtoje ir tampa puikiu maitinimosi šaltiniu.

– Kokiose gamtos sąlygose jų aptinkama daugiausiai?

– Erkės nėra reiklios aplinkai, svarbu, kad būtų pakankamai drėgmės ir maisto. Lietuva kaip tik yra toks kraštas, kur daug žalumos ir miškų bei itin daug maisto erkėms. Pirmiausia – miško žvėrys, kurių pas mus labai daug, paukščiai, smulkūs graužikai. Mes tausojame savo gamtą ir nenaudojame daug pesticidų, o tai yra gerai visiems gyviams, kurių krauju minta erkės. Smulkieji graužikai yra pagrindinis erkių platinamų ligų patogenų rezervuaras.

Kokios įtakos erkių dauginimuisi turi šiltas/vėsus klimatas, lietus, sniegas ar sausra?

– Mūsų klimatas joms nepaprastai gerai tinka. Vienintelis dalykas, žudančiai veikiantis erkę – ilgalaikė sausra vasarą. Tuomet erkės netenka drėgmės ir gali žūti, turi slėptis, ieškoti išgyvenimo vietų. Taip pat praranda galimybę maitintis, nors jos gali labai ilgai badauti, bet ne visą gyvenimą. Taip pat, šaltos žiemos. Kuomet užšąla viršutinis gruntas be sniego ir laikosi ilgą laiką. Deja, Lietuvoje dabar tokių nebebūna.

Pirmaujame Europoje užsikrėtimais mirtina liga: Lietuvos regionai, kuriuose tyko didžiausias pavojus
© Shutterstock

– Kaip skaičiuojamas erkių paplitimas šalies mastu, kaip jos pasiskirsčiusios Lietuvoje?

– Lietuvoje erkės skaičiuojamos ir stebimos specialiuose stacionariniuose taškuose. Jos išplitusios visoje Lietuvoje, nuo sienos iki sienos. Vienur jų daugiau, kitur – mažiau. Keičiantis sezonams jų gausa skiriasi. Pačios aktyviausios ir daugiausia jų būna gegužės pradžioje. Prisivalgiusios jos virškina kraują, nurimsta, neriasi kitai gyvenimo stadijai, patelės deda kiaušinius ir laiką leidžia po miško danga. Tuo metu jų sumažėja. Labiausiai joms patinka lapuočių miškuose. Smėlyje, pušynuose jų gausa mažesnė, bet tai nereiškia, kad jų nėra.

Taip pat vietose, kur erkių labai daug, nebūtinai daugiausiai jų yra ir užsikrėtusių. Ne kiekviena erkė yra užsikrėtusi. 1 iš 100 nešioja erkinį encefalitą, o laimo ligą – 15-20 proc. visų erkių Lietuvoje. Tačiau pastarosios ligos užsikrėtimo paplitimas labai skirtingas. Vienam miške gali būti 3 proc., o šalia esančiame – jau 33 proc. Erkiniu encefalitu užkrėstų erkių daugiausia Vidurio Lietuvoje, Utenos, Kauno, Vilniaus, Panevėžio apskrityse, Laimo ligos – didžiųjų miestų apskrityse, išskyrus Klaipėdos apskritį. Bet nereikėtų prarasti budrumo, švarių rajonų Lietuvoje nėra.

– Ar praėjusi itin šilta žiema reiškia, kad erkių šiemet bus daugiau, kodėl?

– Šioje srityje prognozės – nedėkingas dalykas. Prognozuoti, bent jau šiemet, negalime visiškai, nes tokios žiemos, kaip šiemet, dar nesame turėję istorijoje. Aišku, kad joms išgyventi nebuvo sunku. Anksčiau tris mėnesius per metus (gruodį, sausį, vasarį) aktyvių erkių nebūdavo, tačiau dabar taip nebėra. Jos galėjo ir maitintis, ypač gerose vietose, tarkime, parkuose, nes šiltu oru bėgioja mūsų augintiniai, paukščiukai skraido, miško gyvūnėliai laksto, žmonės vaikšto. Kokia situacija, pamatysime tik metų eigoje. Bet nereikia pamiršti, kad didžiojo aktyvumo pradžia jau čia pat. Pakilus saulei ir vidutinei temperatūrai esant 7-8 laipsnių, jos labai suaktyvės.

Kraujo prisisiurbusi erkė
Kraujo prisisiurbusi erkė
© Shutterstock

– Kokiais būdais šalies mastu būtų įmanoma sumažinti erkių populiaciją, ar Lietuvoje veikia kokie nors jų naikinimo būdai valstybiniu lygmeniu?

– Populiacijos sumažinimas, pirmiausiai, yra sąlygų veistis nesudarymas. Jeigu mes teisingai prižiūrėsime aplinką, nuo ankstyvo pavasario neleisime žolei užaugti aukštesnei, negu 10 cm ir taip darysime iki pat rudens, erkių veisimasis stos. Taip prižiūrėti derėtų žmonių lankomas vietas miestuose, parkus, rekreacines zonas, pasivaikščiojimo takus, jų aplinką. Aplink lankomas vietas žolę nupjauti derėtų po 1,5-2 metrus aplink takus, kad eidamas žmogus neužkliudytų erkių nuo aukštos žolės. Derėtų iškirsti menkaverčius krūmus, nepalikti šabakštynų, kuriuose erkės gali slėptis ir išlaikyti drėgmę, žemoje žolėje joms nėra gerai. Bet paprastai, kas yra paprasta, tas neįdomu ir žmonės nori sudėtingesnių apsaugos variantų ir žolė pjaunama vasarą, kai aukšta užauga, neprižiūrima nuo ankstyvo pavasario, kuris yra kritiškai svarbus erkėms bundant.

– Kaip žmonės turėtų saugoti save?

– Pagrindinis dalykas – prižiūrėti savo kiemą ir tinkamai elgtis pačiam. Kartais žmonės nepagalvoja, kad išėję iš savo išpuoselėtos teritorijos, net pasivaikščiojimo taku, tarkime, gali erkę nutverti ir parsinešti. Labai svarbu – tinkama apranga, repelentai einant į gamtą. Šios priemonės turi būti naudojamos atidžiai įsiskaičius į gamintojo aprašymą. Jie turi būti skirti tik nuo erkių, kadangi joms atbaidyti reikia didesnės konsentracijos aktyvios medžiagos. Ji žymima keturiomis raidėmis: DEET. Jos koncentracija repelente turi būti didesnė, tuomet jis bus veiksmingas. Jei aprašyme nurodyta, kad repelentas atbaido skrajūnus, uodus ir visus kitus, įskaitant erkes, jis pastarųjų, greičiausiai, neveiks, bet būtina atkreipti dėmesį į minėtos medžiagos koncentraciją.

Kaip erkės platina ligas?
Kaip erkės platina ligas?
© DELFI

Kitas dalykas – tik grįžus iš darbų ar poilsio gamtoje, nuodugniai ir detaliai apžiūrėti savo kūną. Labai svarbu ištraukti įsisiurbusią erkę kaip galima anksčiau. Tam, kad erkė perduotų Laimo ligos sukėlėją, ji ant kūno turėtų išbūti 24-48 valandas, nes sukėlėjas lokalizuotas vidurinėje erkės žarnoje. Į žaizdelę erkė turi atpilti susiurbtą kraują, o tam prireikia ilgesnio laiko. Deja, erkinio encefalito virusui perduoti pakanka pirmųjų 10 minučių nuo įsisiurbimo. Šis virusas lokalizuotas seilių liaukose, tad prieš siurbimąsi erkei išleidus pirmąjį seilių lašelį jis patenka į žmogaus kraują. Nuo erkinio encefalito šiais laikais turime puikiausią ir prieinamą priemonę – skiepus. Lietuviai jau skiepijasi, tačiau norėtume, kad besiskiepijančių būtų dar daugiau.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(48 žmonės įvertino)
3.9375

Top naujienos

Vokiečių virusologas net nenujautė, kaip toli nuaidės jo žodžiai apie COVID-19: Kinija sureagavo iškart (46)

Vienas žinomiausių Vokietijos virusologų Alexanderis Kekulé negalėjo nujausti, kaip toli – net...

Kalėdiniai vakarėliai šiemet gali atsieiti brangiau: įmonės virtualioms šventėms negaili ir 20 tūkst. eurų (29)

Pandemija šiemet iš esmės pakeitė Lietuvos įmonių šventinių vakarėlių formatą. Visi gyvi...

Atkeliauja šaltesni orai, bus dar žvarbiau (7)

Sekmadienio dieną vyraus apniukę orai , tik rytiniuose rajonuose po pietų, vėliausiai –...

Jogintė Užusienytė | D+

Susipažino internete, greitai permiegojo ir dingo: psichoterapeutas įvardijo keturias tokio elgesio priežastis

Internetinės pažintys visame pasaulyje tapo vienu iš patogiausių būdų susirasti antrąją pusę....

Eksperimentas virtuvėje: išrinko skaniausius marinuotus agurkus, tačiau užrašas ant pakuotės nemaloniai nustebino (90)

Marinuotų agurkėlių pasirinkimas Lietuvos prekybos centruose – stulbinančiai gausus. Kokių tik...

Pandemija kiša koją vienos gerbiamiausių sričių atstovams: žmonės atsiduria aklavietėje ir gali netekti darbo

Portalo „Nature“ surengta apklausa atskleidė liūdnas konkretaus akademinės bendruomenės...

Dailius Dargis | D+

Holivudo monstro buvusios žmonos išpažintis: sužinojusi ką jis padarė, pražilau per naktį

Iki šiol nė vienam žurnalistui nepavyko išpešti nė žodžio iš Jurijaus Kadamovo artimųjų ar...

Sunkumai užgriuvo ir stambias įmones: darbuotojai išeina, o naujus rasti sudėtinga (414)

Panevėžyje nedarbas auga drastiškai. Per pastarąjį mėnesį bedarbių gretas papildė daugiau...

Po aistringos kovos projektą „Šok su žvaigžde“ paliko dar viena pora: lyderiai surinko vienodą skaičių komisijos balų (40)

Šeštadienio vakarą prie televizijos ekranų žiūrovus ir vėl pritraukė projektas „ Šok su...

Septyniolikmetės Emilijos mama papasakojo apie siaubą, kai dukra vos nemirė nuo COVID-19 ligos (491)

„Mano vaikui nutiko blogiausia, kas galėjo, bet laimei ji papuolė į geriausias rankas“, –...